respublika.lt

2018 rugsėjo 19, trečiadienis

Šilumos kainos gali tik augtinuotraukos (32)

2018 sausio mėn. 03 d. 07:48:32
Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Šilumos gamintojai ir tiekėjai paruošė vartotojams naujamečių „dovanų“ - nuo sausio 1-osios didmiesčiuose ūgtelėjo šilumos kaina. Palyginti su praėjusiais metais, šilti radiatoriai labiausiai brango sostinėje, kuri šiemet atsikratė nekenčiamos nuomininkės „Vilniaus energijos“. Tačiau Kainų komisija, kaltinama savivaldybių šilumos tiekėjų protegavimu, parengė projektą, kaip padaryti, kad ir vilkai pasisotintų, ir avys liktų sveikos. Argi taip būna?

 

Gerą pusmetį valdžios vyrai ginčijosi, ar tautiečiai verti PVM lengvatos šilumos energijai. Šiaip taip 21 proc. pavyko išvengti, liko 9 proc. Tačiau Kainų komisija daugiau nei pusmetį derina projektą, kaip mažinti šilumos kainas vartotojams, ir siūlo keisti šilumos energijos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) tvarką - suvienodinti konkurencijos sąlygas aukcionuose, kad ir vieni, ir kiti konkuruotų ne tik kuro kainos dalimi, bet ir pastoviosiomis sąnaudomis.

Savivaldybių šilumos tiekėjai siūlomai tvarkai nepritaria.

Štai Vilniuje sausį šilumos kaina pakilo daugiau kaip 16 proc., Kaune - apie 9, Klaipėdoje - apie 12 proc. „Šiaulių energija“ savo vartotojų smarkiai nenuskriaudė, jie moka mažiausią kainą be PVM - 4,37 ct/kWh, bet Šiauliuose nėra nė vieno NŠG.

Pasak „Vilniaus šilumos tinklų“ komunikacijos vadovės Editos Sirutienės, dabartinį kainos ūgtelėjimą lemia kintamoji kainos dedamoji (70,5 proc. visos kainos), kuri priklauso nuo to, kiek kainavo kuras ir pirkta šiluma.

Jeigu NŠG būtų leidžiama, kaip siūloma šiuo metu, įskaičiuoti į aukciono kainą savo pastoviąsias sąnaudas, akivaizdu, kad jų parduodamos šilumos kaina dėl to tik dar labiau padidėtų“, - tvirtino E.Sirutienė.

Kaune šiluma kainuoja brangiausiai iš didmiesčių - 5,67 ct/kWh. Paradoksas, bet ji gaminama biokurą deginančiais įrenginiais, tarpusavyje konkuruojant kone dešimčiai NŠG.

AB „Kauno energija“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka dėl išbrangusios šilumos kaltina privačius gamintojus: „Sausio mėnesiio aukcione NŠG savo šilumos kainą padidino daugiau negu 22 proc. O biokuras biržoje „Baltpool“ per mėnesį pabrango maždaug 5,9 proc.“

Akivaizdu, kad didelė konkurencija kainos galutiniam vartotojui nemažina. Ū.Staselkos teigimu, mažos kainos teikiamos tik vasarą, kai šilumai pagaminti užtenka „Kauno energijos“ pajėgumų ir šiluma dažniausiai yra pigesnė negu NŠG.

„Bet nelauktai ateina žiema, šilumos poreikis staiga padidėja ir mūsų turimų pajėgumų nebeužtenka. O kai atsiranda vietos (šiluma prekiauti - red. past.) visiems, NŠG užgieda didesnę kainą, nes tai yra jiems galimybė atsigriebti už vasaros laikotarpį“, - aiškino „Kauno energijos“ atstovas.

Dabar galiojanti šilumos supirkimo metodika leidžia NŠG taikytis prie šilumos tiekėjo nustatytų palyginamųjų gamybos sąnaudų dydžio.

„Jeigu aukcionų metu NŠG pateiktas pasiūlymas nors 0,01 cento pigesnis už šilumos tiekėjo palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, šilumos tiekėjas privalo pirkti šilumą iš NŠG. Kokia paties NŠG savikaina, neturi reikšmės - jeigu jis sugeba pigiau pagaminti šilumą, jis išlošia,“ - dėstė Ū.Staselka.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas remiasi neseniai ekspertų atliktu modeliavimu, kuris rodo, kad sąnaudos vartotojams netgi išaugtų: Vilniaus mieste daugiau nei 120 tūkst. eurų, Kaune - daugiau kaip 550 tūkst. eurų, Klaipėdoje - daugiau kaip 800 tūkst. eurų per metus.

„Be to, mūsų nuomone, šilumos kainos reguliavimo principas turėtų būti vienodai taikomas arba netaikomas visiems aukcionų dalyviams, turėtų būti privalomas investicijų derinimas savivaldybėse ir Kainų komisijoje, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos visiems prekių, darbų ir paslaugų pirkimams, kurie susiję su šilumos gamybos sąnaudomis, turėtų būti privaloma biokurą pirkti tik per biokuro biržą, taip pat ir kiti reikalavimai, kurie šiuo metu NŠG netaikomi“, - teigė V.Stasiūnas.

Vytautas Kisielius, NŠG asociacijos vadovas, tvirtina priešingai - esą valstybė ir savivaldybės proteguoja savas įmones, kurios, turėdamos tvirtą užnugarį, nužudo privatų verslą toje rinkoje, į kurią ateina.

