Praėjus metams po Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimo, jų veiklos efektyvumas padidėjo 11 procentų.
Lietuvos oro uostų aviacinių ir neaviacinių paslaugų pardavimai per pirmus penkis 2015 m. mėnesius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 13 proc. Pardavimų prieaugis leido įmonei uždirbti daugiau grynojo pelno - lyginant su 2014 m. sausio-gegužės mėnesiais, jis yra 65 proc. didesnis, o EBITDA marža padidėjo 2 procentais iki 33 proc. Siekiant dar didesnio Lietuvos oro uostų veiklos efektyvumo ir naudos valstybei, Susisiekimo ministerija planuoja artimiausiu metu pradėti įmonę valdyti ir plėtoti koncesijos būdu.
Per penkis šių metų mėnesius, lyginant su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, įmonės veiklos sąnaudos padidėjo 9 proc. - augimą lėmė padalinių ir darbuotojų funkcijų išgryninimas, trijų oro uostų infrastruktūros sujungimas į vieną tinklą, aviacinio saugumo procedūrų standartizavimas.
Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų galima skraidyti 60 krypčių, čia veiklą vykdo 17 oro bendrovių. Tikimasi, kad trys šalies oro uostai šiemet aptarnaus daugiau nei 3,8 mln. keleivių. Per pirmąjį šių metų pusmetį per Lietuvos oro uostus jau keliavo 1,9 mln. keleivių.
Pagal Lietuvos oro uostų strategiją, Vilniaus oro uostas yra pagrindinis šalies oro uostas, Kauno oro uostas, vykdantis investicinį "AeroHub KUN" projektą, taps su aviacija susijusių verslų baze, o Palangos oro uostas orientuojasi į Klaipėdos regiono poreikius ir atvykstamojo turizmo aptarnavimą.
Vienam Lietuvos oro uostų darbuotojui per penkis 2015 m. mėnesius teko 2,7 tūkst. keleivių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m., veiklos efektyvumas padidėjo 11 proc.