respublika.lt

Susimokėsime ir už švarias pamiškes (5)

2017 sausio mėn. 04 d. 10:49:21
Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Tautiečių uolumas grąžinant į supirkimo punktus ir taromatus gėrimų pakuotes pribloškė užstato sistemos kūrėjus. Dar blogiau - sistemos veiklai pritrūko pinigų, tad nuo šių metų pradžios gėrimų gamintojams užkrautas papildomas maždaug 3 centų mokestis už kiekvieną metalinę ir plastiko pakuotę. Bet vis tiek už viską teks mokėti vartotojams.

 

Nuo šių metų sausio 1 dienos gėrimų gamintojai ir importuotojai, dalyvaujantys užstato sistemoje, už kiekvieną PET butelį ir plieninę skardinę mokės po 3 centus, stiklinę tarą - 2,5 cento, aliuminio skardinę - 1,5 cento VšĮ Užstato sistemos administratoriui. Šis neatmeta, kad metų viduryje tarifai gali kilti dar labiau, nors iki šiol įmonės, investavusios į sistemos sukūrimą, už kiekvienos atskiros pakuotės sutvarkymą nemokėjo.

Užstato sistema Lietuvoje oficialiai pradėjo veikti pernai vasarį, ir jau per pirmus metus gyventojų motyvacija neteršti gamtos, o gal suvalkietiškas taupumas, kai susigrąžinti 10 centų kojos pačios neša prie taromato ar į parduotuvę, pranoko gana kuklius sistemos kūrėjų lūkesčius.

Remiantis užsienio valstybių patirtimi buvo planuojama, kad pirmaisiais metais bus surinkta 64 proc. visų į rinką išleistų pakuočių, o gyventojai sunešė net 72 proc. butelių ir skardinių. Taros tvarkytojų lūkesčiai prakusti iš tinginių, išmetančių gėrimų butelius, už kuriuos sumokėjo 10 centų užstatą, kur pakliūva, neišsipildė - gyventojai atsiėmė užstato už tarą 2 mln. eurų daugiau, nei tikėjosi VšĮ Užstato sistemos administratorius. Tiesa, už parduotas antrines žaliavas irgi surinkta šiek tiek daugiau, nei planuota, - beveik 3,9 mln. eurų, tačiau išlaidos taros surinkimui - pardavėjams, taromatų priežiūrai - siekė ne 11,5 mln. eurų, o net 16,3 mln. eurų. Todėl ir pragmatiškas siekis iš pakuočių atliekų tvarkymo gauti beveik 3,5 mln. eurų subliūško - patirta daugiau kaip 1,5 mln. eurų nuostolio.

Tokios tendencijos džiugina gamtos mylėtojus - daug smagiau grožėtis pamiškėmis, kur nesivolioja išmesti stiklo ir plastiko buteliai, sulamdytos skardinės, tačiau taros tvarkytojų neguodžia. Juolab kad šiais metais planuojama surinkti net 90 proc. visų į rinką išleistų pakuočių. Mat šiame versle įprasta taisyklė - kuo didesnė veiklos apimtis, tuo pigesnis produkto vienetas  - negalioja.

Nuostoliams dengti VšĮ Užstato sistemos administratorius nusprendė įkinkyti teršėjus - gėrimų gamintojus ir importuotojus, - apmokestindamas kiekvieną taros vienetą. Vartotojų mokamo 10 centų užstato kol kas didinti neketinama, o ir prasmės nėra - brangesnes pakuotes tautiečiai gali dar uoliau tempti į taromatus. O gamintojai nustatytą mokestį už taros sutvarkymą greičiausiai peradresuos pirkėjams. Jeigu ne dabar, tai pavasarį, kai didės alkoholinių gėrimų akcizai. Kas supaisys, kiek centų ir dėl ko ūgtelės alaus butelio kaina?

Vienos iš VšĮ Užstato sistemos administratoriaus steigėjų - Lietuvos prekybos įmonių asociacijos - vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas „Vakaro žinioms“ teigė, kad tik nuo gamintojų priklauso, ar produktų kaina kils dėl papildomų pakuočių tvarkymo sąnaudų.

