respublika.lt

2017 spalio 22, sekmadienis

Šiukšlės kainuoja, net jeigu jų nėranuotraukos (9)

2017 rugsėjo mėn. 21 d. 12:20:28
Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Nuo liepos už komunalinių atliekų tvarkymą dauguma šalies gyventojų ir įmonių moka pagal naujas dvinarės rinkliavos taisykles. Žmones piktina ir auganti šiukšlių tvarkymo kaina, ir neskaidrus, chaotiškas rinkliavos skaičiavimas vienur - pagal pastatų plotą, kitur - pagal gyventojų skaičių, mat kiekvienai savivaldybei leista mokestį nustatyti savarankiškai.

 

Varėnos rajone sodybą turintis vilnietis Algirdas gerokai pyktelėjo už pusę metų gavęs kone 33 eurų dydžio sąskaitą, kurioje įskaičiuota ir pastovioji rinkliavos dalis, priklausanti nuo jo turimų pastatų ploto, ir kintamoji, skaičiuojama nuo išvežtų atliekų konteinerių.

„Galima sakyti, gyvenu pusę metų Vilniuje, pusę - kaime, bet už šiukšles ir čia, ir ten reikia mokėti visą kainą. O Varėnoje sumoku vien už tai, kad nustatytomis dienomis atliekų vežėjai pravažiuoja pro mano sodybą, nes išvažiuodamas susirenku visas pakuotes, maišelius, maisto atliekas ir išsivežu į Vilnių, nes esame įpratę atliekas rūšiuoti, o kaime galima į konteinerį mesti viską“, - pasakoja vyras.

Jam keista, kad rinkliava už atliekų tvarkymą susieta su turimo nekilnojamojo turto plotu, o ne su gyventojų skaičiumi: „Kiekvienas žmogus nuo pat savo gimimo tampa teršėju. Bet mąstant logiškai, vienas žmogus, gyvenantis name ar bute, „neprigamina“ tiek šiukšlių, kiek, pavyzdžiui, 6 asmenų šeima, tai kodėl mokestis abiem atvejais vienodas? Kita vertus, nuolat gyvenančiam kaimynui šiukšlės gal netelpa, o kad nereikėtų mokėti už papildomą konteinerį, kyla pagunda maišą kitą atliekų išvežti į mišką.“

Varėnos rajono Merkinės seniūnijos seniūnas Gintautas Tebėra tvirtina, kad prieš 10 metų seniūnijos miškai ir pamiškės buvo daug labiau prišiukšlintos. Dabar, kai atsirado konteineriai, žmonės jau negali teisintis, kad nėra kur dėti atliekų, o už šiukšlinimą gali būti ir nubausti.

„Bet sąskaitos vis tiek kelia žmonėms susierzinimą, nes mokėti reikia daugiau, o labiausiai sąskaitose nepatiko jau įrašytas išvežtų konteinerių kiekis, nors dar nežinoma, kiek jų bus iš tikrųjų“, - sako G.Tebėra.

Pagal Varėnos rajono tarybos patvirtintą tvarką rinkliavos už atliekų tvarkymą pastovioji dedamoji skaičiuojama nuo bendro nekilnojamojo turto ploto - po 0,4724 euro už kv.m. Gyvenamajam būstui didžiausias skaičiuojamas plotas - 100 kv.m, turintieji didesnį, mokės tuos pačius 47,24 euro per metus, mažesnio ploto savininkams atitinkamai ir dedamoji mažesnė. Kintamoji dedamoji priklauso nuo turimų konteinerių dydžio bei jų ištuštinimo dažnumo. Vieno 120 litrų konteinerio ištuštinimas kainuoja 1 eurą, 240 litrų - 2 eurus, 1100 litrų - 9 eurus.

„Seniai visi žino, kad ne kvadratiniai metrai šiukšles „gamina“, o žmonės, bet pas mus jau prieš 5-6 metus buvo įvesta tokia tvarka, tai žmonės po truputį ir įprato, - sako G.Tebėra. - Aišku, kad savivaldybei patogiau skaičiuoti kvadratinius metrus, nes jie nesikeičia, o gyventojai nepastovūs. Aukštaitijoje, girdėjau, rinkliavą skaičiuoja pagal deklaruotų gyventojų skaičių, bet vieni deklaruojasi, kiti nesideklaruoja. Tada labai sunku administruoti, ir apgaulių vis tiek yra... Mano galva, visoje Lietuvoje turi būti vienoda sistema, kaip tą rinkliavą skaičiuoti, nes dabar vienos savivaldybės tarsi geresnės, o kitos - blogesnės...“

Jam antrina Molėtų rajono mero pavaduotojas Mindaugas Kildišius - vienoda tvarka visoje šalyje būtų geriausias sprendimas.

„Mes, skaičiuodami rinkliavos dydį, atsižvelgėme į tai, kiek gyventojų bute ar privačiame name, bet žmonės vis tiek nėra patenkinti, nes atliekų tvarkymas brangsta keliais eurais, - teigia M.Kildišius. - Labanoro girioje daugybė vasarnamių, kur žmonės gyvena pusę metų - jie turi galimybę išvežti mažiau atliekų konteinerių, bet pastovioji dedamoji lieka tokia pati. Reikia solidarizuotis, nes šiukšlių į miškus dar pakliūva nemažai.“

Molėtų rajone rinkliavos pastovioji dalis nustatoma taip: jeigu objekte vienas gyventojas - 14,16 euro, jeigu 2 gyventojai ir daugiau - 28,32 euro per metus. Kintamoji dalis - nuo ištuštintų konteinerių skaičiaus ir talpos. Už mažiausią 120 l konteinerį - 0,85 euro, 240 l - 1,69 euro. Atliekas rūšiuojančiam vienam gyventojui konteineris ištuštinamas 9 kartus per metus ir tai kainuoja 21,81 euro, nerūšiuojančio žmogaus konteineris išpilamas 12 kartų per metus, jam kintamoji rinkliavos dalis - 24,36 euro.

„Stengėmės, kad ta kaina gyventojams labai daug nedidėtų, bet reikia vertinti ir kitą pusę - kiek reikia sąnaudų atliekoms sutvarkyti“, - atkreipė dėmesį M.Kildišius.


Linas BALSYS, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys:

Pirmoji tokio chaoso priežastis ta, kad atliekų išvežimas ir tvarkymas buvo išskirtinai perduotas savivaldos kompetencijai, ir Seimas negali daryti įtakos net ir kvailiems sprendimams. Antra, nustatydama rinkliavų metodikos taisykles, Vyriausybė numatė galimybę savivaldai rinkliavos dydį skaičiuoti pagal būsto ar kitų patalpų plotą. Tai absurdas ir niekaip nesiseka jo išnaikinti, kai neturi valdančiosios daugumos.

Seniai siūlau įvesti sistemą, kad žmogus gauna juodą šiukšlių maišą ir kaip priedą maišelius rūšiavimui. Išrūšiuotas šiukšles iš jo paima už dyka, nes už pakuočių atliekų tvarkymą vežėjams susimoka prekių gamintojai ir importuotojai. O žmogui rinkliavą reikėtų mokėti už juodame maiše likusių nerūšiuotų šiukšlių išvežimą: jeigu rūšiuoja, tas juodas maišas jam prisipildo per ilgesnį laiką, ir mokėti reikia mažiau. Panaši sistema yra Belgijoje, kur ilgą laiką teko gyventi. Taip įgyvendinamas pagrindinis principas „teršėjas moka“. Bet pas mus tokiai sistemai aršiai priešinasi savivaldybės, komunalininkai, esą reikės atskirti srautus. Nėra supratimo ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

Atliekų srityje viskas brangsta, aišku kodėl, - nes turime išlaikyti visiškai nereikalingą atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklų sistemą. Visoje šalyje buvo pastatyta dešimt gamyklų, buvo įsisavinti, o gal ir nusisavinti ES pinigai, o jos nieko gero nedaro, tik skleidžia smarvę žmonėms.

MBA įrenginiai iš atliekų išgauna vadinamąjį kietąjį atgautąjį kurą, bet jis yra labai brangus, ir net Klaipėdos atliekų deginimo gamykla „Fortum“ to kuro deginti neima, nes per brangu. Bet mes visi už tai turime sumokėti. O blogiausia, kad tokia sistema neskatina žmonių rūšiuoti atliekų, nes neva MBA įrenginiai išrūšiuos, o jūs į konteinerius meskite, kas tik pakliūva, ir mokėkite pinigus... Dabar esame akligatvyje, nes jeigu uždarysim MBA įrenginius, reikės grąžinti ES pinigus, o jeigu jie toliau veiks, mums reikės už juos mokėti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (9)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Lietuvos čempionai Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai palengva kopia į Lietuvos rankinio lygos turnyrinės lentelės viršų; trečiose rungtynėse namuose su Varėnos „Ūla“ klaipėdiečiai šeštadienį sužaidė pasiekdami vienose rungtynėse įmestų įvarčių sezono rekordą, o varžovus įveikė net 25 įvarčių skirtumu - 47:22 .
  • PLAUKIMAS: Čekijoje vykstančių „Arena Cup“ serijos plaukimo trumpajame baseine varžybų „Plzenske sprinty“ vyrų 100 m plaukimo krūtine finale šeštadienį lietuvis Giedrius Titenis užėmė ketvirtąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar Lietuvoje reikia įteisinti dvigubą pilietybę?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    0 C

   0   +2 C

 

   -1   0 C

   +5   +6 C

  +2  +4 C

 

   +2  +3 C

    2-3 m/s

     3-5 m/s

 

      4-5 m/s

 

USD - 1.1818 PLN - 4.2363
RUB - 67.8679 CHF - 1.1597
GBP - 0.8962 NOK - 9.4145
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12