respublika.lt
 

Skolų kupra slegia ir studentus, ir valstybę

2013 spalio mėn. 21 d. 14:37:59
Monika BURVYTĖ, zinios@vakarozinios.lt
Lietuvoje studijų fondai gautą studijų paskolą perveda į studento asmeninę sąskaitą, o su tais pinigai jis gali daryti ką nori, kad ir nuomotis būstą. Sauliaus Venckaus nuotr.

Studentai jau pasirašinėja paskolų sutartis. Anksčiau paskolas dalijęs Valstybinis studijų fondas pasiliko tik administratoriaus vaidmenį, tuo metu komerciniai bankai, atveriantys savo pinigines, lobsta ir iš studentų, ir iš valstybės. Buvę studentai teigia, jog tokia paskolų sistema absoliučiai bloga, o jų panaikinimas atsijotų darbo rinkai nereikalingus specialistus.

Rudens semestrui buvo pateikti 7254 prašymai dėl valstybės remiamos paskolos. Iš jų 6864 atitiko būtinus kriterijus, tad prašymų autoriai jau gali kreiptis į banką ir gauti išsvajotą tūkstantinę skolą.

Nuo 1998-ųjų, kai Lietuvoje pradėtos teikti paskolos studentams, šie jau pasiskolino 317,3 mln. litų. Tačiau ne visi skolininkai stropūs mokėtojai - Valstybiniam studijų fondui negrąžintų paskolų suma siekė 104 mln. litų. Tiesa, nuo 2009-ųjų Studijų fondas tik administruoja studentų paskolas, kitaip tariant, padeda trokštantiems karčių mokslo šaknų gauti paskolą iš komercinių bankų.

Maksimali suma, kurią per visus studijų metus gali gauti studentas, yra 50,05 tūkst. litų. Skolintų pinigų bankas pradeda laukti iškart po metų, o išsimokėti ją privaloma per 15 metų.

Būtų nesimokiusi

Kadaise valstybei ir bankui 7000 litų studijoms įsiskolinusi Lina (pavardė redakcijai žinoma) paskolą grąžino iškart po studijų. Tiesa, jaunai moteriai prieš tai reikėjo visas studijų vasaras plušėti užsienyje norint grąžinti pasiskolintus pinigus. Jos teigimu, ydinga ne tik tai, kad banko duodamos paskolos yra su nemažomis palūkanomis, kurių nėra kitose šalyse, bet ir pati sistema veikia juokingai.

„Užsienyje studijų fondai ar bankai finansuoja mokslo vietą ir pinigus perveda tiesiai į universitetą. O Lietuvoje tuos pinigus perveda į asmeninę studento sąskaita. O jau ką tu su jais darysi, niekas nežino. Juokingai skamba“, - kraipė galvą Lina.

Merginos nuomone, tokia paskola Lietuvoje apskritai nereikalinga.

„Sutinku, galbūt kai kurie nebeturėtų galimybės mokytis. Bet tada atsisijotų profesijos. Nebūtų kaip yra dabar - didžioji dauguma vadybininkų, ekonomistų. Ji pati prisipažino, jog jei ne paskolos galimybės, apskritai būtų nestojusi į mokamą vietą.

„Aš pati ėmiau paskolą, nors žinojau, kad mokslams pinigų neturiu. Jeigu jos būtų nebuvę, aš būčiau geriau pagalvojus ir nestojus. Žinojimas, kad tu gali ją pasiimti, tokio vaikiškumo priduoda. Pasidarai toks neatsakingas, nebežiūri rimtai, galvoji, kad paimsi paskolą ir susimokėsi. Nors dar net nesi pajutęs sunkiai uždirbamų pinigų skonio. O jeigu galvotum, kad nėra už ką išsimokėti, tai gerai ir labai rimtai pasvarstytum apie šį gyvenimo žingsnį“, - patirtimi dalijosi Lina.

Jos teigimu, visų pirma turi būti pakankamai valstybės finansuojamų vietų tiems, kurie gerai mokėsi ir baigė aukštais balais mokyklą, o ne padaryti 10 ar 11 nemokamų vietų.

„Jei žmogus labai nori studijuoti, jis stengiasi, mokosi, o ne galvoja kaip paskolą pasiimti“, - teigė Lina.

Žada keisti

Buvęs Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis teigė, jog studijų paskola naudojasi daugiau studentų nei anksčiau, nes išaugo studijų kainos.

„Turime aukštąjį mokslą, kuriam valstybė skiria vis mažiau pinigų valstybės finansuojamoms vietoms, socialinės, skatinamosios stipendijos yra labai mažos, o gabiausi vaikai dažniausiai yra iš tų šeimų, kurios neturi galimybės sumokėti už studijas, tai reikia pagalbos. Ir šioje vietoje valstybė pasikvietė bankus. Dabar nebelieka ko kaltinti, nors ir pati valstybė patiria nuostolius, nes moka banko palūkanų perviršį. Ji pati krenta į skolas“, - aiškino D.Dikšaitis.

D.Dikšaitis pripažino, jog studentams didelio skirtumo, kas skolina studijoms, nėra, jiems svarbiausia greitai, patogiai, geromis sąlygomis gauti lėšų.

Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis dabartinę studijų paskolų sistemą vertina neigiamai ir „Vakaro žinioms“ sakė, jog ją bus siekiama keisti.

„Iš tiesų dabartinė paskolų studentams sistema - našta ir studentams, ir valstybei. Lietuva bankams už palūkanų perviršį jau sumokėjo apie 2 mln. Lt, o už studento negrąžintas paskolas - 70 tūkst. Lt. Pastaroji suma nėra didelė, tačiau tai rodo tą faktą - jei studentas nemokus - atsako valstybė. Jei palūkanos per didelės - dengia valstybė. O studentui sąlygos nepagerėjo, bet pablogėjo - palūkanas jis ima mokėti nuo pirmos dienos, skolos pakankamai didelės. Todėl siūlome keisti finansavimo schemą ir paskolas studentams teikti ne per bankus, o per Valstybinį studijų fondą“, - sakė D.Pavalkis.

Diana Cibulskienė, ŠU Ekonominių tyrimų centro direktorė:

Kai kurie studentai apskritai nesuvokia, jog tai yra paskola, kurią reikės grąžinti. Jiems atrodo, kad ją pasiima, mokosi, o kaip grąžins vėliau, apie tai nesuka galvos. Visada žmogus galvoja, jog skolinti pinigai ne jo ir negalvoja apie kitas alternatyvas.

Finansinis ugdymas turi būti nuo pat pradžių, nuo pat mažens, kad reikia gerai mokytis visų pirma, kad įstotum mokytis. Kita vertus, jei tėvai mato motyvaciją savo atžalose, taupytų jų mokslams. Būsimasis studentas neišlaidautų ir galvotų apie savo studijų galimybes. Mūsų šalyje
esant tokiai ekonominei situacijai būtų sunku šeimai kaupti šiuos pinigus - vaiką išleisti į mokslus.

Bet gal tada žmonės apskritai darytų atsakingus finansinius žingsnius, investuotų. Taip būtų sumažinta našta valstybei. O dabar yra nemaža dalis studentų, kurie negrąžina paskolų, ką turi padengti valstybė. O taip auga jos pačios skola.

Skatinant, kad Lietuvoje liktų daugiau studentų, žinant tai, kad nemaža dalis išvažiuoja studijuoti svetur, tokiu atveju nereikėtų visiškai atsisakyti paskolų. Bet reikėtų koreguoti.

Ir kad ne tik valstybė dalyvautų remiant studijas, bet ir bankai prisidėtų. O kodėl jie negali? Juk ir taip nemažai uždirba. Kad prisidėtų prie to, kad Lietuvoje liktų jaunimas, kad jie norėtų studijuoti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

×
-->
Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AŠTUNTAS: Lietuvos baidarininkui Artūrui Sejai nepavyko pakartoti praėjusių metų sėkmės pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate; Segede (Vengrija) vykstančių planetos pirmenybių vyrų vienviečių baidarių 200 m distancijos finale šeštadienį lietuvis finišavo aštuntas.
  • ŠVENTĖ: Zarasuose ir jo apylinkėse savaitgalį bus paminėtas Lietuvos kariuomenės surengtos savarankiškos karinės operacijos Nepriklausomybės kovų metais šimtmetis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +14 +15 C

 

 +12 +14 C

+24 +26 C

 +25 +27 C

 

 +23 +24 C

2-3 m/s

 2 m/s

 

2 m/s

 

USD - 1.1065 PLN - 4.3550
RUB - 72.9460 CHF - 1.0893
GBP - 0.9045 NOK - 9.9593
reklama
Ūkis