2 nuotr.Šiandien Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) posėdyje numatoma tvirtinti UAB „Fortum Klaipėda“ tiekiamos šilumos bazinę kainą ateinantiems 5 metams. Energetikai nustėro išvydę, kad kainų reguliuotojai siūlo tvirtinti bendrovei 16 mln. litų viršijančias sąnaudas biokurui ir neatsižvelgia į pajamas, gaunamas už klaipėdiečių vežamas atliekas.
Skaidraus verslo etalonu įvardijama bendrovė „Fortum Klaipėda“ pernai balandį VKEKK buvo pripažinta nereguliuojamu šilumos gamintoju iki 2018-ųjų pavasario.
Tačiau šių metų sausį bendrovė panūdo gauti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų, kuriomis skatinama elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu (kartu su šilumos energija). Šiemet už elektros energiją „Fortum Klaipėdai“ jau atseikėta 7,585 mln. litų. O nepriklausomi šilumos gamintojai, besinaudojantys VIAP lėšomis, pagal įstatymą turi būti reguliuojami.
VKEKK Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus specialistai, įvertinę bendrovės pateiktus duomenis, siūlo nustatyti „Fortum Klaipėdai“ bazinės šilumos kainos pastoviąją dedamąją 6 ct/kWh (bendrovės projekte buvo 6,05 ct/kWh), kintamoji dedamoji (projekcinė) - 5,63 ct/kWh („Fortum Klaipėda“ siūlė 5,94 ct/kWh).
Energetikos specialistai netruko pastebėti, kad į bazinę šilumos kainą įtrauktos sąnaudos, kurių atliekas deginanti jėgainė realiai neturi. Pavyzdžiui, į kainos kintamąją dedamąją numatoma įtraukti daugiau kaip 16,4 mln. litų kuro įsigijimo sąnaudas, taikant prielaidą, kad įmonė degina 100 proc. biokuro. Tačiau „Fortum Klaipėda“ juk yra ne biokuro, o atliekų deginimo įmonė, tik visa bėda, per didelės galios, todėl Klaipėdos regiono atliekų jai neužtenka ir trūkstamą kuro kiekį kompensuoja biokuras. Optimaliai veiklai užtikrinti įmonė turėtų deginti 70 proc. atliekų ir tik 30 proc. biokuro.
VKEKK atstovė Loreta Kimutytė paaiškino, kad tokia esanti komisijos taikoma bazinės kainos skaičiavimo metodika, ir paprašė pateikti dominančius klausimus raštu. Tačiau vėliau redakcijai pranešta, kad komentarų galima tikėtis tik VKEKK jau priėmus sprendimą.
Pagal VKEKK taikomą metodiką suskaičiavus sąnaudas kurui po 566,44 lito už toną naftos ekvivalento (tne), suomių valdoma bendrovė galėtų gauti 16,5 mln. litų realiomis sąnaudomis neparemtų pajamų. VKEKK siūlomos pripažinti „kuro įsigijimo“ sąnaudos sudaro net 40,22 proc. visų įmonei pripažintų sąnaudų. Energetikų skaičiavimais, jeigu įmonė kūrentų 70 proc. atliekų ir 30 proc. kuro, realios sąnaudos kurui įsigyti būtų neigiamos (minus 125 tūkst. litų) netgi įvertinus už pelenų utilizavimą patiriamas išlaidas, kurias VKEKK specialistai iš bendrovės pateikto projekto išbraukė.
Mat už didžiąją dalį naudojamo kuro „Fortum Klaipėda“ pati gauna pajamų - Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras įmonei moka po 95,6 lito už kiekvieną sudeginti priimamų atliekų toną. Pati įmonė deklaruoja siekį atsivežti atliekų ir iš kitų Vakarų Lietuvos regionų, nors uostamiesčio gyventojai tam priešinasi.
Pasak Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidento doc. dr. Valdo Lukoševičiaus, VKEKK, nustatinėdama ilgalaikes bazines kainas, turi turėti įmonės istorinius duomenis, o „Fortum Klaipėda“ istorija dar labai trumpa.
„Kiek man žinoma, ji degina atliekų ir biokuro mišinį. Neaišku, ar vadinamasis vartų mokestis padengia atliekų deginimo sąnaudas. Bet biokuro kaina yra aiški, rinkoje nusistovėjusi, tai, matyt, todėl ji ir įtraukiama į bazinę kainą“, - teigė V.Lukoševičius.
Be to, įmonės niekas neįpareigoja - ji gali deginti ir vien biokurą ar durpes, jeigu jai tokios verslo sąlygos pasirodys geresnės.
„Šis reguliavimas tėra tik apribojantis, kad įmonė neperkeltų į šilumos kainą visų savo sąnaudų. Todėl nustatoma maksimali kaina, kurią gali gauti už šilumą, - akcentavo ekspertas. - Pradėjus ją taikyti, nuo pirmo mėnesio kaina bus perskaičiuojama pagal faktines išlaidas kurui. Neaišku, kokiu santykiu jie degins, bet lygiai tokios pat išlaidos kitą mėnesį bus įtrauktos į faktinę šilumos kainą.“
Dar vienas ribojantis faktorius - šilumos pardavimo kaina žiemą negalės viršyti „Klaipėdos energijos“ palyginamųjų gamybos sąnaudų, o šios gali kristi iki maždaug 13 ct/kWh, nes uostamiesčio savivaldybės įmonė pati pradės kūrenti biokurą.
V.Lukoševičiaus manymu, jei Klaipėda biokuro katilus būtų pasistačiusi anksčiau, kaip, pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė, klaipėdiečiai būtų mokėję mažiau.
„Išskyrus Šiaulius, nė vienas didysis miestas pats į šildymą biokuru neinvestavo. Visi statė „už tvoros“, kad kainų komisija nematytų ir nieko nereikėtų reguliuoti. Bet dabar bliūkšta mitas, kad nepriklausomas konkurentas staiga paduos pigios šilumos“, - sakė V.Lukoševičius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