„Štai valstybinė „Lietuvos energija“ veikia ir techninio aptarnavimo, ir transporto nuomos, net nekilnojamojo turto ir atliekų deginimo rinkose, sukuria sau geresnes sąlygas, negu visiems kitiems, ir tada gali girtis, kokie jie efektyvūs ir pelningi, valstybei moka dividendus. O kieno sąskaita? - klausia V. Kisielius. - Tas pats ir šilumos ūkyje. Savivaldybių šilumos tiekėjus mes norime ištraukti į rinką, pakonkuruoti kaip lygus su lygiu. Jeigu jie būtų padarę teisingas investicijas į savo biokuro katilus, kurie galėtų konkuruoti rinkoje su mūsų įrenginiais lygiomis sąlygomis, tai, manau, galėtų net ir nukonkuruoti, užsidirbti. Bet jie bijo ateiti, nes jiems ir taip valstybė duoda iš vartotojų susirinkti pusę pinigų, ir jie vartosi kaip inkstai taukuose. O vartotojai neturi galimybės šilumą gauti pigiau, nes valstybė, Kainų komisija sudariusi tokias sąlygas, kad šilumos tiekėjai tiesiog negali nelaimėti aukcionuose.“


Prof. Vidmantas JANKAUSKAS, Nepriklausomas energetikos ekspertas:

Prisimenu tuos laikus, kai šiluma Vilniuje iš didžiųjų miestų buvo pati pigiausia, o Šiauliuose - pati brangiausia. Bet Šiauliuose protingi vyrai, matyt, pagalvojo: tegul sau Vilnius ar Kaunas žaidžia su konkurencija, ir patys statėsi kogeneracijos įrenginius, beje, dar ir su ES parama. Užtat dabar kainų skirtumai yra ne Vilniaus naudai.

Iš tiesų konkurencija yra geras dalykas, jeigu ji yra rinkoje. O pas mus ji suformuota neteisingai - ne RINKOJE, o DĖL RINKOS. Iš esmės nėra tokių valstybių, kurios turėtų konkurencines kovas tarp centralizuotos šilumos tiekėjų: paprastai konkursai skelbiami tiems, kurie nori konkuruoti investicijomis, ir investuotojas parenkamas pagal geriausią kainą, kad kiti be reikalo nekištų pinigų, o paskui nereikalautų tas investicijas grąžinti. O pas mus paskelbė, kad gali katilus statyti kas tik nori, ir šiluma bus perkama, jei bus pigesnė už didžiojo gamintojo.

Be abejo, verslas galėjo siūlyti gerokai mažesnes kainas, bet siūlė pirkti šilumą tik truputėlį pigiau, ir plėšė didžiausius pelnus. Kaune, pavyzdžiui, tų NŠG prisisteigė tiek daug, kad kai kuriems jau gresia bankrotai, tad jie ir skundžiasi, esą jiems neleidžiama sąžiningai konkuruoti. O juk kiekvienas verslas yra rizika - gali ir smarkiai išlošti, ir pralošti. Kam patinka sąmokslo teorijos, tikrai gali įtarti, kad tokia pseudokonkurencija kažkam Lietuvoje buvo naudinga. Netgi galima rasti kam, nes tie gamintojai, kurie atėjo į rinką pirmieji, tikrai labai neblogų pelnų iš šilumos užsidirbo.

Bet aš matau kitą prielaidą, kurią įvardija ir ekonomistas Raimondas Kuodis - kad veikia ne tik korupcija, bet ir kvailumas. Priminsiu, kad Kaune statoma dar ir atliekų deginimo jėgainė, kuri tikrai kažką privers bankrutuoti. O ten naudojamos ir valstybės lėšos, kurios tikrai bus ištrauktos iš vartotojų. Kodėl valstybė iš mūsų pačių kišenės stato perteklinę įmonę? „Vilniaus energija“ irgi siūlėsi investuoti į biokuro katilus iš privačių pinigų, bet jai ta pati valstybė neleido. Gal pavadinimas netiko?

Apskritai sureguliuoti kainas tokiame sektoriuje, kur susipynę ir valstybės, ir savivaldybių, ir privačių įmonių interesai, labai sudėtinga. Manau, kad dabar tikėtis šilumos pigimo jau neverta, bet kainos turėtų stabilizuotis - kuras jau mūsiškis, mes nepriklausomi nuo rusiškų dujų, neturėtume priklausyti ir nuo norvegiškų, kurios ateina per SGD terminalą. Bet čia vėl kyla tas pats klausimas, kodėl - ar dėl korupcijos, ar dėl kvailumo...

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (32)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PABĖGO: antradienį Pietų Korėjos Tedžono mieste, kuris yra už 160 kilometrų į pietus nuo Seulo, iš zoologijos sodo pabėgo puma.
  • NELAIMĖ: Austrijos Graco mieste traukiniui susidūrus su autobusu, vienas žmogus žuvo, o dar 11 buvo sužeista.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar vizitai pas gydytojus ir tyrimai turėtų būti apmokestinti?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +8 +11 C

   +9  +11 C

 

   +8  +10 C

  +11  +24 C

   +22  +26 C

 

   +21  +24 C

  2-3 m/s

 3-5 m/s

 

    2-3 m/s

 

reklama
Ukis 2018