2 nuotr.Kauno rajone Kalifornijos sliekų fermą turinti Dovilė Padūmienė sako neįsivaizdavusi, kad kada nors gyvenime padarys verslą iš sliekų. Gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad šiandien moteris su šeima džiaugiasi sėkminga veikla, sliekų gaminamą biohumusą itin vertina ekologiškai ūkininkaujantys žmonės, o pačių sliekų įsigyti atvažiuoja žvejai, paukščių ar driežų augintojai.
D.Padūmienė pasakojo, jog Kalifornijos sliekų auginimu susidomėjo prieš 12 metų. Viskas prasidėjo nuo pokalbio apie atliekas. „Pamenu, su dėde kalbėjomės, prasitariau, kad labai gaila būna išmesti kompostą, nes atliekos lėtai skaidosi. Dėdė pasigyrė turintis sliekų, kurie puikiai sutvarko didelius kiekius atliekų. Sakau, gal saują sliekų ir man padovanosi. Ir gavau kibirėlį sliekų dovanų“, - šypsojosi verslininkė. Įkurti sliekų fermą D.Padūmienę pastūmėjo ir asmeninė situacija, atsiradus dviem mažiems vaikams, norėjosi skirti jiems daugiau dėmesio, o ne leisti didžiąją dienos dalį darbe. Taigi moteris su vyru pradėjo aktyviai domėtis sliekų auginimo subtilybėmis ir perspektyvomis.
Pašnekovė prisiminė, jog pradžioje jos šeima įsigijo 250 kg gryno sliekų svorio. Vėliau tas kiekis augo. „Kadangi parduotuvėse biohumuso nelabai kur buvo pirkti, patikėjome idėja auginti sliekus. Šiuo metu mes laikome pagrindinę sliekų bandą - 2 tonas, mažiau nebūna. Kadangi sliekai greitai veisiasi, tai būna ir 4 tonos. Viename kubiniame metre laikome nuo 5 kg sliekų, vasaros, rudens laikotarpiu per 3-4 mėnesius sliekų kiekis padvigubėja“, - pasakojo D.Padūmienė. Tačiau jeigu žmogus nori užsiimti namų kompostavimu, jam pakanka į 1 kub. m leisti kilogramą sliekų. Kilogramas sliekų su prieaugliu tą kubinį metrą per metus pavers biohumusu.
Ar sliekus auginti paprasta? Pasak D.Padūmienės, viena vertus, taip, nes sliekai niekada neserga. Sykį per savaitę juos reikia šerti mėšlo kompostu, sliekų „mitybai“ tinka visos bioskaidžios augalinės kilmės atliekos, tinka žolė, lapai, morkų, obuolių išspaudos ir pan. Taip pat kompostinę reikia palaistyti, jei ji sausa. Pašnekovė tikino, jog jie sliekus laiko vadinamosiose vermiložėse, aptvarai, kuriuose gyvena sliekai, 2 m pločio ir 50 metrų ilgio.
Tiesa, Lietuvoje sliekų auginimas aktyviai vyksta pusę metų, kitą metų dalį sliekai miega. „Kai atšąla oras, sliekai nustoja ėsti, išsivalo jų organizmas, jie tampa vegetacinės būsenos. Kai žemė sušyla 5-8 laipsnius, tada sliekai pabunda ir pradeda darbuotis“, - aiškino pašnekovė. Per metus D.Padūmienės sliekų fermoje perdirbama apie 300 kub. m atliekų.
Sliekai auginami dėl dviejų paskirčių - biohumuso ir pačių sliekų pardavimo. Sliekus noriai perka žvejai, sodininkai, driežų, žuvų augintojai. Ypač sliekų pagamintą biohumusą vertina ekologiškai ūkininkaujantys žmonės. D.Padūmienė teigė, jog sliekų tekę siųsti ir į Armėniją, Islandiją.
Prieš gerą dvidešimtmetį Kalifornijos sliekus į Lietuvą įvežė mūsų šalies mokslininkai. Kodėl būtent Kalifornijos sliekai? Nes ši veislė buvo sukurta Kalifornijos universitete būtent atliekų skaidymui. Kalifornijos sliekai itin atsparūs aukštai temperatūrai, kritinė jiems temperatūra - 40 laipsnių.