„Ši sistema nėra verslo sugalvota - surinkti pakuotes, kurios teršia gamtą, yra įstatymo numatyta pareiga, - aiškino L.Vilimas. - Įstatymo pirminis tikslas - išvalyti mūsų gamtą, o tai veikia visu pajėgumu. Esant efektyviam atliekų surinkimui didėja ir jų tvarkymo kaina. Vieni tiekėjai valstybės jiems priskirtų prievolių kaštus prisiima sau ir neperkelia vartotojui, o kiti, matyt, neturėdami vidinių resursų, tą mokestį įskaičiuoja į prekės kainą, ir ją sumoka vartotojas.“

Pasak L.Vilimo, iki užstato sistemos atsiradimo už pakuočių tvarkymą mokėjo ir gamintojas per taršos mokestį už kiekvieną pakuotę, ir vartotojas, mesdamas jas į atliekų konteinerį, už kurio išvežimą sulaukdavo atitinkamų sąskaitų.

„Dabar labai aiškiai galima identifikuoti, kiek gamintojas moka už dalyvavimą užstato sistemoje, - teigė jis, bet pripažino, kad galų gale tos sąnaudos vis tiek perkeliamos ant vartotojų pečių. - Kai valstybė turi bėdų dėl šiukšlių, ji didina mokestį pakuočių nesutvarkantiems gamintojams, o šie atitinkamai tuos mokesčius įskaičiuoja į produkto savikainą. Manau, dėl tikslų, kurių valstybė siekia, ypač dėl priemonių, kuriomis tai galima įgyvendinti, būtinos diskusijos. Mes esame pasirengę svarstyti, kaip išplėsti pakuočių surinkimo sistemą ir kaip tai gali paveikti vartotojus. Bet galutinius sprendimus priims valstybės institucijos.“


Kęstutis NAVICKAS, Aplinkos ministras:


Aš irgi nesupratau, kaip gali brangti pakuočių surinkimas, kai yra didžiulis efektyvumas. Bet pakuočių tvarkytojai mane įtikino, kad rengdami kainodarą jie planavo gerokai mažesnį užstato grąžinimą, t.y. kad daugiau žmonių, nusipirkę gėrimus ir sumokėję už jų pakuotę, ją išmes. Tačiau buvo grąžinta daugiau pakuočių, žmonės atsiėmė daugiau pinigų. Mūsų gamtai tai yra fantastinis pasiekimas. Po Naujųjų metų sutikimo perėję per Vilnių radome tik 3 išmestus bambalius. Bet pakuočių tvarkytojams reikia išlaikyti administravimo sistemą, įrengimus, darbuotojus, susigrąžinti investicijas, todėl jie priversti įdiegti realų užstato sistemos administravimo mokestį.

Klausimas dėl monopolio, aišku, kyla. Bet dabar, kai didžiausi gamintojai ir prekybininkai sudarė susitarimą, kitam žaidėjui įkišti ten snapą jau labai sudėtinga. Ir jeigu tas naujas žaidėjas užimtų mažą rinkos dalį, tikėtina, jo paslaugos kainuotų dar brangiau.

Visi suprantame, jog užstato sistemos svarbiausias tikslas - kad pakuotės neterštų gamtos. O pakuočių tvarkytojai į ją dar šiemet planuoja įtraukti ir vyno bei stipraus alkoholio stiklinius butelius - prisidėtų apie 60 rūšių taros vienetų. Aplinkosaugos požiūriu svarbesni yra tetrapakai, bet užstato sistemai jie mažiausiai palankūs, nes tetrapakų kaip žaliavos niekas nesuperka. Pieno, kefyro pakuotes vengiama supirkti dėl higienos, nes jeigu jos bus neišplautos, kontroliuojančios institucijos tokių pakuočių supirkimo punktus gali uždaryti vien dėl kvapo. Tokiu atveju tetrapako pakuotėse esantys produktai ateityje turėtų kainuoti brangiau.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PREZIDENTŪRA: prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Malio Respublikos ambasadorės Oumou Sall Seck skiriamuosius raštus.
  • NETEKTIS: mirė dar viena JAV kultinio serialo „Dalasas“ žvaigždė; tai Kenas Kerchevalas, milijoninei publikai žinomas kaip Klifas Barnesas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
baneris Big Daddy Wilson

Ar pritariate siūlymui uždrausti besilaukiančioms moterims vartoti alkoholį?

balsuoti rezultatai

Ar po teroro aktų Šri Lankoje planuojate atostogas egzotinėse šalyse?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +10  +11 C

   +10   +14 C

 

 +10   +13 C

+20 +24 C

 +22  +26 C

 

+24   +25 C

0-5 m/s

 0-4 m/s

 

 0-2 m/s

 

USD - 1.1209 PLN - 4.2896
RUB - 71.9850 CHF - 1.1416
GBP - 0.8650 NOK - 9.6070
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis