respublika.lt

Su kvitų loterija neišgąsdinsite

(0)
Publikuota: 2017 rugpjūčio 01 10:00:20, Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Su kvitų loterija neišgąsdinsite. Redakcijos archyvo nuotr.

Vasara įpusėjo, o tai reiškia, jog jau laikas gyventojams ir verslui ruoštis rudenį turėsiančiam prasidėti nacionaliniam kasos aparatų kvitų žaidimui. Jį ketina organizuoti Valstybinė mokesčių inspekcija su viltimi, jog tokia atrakcija padės sumažinti šalį apgaubusį šešėlį. Tiesa, loterija labiausiai nukreipta į smulkiojo verslo subjektus. Ar tikrai čia šešėliauja didžiausios į biudžetą nesuplaukiančių pinigų sumos?

 

145,2 tūkst. eurų (su PVM) - tokia yra VMI pasirašytos sutarties su loteriją organizuosiančia įmone vertė. Dar 173 tūkst. eurų - planuojamas metinis prizinis fondas. Jau skelbiama, kad 2017 m. lapkričio mėnesį prasidėsiančiame kassavaitiniame žaidime bus galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų, o mėnesinio žaidimo metu - 1-ą 5000 eurų vertės prizą.

Konkursą laimėjusi įmonė turės užtikrinti galimybę gyventojams žaidimo internetiniame tinklalapyje užregistruoti kasos aparatų kvitus bei naudojant programinę įrangą su atsitiktinių skaičių generatoriumi išrinkti laimėtojus. Taip pat paslaugos teikėjo programinė įranga turės užtikrinti sklandų žaidimo administravimo procesą prieš išmokant piniginius prizus.

Žaidime bus galima registruoti kasos aparatų kvitus, gautus už suteiktas paslaugas (pavyzdžiui, maitinimo, kirpimo, remonto ir pan.) bei turgavietėse įsigytas prekes. Atsižvelgiant į prioritetus, kvitų loterija galės būti nukreipta ir į kitus sektorius, apie tai iš anksto pranešus visuomenei.

Žaidime bus galima registruoti kasos aparato fiskalinius kvitus, kuriems reikalavimai apibrėžti Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techniniuose reikalavimuose. Detalūs kvitų pavyzdžiai bus pateikti kartu su Kasos aparatų kvitų žaidimo organizavimo ir vykdymo taisyklėmis, kurios bus artimiausiu metu patvirtintos VMI. Dokumentai, išduoti prekybos (paslaugų teikimo) automatų, tiesioginio kompiuterinio ryšio terminalų ar išrašyti ranka, žaidime dalyvauti negalės.


- Ar ruošiasi Nacionalinei kvitų loterijai smulkusis verslas? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovės Zitos SOROKIENĖS.

- Laukiame loterijos ir manome, kad ji yra geras dalykas, juolab kad organizuojama ir kitose šalyse. Smulkieji verslininkai, dirbantys parduotuvėse, gamybos ar paslaugų srityse, tikrai nesibaimina šios idėjos, nes ir šiuo metu jie kvitus išduoda. Tad loterijai tikrai neprieštaraujame, bet pritartume, jei panaši atrakcija vyktų ir kitose srityse. Nes dabar atrodo keistokai, kad ši loterija nukreipta į smulkaus verslo rinką ir manoma, jog būtent čia yra didžiausias šešėlis. Bet turbūt ir pati valdžia, ir piliečiai puikiai suvokia, kur tikrai yra didžiausias šalies šešėlis. Pavyzdžiui, kodėl nevyksta tokios loterijos viešųjų pirkimų sferoje, kuri nuolat purtoma skandalų. Nesakau, pažeidimų yra visose srityse, bet gal ne dėl nesumokėtų bulvių pardavėjos mokesčių susidaro didžiausia šešėlio dalis. Nejau smulkiajame versle šešėlis yra didesnis nei viešųjų pirkimų srityje?

Todėl mes tai vertiname labiau kaip atrakciją žmonėms. Jie turės galimybę dalyvauti loterijoje, galbūt kažką, įtariu, nelabai reikšmingo, laimėti. Žinoma, vėlgi, tiek organizavimas, tiek prizai bus apmokami iš visų mūsų sunešamo biudžeto pinigų. O juos būtų galima ir kitur panaudoti.

Dabar bandoma sakyti, kad tuojau išsigąs smulkieji verslininkai, bet tiek turgavietėse, tiek mažose parduotuvėse dirbantys pardavėjai tikrai nebijo loterijos, nes jų darbe nieko nepasikeis.

Kiekvienas smulkusis verslininkas arba turgaus prekiautojas jau iš karto laikomas nusikaltėliu. Tai labai žemina smulkiojo verslininko įvaizdį, kai kitose šalyse vietinis verslininkas gerbiamas, nes juk jis sukuria darbo vietas, moka mokesčius. Lietuvoje vyrauja nusistatymas, neva turgavietė - tai tokia zona, kur vyksta nelegali veikla. Nors viskas yra nustatyta įstatymais ir vykdoma didžiulė priežiūra. Ten prekiaujantys žmonės moka analogiškus mokesčius, kokius moka įmonių savininkai, bet turgaus prekiautojai vis tiek nuolat žeminami. Štai, pavyzdžiui, Lenkijos spaudoje nerasite blogai rašant apie turgavietes, nes ten visuomenė supranta, kad tai reikalinga ir valstybei naudinga verslo rūšis, kurioje dirba žmonės, surenkantys pajamas ir sumokantys mokesčius. Lenkijoje turgavietėse ir smulkiajame versle reklamuojasi daug vietinių gamintojų ir tiekėjų. Kažkodėl mes ir vėl viską darome atvirkščiai.

- Bet ar tikrai visi verslininkai privalo išduoti kvitus, ar kai kurie visgi loterijoje nedalyvaus?

- Taip, labai svarbu nesuklaidinti žmonių, nes loterija bus nukreipta į verslininkus, turinčius kasos aparatus. Dabar turgavietėse labai nedidelė prekiautojų dalis privalo turėti kasos aparatus. Tai daugiausia mėsos prekiautojai, tie, kurie prekiauja patalpose. Jie jau dabar įpareigoti išduoti kvitus, tad nereikėtų apšaukti sukčiumi bulvių ar svogūnų pardavėjo, kuris prekiauja atviroje erdvėje ir jam nereikia turėti kasos aparato, nes kvito jis išduoti neprivalo. Kaip ir į namus atvažiuojantis santechnikas ar kirpėja, dirbantys pagal verslo liudijimą. Taip, paprašius, jie gali išrašyti jums kvitą, todėl loterija paskatins žmones prašyti kvitų. Bet prievolės šiems verslo subjektams turėti kasos aparatą ar išrašyti kvitą tikrai nėra. Ir vargu, ar jų išrašyti kvitai galėtų dalyvauti loterijoje, nes greičiausiai turės būti koks nors vienas kvitų standartas.

- Ar nesijaučia smulkusis verslas diskriminuojamas, kai visi reikalavimai nuolat gula būtent ant jų pečių?

- Lietuvoje taip visada buvo ir yra. Kartais pikta, kai politikai nuolat kalbėdami apie atotrūkį tarp kaimo ir miesto, regis, net neįsivaizduoja, koks gyvenimas verda regionuose. Juk mažose savivaldybėse jau likę kone vienkiemiai ir tuščios sodybos, nes žmonės išvažiuoja. Kodėl neieškoma priemonių, kaip padėti tokiems žmonėms, ką daryti, kad jie galėtų užsiimti kokia nors veikla ten, kur gyvena. Juk yra ir regionuose tokių, kurie sugeba vykdyti savo verslą. Gal ir jie galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose? Juokinga, kad šiandien kelius mums remontuoja latviai, konsultacines paslaugas teikia užsienio bendrovės, arba kad viešuosius pirkimus nuolat laimi jau puikiai žinomos įmonės. O mūsų smulkiajam verslui galimybės ten patekti nėra. Bet juk turėtų būti atvirkščiai. Smulkusis verslininkas turėtų turėti galimybę dalyvauti savo savivaldybėje skelbiamame konkurse ir laimėti. Juk pirmiausia savi turėtų ateiti į rinką ir joje dirbti. Suprantu, jog būna atvejų, kai gal neįmanoma surasti tokios paslaugos ar reikalingo specialisto, bet ne taip dažnai.

Tie smulkieji verslininkai ir pardavėjai, patikėkite, mielai išrašytų kvitus, kad tik būtų kam juos išrašyti. Šiandien vartojimas labai mažas, nes daug žmonių yra iškeliavę. Nesuprantu, kodėl valdžia nemato, kaip gyvena žmonės. Kodėl jiems neįdomu, kokios parduotuvėlės dirba ir kaip jos išsilaiko regionuose. Jau nekalbu apie turgavietes, kurios šiandien yra beveik išnykusios, nes nėra kam jose dirbti.

- Prieš kelerius metus ir turgavietės buvo atsidūrusios politikų ir VMI taikinyje, kai buvo pareikalauta maisto prekiautojų pradėti dirbti su kasos aparatais. Ar tai davė rezultatų?

- Taip, tuometinė valdžia sakė, kad bus sutaupyta 200 mln. litų, jeigu turgavietėse įvesime kasos aparatus. Ką sutaupė? Išnyko turgavietės, išėjo žmonės, kurie atsisakė dirbti su kasos aparatais, nes ir kasos aparatas kainuoja, ir jo aptarnavimas, ir su juo elgtis, galų gale, ne kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui yra lengva. O kiek dokumentų pildymo, kur įsivėlus klaidai laukia baudos.

Ir niekas po to nepasakė, kiek buvo sutaupyta, ir ar iš viso buvo surinkta daugiau mokesčių, nei iki tol. Politikai dievagojosi, jog dirbdamas su kasos aparatu, mėsos pardavėjas turguje taps PVM mokėtoju. Apie ką kalbama, juk tokio dydžio apyvartos nėra. Pažiūrėkime, kaip sumažėjo perkamoji galia. Į turgavietes ateina vyresnio amžiaus žmonės. Juk visi žinome, kokias galimybes apsipirkti turi pensininkai. Ir kalbėti apie kažkokias didžiules apyvartas tikrai neverta. Ir ne šioje srityje ieškoma šešėlio. Beveik milijonas išvažiavo iš Lietuvos. Smulkusis verslas sunykęs, o kiek savivaldybėse dirba valdininkų, ir jų kasmet daugėja. Mes Europoje išsiskiriame kaip šalis, pagal savo teritoriją turinti kone didžiausią valdininkų skaičių. Štai ir matome, kur išeina biudžeto pinigai. Kurie galėtų būti panaudojami švietimui, kultūrai, sveikatai. Bet mes juos išleidžiame valdymui, tačiau jei taip bus ir toliau, greitai nebus ko valdyti. Skelbiama, kad žmonės grįžta iš emigracijos, bet būkime sąžiningi ir pripažinkime, kad niekuomet negrįš tiek, kiek jau išvažiavo, jei nebus daromos rimtos intervencijos į teisės aktus, pagalbą smulkiajam verslui ir galimybę užsiimti individualiomis veiklomis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s