Skola priteisiama iš įmonės šešėlio

Valstybinei mokesčių inspekcijai paskelbus, kad tyčiniu bendrovių bankroto atveju išieškojimai bus nukreipiami į įmonės vadovų ir akcininkų asmeninį turtą, apsukrūs asmenys tampa tik įmonės šešėliu. Bet, pasirodo, nuostolių prisiteisti galima ir iš įmonės šešėlio.

Teisme aiškinantis, kaip veikia šešėliniai asmenys, aiškėja, kad milijoninį turtą turinčios įmonės tariamas savininkas paprašo pabūti akcininku pažįstamo asmens, o šis vėliau akcijų negali atsikratyti.

Pinigai priteisti iš šešėlio

Anot advokatės Ramunės Ramanauskienės, ilgą laiką Lietuvoje buvo įprasta, kad už bendrovėms viešosios įstaigos ir kitų juridinių asmenų padarytus nuostolius neatsako nei vadovas, nei jos akcininkai, bendrovė atsako tik savo turtu. Tačiau paprastai pradėjus reikalauti padengti įsiskolinimus, paaiškėja, kad bendrovė nebeturi jokio turto, tik didžiules skolas ir vienintelė išeitis įmonei - bankrutuoti. Kol viena įmonė bankrutuoja, tuo pačiu metu tą pačią veiklą pradeda bendrovė su tais pačiais akcininkais, direktoriais ir darbuotojais. Skirtumas tik tas - kad naujoji bendrovė turi turto, bet neturi skolų.

Teisės aktai, numatantys, kad tyčinio bankroto atveju skolas galima išsireikalauti iš įmonės vadovo ir akcininkų, priimti daugiau kaip prieš dešimtmetį, tačiau ilgą laiką praktikoje taikyti nebuvo. Aukščiausiasis Teismas tokią praktiką suformavo neseniai ir dabar teismuose pamažu teisės normos imamos taikyti.

Tiesa, bijodami prarasti savo turtą kai kurie asmenys bendroves įsteigia ir jas valdo tik per statytinius, paprasčiau tariant, tikrasis bendrovės savininkas ir vadovas būna tik įmonės šešėlis. Bet ir iš pasitraukusio į šešėlį verslininko, pasirodo, įmanoma prisiteisti tyčia padarytas skolas.

Savininkas - kalinys

Verslininkas, degalinių savininkas Ramūnas Pagirys, vertęsis įvairaus kuro prekyba ir buvęs nedidelių degalinių savininku, teismo sprendimu turės atlyginti degalus tiekiančiai bendrovei „Tomega“ daugiau kaip 300 tūkst. litų nuostolių.

Nors oficialūs dokumentai iš tiesų rodė, kad verslininko R.Pagirio su kai kuriomis įmonėmis nesieja jokie ryšiai, teisme liudytojai jį įvardijo kaip vadovą. Jokio kito vadovo, davusio nurodymus, priėmusio ir atleidusio iš darbo ir mokėjusio atlyginimą, liudytojai nepažinojo.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad verslininkas bendrovės akcininku būdavo epizodiškai, įmonę nupirkdavo, vėl susigrąžindavo.

Dėl vienos bendrovės pardavimo buvo sudarytas sandoris su asmeniu, kuris, kaip vėliau išsiaiškino antstoliai, sutarties sudarymo metu sėdėjo kalėjime ir apie įgytą turtą neturėjo jokio supratimo. Tiesa, prieš patekdamas už grotų jis buvo dirbęs R.Pagirio įmonėje, todėl įmonės vadovui buvo žinomi jo duomenys, reikalingi sutarčiai sudaryti.

Visgi teismas patikėjo liudytojų parodymais ir įmonės šešėlinį savininką R.Pagirį įpareigojo atlyginti nuostolius iš asmeninio turto. Šiuo metu nuostolius išieško antstoliai, areštuoti asmeniškai verslininkui priklausantys sklypai.

Turtinga įmonė ieškojo savininko

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama dar viena panaši byla: šešėlinio darbo praktiką įvaldęs verslininkas oficialiai bendrovėje nebuvo nei akcininku, nei vadovu, bet visi liudytojai tvirtina, kad verslininkas R.Pagirys buvo bendrovės „Degrita“ savininkas. Tiesa, jie žinojo, kad jų kolega operatorius buvo oficialus direktorius. Operatoriui už direktoriavimą esą 200 litų buvo pakelta alga.

Teisme liudijo ir oficialus bendrovės savininkas Artūras Murauskas. Kaip paaiškėjo, šiek tiek R.Pagirį pažįstantis A.Murauskas sutiko oficialiai tapti įmonės šeimininku. Kaip rodo bendrovės dokumentai, įmonė per parą vienoje degalinėje surinkdavo iki 2000 litų, tačiau norinčių būti jos savininku neatsirado. A.Murauskas tvirtino sutikęs padėti pažįstamam R.Pagiriui ir pabūti įmonės oficialiu savininku. Kai jau norėjo akcijų atsisakyti, R.Pagirys jo dar paprašęs pabūti formaliai, nes, girdi, šiuo metu nėra kam perleisti akcijų. Ir taip esą tęsėsi keletą metų, kol oficialus savininkas A.Murauskas sužinojo apie įmonės bankrotą. 2 mln. litų siekęs įmonės turtas išgaravo, liko tik skolos.

Teisėsauga šešėlinio veikėjo nepamatė

Kad įmonę „Degrita“ valdo šešėlinis asmuo, įtarė bankroto administratoriumi paskirtas Petras Basijokas. Su šimtatūkstantinėmis skolomis likusiems degalų tiekėjams bandęs padėti bankroto administratorius dėl neskaidrios įmonės veiklos buvo kreipęsis ir į prokurorus, ir į teismą.

Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrėjai nusikaltimo neįžvelgė, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai taip pat, Vilniaus apylinkės teismas turto bankroto administratoriaus skundą pripažino nepagrįstu.

Nesudomino teisėsaugos aplinkybė, kad degalinių savininkui vienoje iš įmonių nežinia kur dingo daugiau kaip 2 mln. litų vertės turtas, iš kurio beveik 1,5 mln. litų buvo grynaisiais pinigais, nerado bankroto administratorius ir dviejų gana prabangių automobilių, kurių buvimą liudijo tik dokumentai.

Buvę „Degritos“ darbuotojai teismui liudijo, kad kasdien iš kasos pinigus grynaisiais pasiimdavo R.Pagirys. Tai liudija netyčia pas darbuotojus likę keli dokumentai, nors bendrovės faktinis savininkas juos esą apdairiai susirinkdavo. Iki tokių parodymų teisėsauga neprisikasė, tik oficialiame atsisakyme kelti baudžiamąją bylą parašė, kad jeigu nesiseka bankroto administratoriui surasti dokumentų ir turto, esą tai dar nėra pagrindas inicijuoti baudžiamąjį procesą.

Tiesa, nuo R.Pagirio nukentėjusių asmenų advokatai teisme užsiminė, kad civilinėje byloje surinkti parodymai turėtų būti perduoti atgal teisėsaugai. Tiesa, kol kas nepavyko į teismą prisišaukti buvusių bankrutavusios bendrovės „Degrita“ buhalterių. Jų ieškoti pavesta antstoliams.

Su savimi atsiskaitydavo sąžiningai

R.Pagirys bendrovių yra įsteigęs ne vieną, kai kurios panašiais pavadinimais - prie pirminio pavadinimo prikabintas žodelis „Ko“ arba „servisas“. Kai kurios įmonės turi atskirai registruotus filialus. Iš viso su verslininku susijusių juridinių vienetų yra apie 15, dauguma verčiasi ta pačia veikla - įvairių degalų prekyba.

Dalis verslininko įmonių bankrutavo, palikusios nuostolius, dalis reorganizuojamos, dar kita dalis veiklos nevykdo. Tačiau tarp R.Pagirio įmonių yra ir tokių, kurios sėkmingai klesti. Bankrutuojančios su R.Pagiriu siejamos įmonės sąžiningai atsiskaitydavo su R.Pagirio sėkmingai veikiančiomis įmonėmis.

Slėpėsi „sąžiningiausias“

Paties verslininko „Respublikai“ pakalbinti nepavyko, žurnalistų kalbinamas jis nepratarė nė žodžio. Už jį kalbėjo advokatas Dalius Boreika. Jis tvirtino, esą R.Pagirys į bylą įtrauktas visai be reikalo. Kaltinimai prikabinti be reikalo, esą taip gali nutikti bet kuriam žmogui iš gatvės. Advokato versija - įmonės pinigus išvogė eiliniai darbuotojai, degalinių operatoriai, o jo ginamasis kažkodėl turi atsakyti už svetimas nuodėmes.

Kad įmonė išvogta, tai faktas. Kasoje turėjo būti apie 1,5 mln. litų, o banko sąskaitoje yra tik 8 litai ir šimtai tūkstančių skolų.

Keistoka tik viena aplinkybė. Ir oficialus įmonės savininkas A.Murauskas, sutikęs pagelbėti pažįstamam, ir degalinės operatorius bei oficialus direktorius Antanas Hopenas, ir kaip liudytojos iškviestos buvusios degalinių darbuotojos, kurioms R.Pagirio gynėjas norėtų primesti įmonės išvogimą, nuo fotoaparatų blyksčių nesislapstė, o štai R.Pagirys kaip įmanydamas stengėsi nepatekti į kadrą, netgi spruko iš teismo salės.