Svarbiausia, kad šilumos kaina nedidėtų

Kitų nuomininkų neprireiks

Vilniaus savivaldybė šilumos ūkio nuomos sutartį su Prancūzijos kompanija „Dalkia“ sudarė 2002 m. pavasarį 15-ai metų. Sutarties terminas baigiasi mažiau nei po 2 metų. Vakar savivaldybės sudaryta speciali darbo grupė susitiko su „Dalkia“ grupės įmonės „Vilniaus energija“ atstovais ir aptarė pasirengimą perimti išnuomotą turtą.

Darbo grupės vadovas Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius besibaigiančią sutartį juokaudamas palygino su skyrybomis.

„Galima truputį pajuokauti - tai vedybinė sutartis, kuri jau baigiasi. Šiandien sutarėme, kad skyrybas padarysime taikiai, be jokių teismų, - sakė vicemeras. - Įmonės materialus, finansinis turtas, darbuotojai turi būti labai tvarkingai perduoti į kitas rankas. Visa tai turi funkcionuoti taip pat ir gal net šiek tiek geriau - toks būtų mūsų tikslas, - kaip buvo iki 2002 metų.“

R.Adomavičius akcentavo, kad šilumos ūkio technologinis lygis ir efektyvumas nepalyginamai geresnis, nei buvo 2002 metais, „Vilniaus energija“ parengė kvalifikuotus darbuotojus, kurie nuo 2017 m. taps Vilniaus šilumos tinklų darbuotojais.

„Visa tai yra didžiulė vertybė, todėl manau, kad ateityje miestui nereikės jokių nuomininkų“, - vylėsi R.Adomavičius.

Laukia dideli iššūkiai

Šiuo metu Vilniaus šilumos ūkio turto vertė šiek tiek viršija 100 mln. eurų (370 mln. litų) - tokia, kokia buvo sudarant nuomos sutartį su „Dalkia“. Sugrąžinti tokios pat balansinės vertės turtą pasibaigus terminui buvo viena iš sutarties sąlygų.

Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas teigė, kad rinkoje šis turtas vertas gerokai daugiau, nes jis yra funkcionuojantis, sutvarkytas, be jokių skolinių įsipareigojimų. Tuo metu 2002 m. Vilniaus šilumos tinklų skolos viršijo 100 mln. litų (28,96 mln. eurų).

„Nuomotojas savo lėšomis dengė skolas, darė investicijas, kurios reikšmingai sumažino šilumos nuostolius šiluminėse trasose. Bet ir mes 15 metų nemiegojome - sekėme procesą. Tai, ką „Vilniaus energija“ investavo, ji mums deklaravo, turėjome patvirtinti - tokiu būdu nuolat sekėme turto vertę, - A.Keserauskas įsitikinęs, kad netikėtumų ar pretenzijų perimant išnuomotą turtą neturėtų būti.

Bet po to, anot jo, Vilniaus šilumos tinklų laukia dideli iššūkiai: „Mes, kaip savivaldybės įmonė, neturėsime tokių galimybių gauti paskolas iš bankų kaip galinga „Dalkia“. Santykiai su bankais, su įsiskolinusiais vartotojais taps mūsų galvos skausmu. Todėl ir pradedame ruoštis iš anksto, kad, ateidami tvarkytis patys, žinotume, iš kur gausime apyvartinių lėšų, kiek viskas mums kainuos“.

A.Keserauskas patikino, kad šilumos kaina gyventojams dėl turto perėmimo iš nuomotojų nesikeis.

„Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi savo metodiką, pagal kurią tvirtina šilumos kainą, ir visiškai nesvarbu, ar šilumą tieks Vilniaus šilumos tinklai, ar „Dalkia“. Turtas yra tas pats. Šilumos kaina priklausys nuo investicijų dydžio, kuro kainos, o labiausiai nuo to, ar pereisime prie biokuro naudojimo“.

Neaiški TEC-3 ateitis

Pasirengimo procesą skubama pradėti ir dėl to, kad dar iki sutarties termino pabaigos savivaldybės žinion bus perimta didžiausia Vilniaus termofikacinė elektrinė TEC-3, esanti prie Gariūnų. Tikimasi, kad ji taps dalimi bendro Vilniaus miesto savivaldybės ir valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos energija“ projekto, didinsiančio šilumos gamybą sostinėje iš atsinaujinančių šaltinių.

Tačiau, pasak R.Adomavičiaus, kol kas šis klausimas neišspręstas. „Lietuvos energija“, gavusi Vyriausybės įpareigojimą pastatyti Vilniuje kogeneracinę jėgainę, kurioje būtų biokuro ir atliekų deginimo įrenginiai, dar vis svarsto galimų partnerių pasiūlymus.

„Mūsų pasiūlymas taip pat yra pateiktas. Bet jeigu „Lietuvos energija“ parinks kitą investuotoją, mes galime parduoti šią elektrinę. Nes jeigu nauja kogeneracinė jėgainė būtų statoma plyname lauke, kainuotų labai brangiai ir padidintų šilumos kilovatvalandės kainą. O mums svarbiausia, kad vilniečiams šilumos kaina nedidėtų“, - teigė vicemeras.

Paklaustas, ar nesibaimina, kad TEC-3 gali būti tiesiog nacionalizuota, R.Adomavičius sakė, esą tai būtų blogiausias variantas.

„Vilniaus šilumos tinklai ruošia „namų darbus“ - buvo pasamdyti ekspertai, kurie suskaičiavo TEC-3 turto balansinę vertę, keletą galimų rinkos vertės variantų. Bet jeigu bus nacionalizacija ir pasakys, kad mums sumoka balansinę vertę ir viso gero, tikrai bus ne kas... - svarstė vicemeras.  - Mūsų akimis, būtų idealus variantas, jeigu savivaldybė naujame projekte dalyvautų su TEC-3, kaip su savo dalimi, sukurtų su „Lietuvos energija“ bendrą įmonę ir pastatytų miestui didelę naudą nešančią jėgainę.“


Faktai

Nuo sutarties su „Dalkia“ pradžios iki 2014 m. iš viso Vilniaus miesto šilumos ūkiui modernizuoti skirta 557,2 mln. litų (161,4 mln. eurų).

„Vilniaus energija“ teigia investavusi 202,1 mln. litų (58,5 mln.eurų) į šilumos tinklo efektyvinimą ir šildymo paslaugų kokybės gerinimą.

Vietoj 192 neekonomiškų grupinių katilinių sostinės daugiabučiuose įrengta per 3,6 tūkst. modernių automatizuotų šilumos punktų.

Atnaujinta 70 km nusidėvėjusių šiluminių trasų, dar 67,5 km trasų nutiesta naujiems klientams.

2006 m. rudenį Vilniuje pradėjo veikti didžiausia Rytų Europoje biokuro katilinė. Investicija - 40 mln. litų (11,58 mln. eurų).

2011 m. pritaikyta kūrenti biokuru Naujosios Vilnios rajoninė katilinė. Investicijos - 15,3 mln. litų (4,43 mln. eurų), iš jų 7,3 mln. litų (2,11 mln. eurų) gauta iš ES fondų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“