Gegužės pabaigoje paprastai pasibaigdavęs sraigių rinkimas šiemet dar tik įsibėgėja. Dėl šalto pavasario ir karščių sraigės buvo neaktyvios, todėl jų supirkta mažiau nei ankstesniais metais.
Sraiges superkančios ir gurmaniškus patiekalus iš jų gaminančios bendrovės „Camargo“ direktorius Marius Andrijauskas prognozuoja, kad reikiamą kiekį sraigių pavyks supirkti iki birželio vidurio. Sąlygos dabar palankios, užtenka drėgmės, atslūgo karštis.
Už kilogramą - 1 litas
Sraigių rinkėjai, įpratę eiti į jų augimvietes gegužės pradžioje, šiemet darbą turėjo pavėlinti dviem savaitėmis, nes sraigės iš savo slėptuvių po žiemos įprastu laiku neišlindo.
Sraiges superka 4 bendrovės, supirkimo punktus jos yra įsteigusios netoli natūralių augimviečių, kad rinkėjams būtų arti, nereikėtų mokėti už keliones. „Punktai yra kiekviename kaime ir miestelyje, jei tik toje vietoje veisiasi ir renkamos sraigės“, - tvirtina M.Andrijauskas.
Už kilogramą gyvų sraigių mokama po 1 litą. Patyrę rinkėjai, žinantys, kur jų ieškoti, ir ryte dar su rasa išėję rinkti, į supirktuves atneša ir 50 kilogramų. Jei oro sąlygos netinkamos, karšta ir sausa, moliuskai neaktyvūs, tiek surinkti, aišku, nepavyks.
Sraigių rinkimas yra puiki proga šiek tiek užsidirbti, papildyti dėl mokesčių už šildymą per žiemą ištuštėjusį šeimos biudžetą. Juk pievose, soduose ir kitose drėgnose vietose sraigių - tūkstančiai. Uždarbis ropinėja po krūmais ir medžiais, tereikia padirbėti.
Sraigių nebūna pušynuose ir eglynuose, jos mėgsta drėgnus lapuočių miškus, juodalksnynus, paupius, parkus, vietas, kur yra drėgmės.
Išteklių yra
Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos departamento biologinės įvairovės skyriaus specialistas Selemonas Paltanavičius teigia, kad kasmet mūsų šalyje surenkama ir superkama po 600-800 tonų vynuoginių sraigių. Rinkėjams nereikia jokių leidimų. Nedraudžiama sraigių pasirinkti ir savo reikmėms, tačiau ministerija yra nustačiusi apribojimus dėl rinkimo laiko ir sraigių dydžio.
Sraiges rinkti leidžiama nuo jų pasirodymo po žiemos iki birželio vidurio. Vėliau jos ima neršti, todėl veisimosi metu rinkti draudžiama. Leidžiama rinkti ir supirkti tik didesnes kaip 28 mm dydžio sraiges.
S.Paltanavičius teigia, kad natūraliai besiveisiančių vynuoginių sraigių išteklių mūsų šalyje yra užtektinai. Pavojaus, kad ši rūšis gali išnykti, nėra. Gamtininkas primena, kad sraigės nėra mūsų šalies natūralus gyvūnas, jas iš kitų Europos valstybių įvežė gurmaniškų patiekalų paskanauti užsimanę dvarininkai. Sraigės mūsų šalyje neturi priešų, joks gyvūnas šių svetimžemių neėda.
Bendrovės „Camargo“ vadovas M.Andrijauskas atkreipia dėmesį, kad sraigių, kurios Lietuvoje valgomos labai saikingai ir daugiausia eksportuojamos, paklausa yra ribota ir nekinta jau daug metų.
Daugiausia šių moliuskų ir patiekalų iš jų yra eksportuojama į Prancūziją ir kitas Europos šalis. Sraigių perdirbėjai nepuoselėja vilčių, kad patys lietuviai pakeis įpročius ir ims gaminti daugiau patiekalų iš sraigių. Jos kol kas tik ragaujamos.
Pasigaminti patiekalą iš sraigių užtrunka ilgai. Jos kelias dienas laikomos, kad išsivalytų žarnynas, paskui išimamos iš kiautų, valomos. Kiautai irgi apdorojami, tepami sviestu. Tada moliuskai vėl į juos sukišami, taigi rankų darbo nemažai.
Rinkti ar pačiam užsiauginti?
Fermose lietuviškos vynuoginės sraigės neauginamos, nes iki reikiamo dydžio užauga per trejus metus. Verslininkai veisia kur kas vislesnes ir greičiau bręstančias afrikines, kurios priklausomai nuo veislės užauga per 4-8 mėnesius.
Panevėžio rajone prieš trejus metus sraiges auginti pradėjusi Janina Krikštaponienė teigia, kad sraigių auginimo verslu nusivilia žmonės, kurie jau pirmaisiais metais tikisi gauti didelį pelną, nors stokoja žinių ir patyrimo.
Verslininkė pataria iš pradžių įsigyti nedaug sraigių, jokiu būdu neimti paskolų iš bankų, nes pelno galima ir negauti, o paimtus kreditus teks grąžinti. Verslo pradžioje nereikia didelių patalpų ir didelių investicijų.
Pirmaisiais metais labai stinga informacijos. Iš interneto sraigių auginti neišmoksi. Augintoja verslo naujokams pataria saugotis prekeivių, siūlančių įsigyti motinines sraigių bandas už 15 tūkst. litų. Tokie pagalbininkai esą siekia tik pasipelnyti, galima verslą pradėti kur kas pigiau.
J.Krikštaponienė sraiges veisia patalpose, o augina lauke ir šiltnamiuose. Joms reikia specialaus pašaro, žolės bei daržovių. Sraigės yra naktinis gyvūnas, todėl šeriamos vieną kartą per parą vakare. Kilogramui sraigių užauginti reikia kilogramo pašaro. Nors afrikinė sraigė sveria nuo 30 iki 36 gramų, tačiau parduodant mėsai moliuskus reikia išdžiovinti, taigi parduodami jie „sulysta“ iki 18 gramų. Vienas kilogramas - nuo 60 iki 70 moliuskų.
Augintoja teigia, kad sraigėmis kol kas nėra nusivylusi. Šeima dar neišgyvena iš sraigių verslo, vis dar mokosi ir svarsto, kaip geriau ir greičiau jas užauginti. J.Krikštaponienės fermoje jos auginamos ir mėsai, ir veislei. Lengviausia fermą prižiūrėti vasarą, daugiausia darbo būna rudenį, kai augintines reikia surinkti, sunešti. Veislinės žiemai užmigdomos šaldytuvuose, kur palaikoma 3-6 laipsnių temperatūra. Pavasarį sraiges reikia pažadinti.
Parduoti užaugintas sraiges nesunku, jas superka ispanai. Rinkų ieškoma ir Rusijoje.
Sraigių auginimas yra remiamas, tačiau Europos Sąjungos paramos J.Krikštaponienė kol kas nėra prašiusi. „Nenorėjome įsipareigoti, kol nežinojome, kaip naujas verslas seksis“, - teigia augintoja.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
