respublika.lt

2018 rugsėjo 25, antradienis

Šildymo sezono pabaigos skubinti nepatariamanuotraukos

2014 balandžio mėn. 04 d. 17:27:37
Alia ZINKUVIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Vos pradėjus šilti orams, daugiabučių gyventojai ėmė krutinti namų administratorius ir bendrijų pirmininkus, esą laikas būtų nutraukti šilumos tiekimą. Žmonės nori sutaupyti vieną kitą dešimtį litų, o Šilumos ūkio įstatymas numato galimybę šildymo sezoną baigti gyventojų pageidavimu. Tačiau tai gali pažeisti teises tų šeimų, kurios baiminasi dėl savo mažų vaikų ar senolių sveikatos ir nesutinka su daugumos taupuolių sprendimu.


Senų namų bėdos

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, naujos statybos namuose, pavyzdžiui, buvusiame Šiaurės miestelyje Vilniuje, šilumos reguliatoriai automatiškai užsidaro, kai temperatūra lauke pakyla virš 12 laipsnių.

„Ten užtenka šilumos nuo cirkuliacijos sistemoje, ir net visai užsukus radiatorių patalpose yra 20 laipsnių. Jei automatiniai šilumos punktai būtų įrengti visuose namuose, nė nereikėtų skelbti šildymo sezono pabaigos“, - sakė V.Stasiūnas.

Bet šiandien Lietuvoje yra 6200 pastatų, kuriuose yra likę sovietinės statybos elevatoriniai šilumos mazgai. Tuose namuose žmonės negali sumažinti radiatorių temperatūros keičiantis lauko temperatūrai.
„Tie namai peršildomi, žmonės turi mokėti už šilumą, kurią išmeta atidarę langus“, - konstatavo V.Stasiūnas.

Iš 17 tūkst. namų, kurie yra prijungti prie miestų šilumos tinklų, tik 500 turi butuose įrengtus šilumos skaitiklius, dar 500 namų turi šilumos daliklius, o 16 tūkst. namų suvartota šiluma paskirstoma pagal butų plotą.

„Šie namai turi didelį rezervą taupyti, tik juose reikia subalansuoti šildymo sistemas: pastatyti balansinius ventilius, įrengti karšto vandens antimagnetinius skaitiklius, įrengti termostatinius ventilius prie kiekvieno radiatoriaus, pastatyti daliklius ir įrengti nuotolinę duomenų nuskaitymo sistemą, kad vienu metu būtų galima nuskaityti rodmenis ir tiksliai išrašyti sąskaitas. Šiandien to padaryti neįmanoma, nes kiekvienas gyventojas pats deklaruoja suvartotą karšto vandens kiekį“, - dėstė V.Stasiūnas.

Anot jo, jau atlikus minėtus darbus 200 nešiltintų sovietinės statybos daugiabučių namų, jie per mėnesį kvadratiniam metrui ploto naudoja 6 kWh mažiau šilumos negu tokie patys namai, kur šilumos tiekimo sistema nesubalansuota.

Šiluma kainavo pigiau

Šildymo sezonas oficialiai užbaigiamas, kai vidutinė oro temperatūra tris paras būna aukštesnė negu 10 laipsnių šilumos. Šilumos tiekimo įmonės kasmet sulaukia gyventojų prašymų išjungti namui šildymą anksčiau, negu reglamentuoja teisės aktai, mat tikisi sutaupyti.

Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra kovo mėn. siekė apie 5 laipsnius šilumos, o prieš metus - beveik 5 laipsnius šalčio. Vidutinė daugiametė kovo mėn. temperatūra siekia minus 0,1 laipsnio.

„Nors naktimis temperatūra ir nukrenta, matyti, kad apie balandžio vidurį, kad ir kaip ten būtų, šildymo sezonas baigsis“, - prognozavo V.Stasiūnas.

Pasak jo, pastarasis šildymo sezonas buvo daug lengvesnis vartotojams nei praėjęs ir leido jiems nemažai sutaupyti.

„Skaičiuojame, kad viso sezono metu butas mokėjo per mėnesį 55 litais mažiau nei praėjusį sezoną. Per 6 mėnesius sutaupyta apie 330 litų - tai yra maždaug 18 procentų. Iš jų 10 proc. sutaupyta dėl šiltesnės žiemos, o 8 proc. - dėl mažesnės šilumos kainos, nes atpigo ir dujos, ir biokuras“, - sakė šilumos tiekėjų atstovas.

Painiava įstatymuose


Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis teigia, kad daugiabučių namų gyventojų norai kuo anksčiau išjungti centralizuotą šildymą kertasi su kai kuriais teisės aktais.
Šilumos ūkio įstatymas numato, kad šildymo sezoną galima baigti pirma laiko gavus daugiau kaip pusės bendrijos narių, neįsiskolinusių už šilumos energiją, pritarimą. Tačiau pagal Daugiabučių namų bendrijų įstatymą ir Civilinio kodekso nuostatas tvarka visai kitokia.

„Ten sakoma, kad jeigu reikia priimti sprendimą gyventojų iniciatyva, pirmiausia 1/4 gyventojų turi surinkti parašus, prašydami namo administratorių ar bendrijos pirmininką surengti susirinkimą dėl šildymo sustabdymo. Šis, gavęs raštą, sušaukti susirinkimą privalo per 2 savaites. O kas bus po 2 savaičių - tada šildymas ir taip bus atjungtas“, - aiškino J.Antanaitis.

Kita vertus, šiluma yra individuali prekė, perkama iš šilumos tiekėjo, todėl niekas kitas, tik konkretus jos pirkėjas gali nuspręsti, ar nutraukti šildymą anksčiau, nei tai reglamentuoja teisės aktai. Todėl gyventojas, nepritariantis daugumos bendrijos narių sprendimui atsisakyti šilumos, jeigu jo bute yra mažiau kaip 18 laipsnių šilumos - minimali įstatymo nustatyta riba - gali tą sprendimą skųsti.

„Bet praktiškai tokiu atveju žmogus pastatomas į padėtį, kai dauguma nusprendė, o jis turi kentėti, - apgailestauja pašnekovas. - Mano bute 14 laipsnių, aš apskundžiu tą sprendimą, bet kol skundą išnagrinės Energetikos inspekcija, kol priims sprendimą savivaldybė, tai ir vasara ateis“.

Bendrija turi tapti bendruomene

J.Antanaičio manymu, tokiais atvejais bendruomeniškumas yra labai svarbus. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra ligonių ar mažų vaikų, jiems, ko gera, ir 20 laipsnių šiluma bute gali būti nepakankama. Bet jis prisiminė ir geros praktikos atvejį, kai buvo rastas netradicinis ir visiems bendrijos nariams naudingas sprendimas.

Vienos daugiabučių namų savininkų bendrijos daugumos namo butų langai išeina į pietų pusę, o keleto butų - į šiaurę. Pietinėje pusėje saulė butus prišildo iki 30 laipsnių, ir jiems centralizuotai tiekiamos šilumos nebereikia. O šiaurinės pusės gyventojai skundžiasi, kad išjungus šildymo sistemą jie šąla.

„Žinoma, geriausia būtų jiems įsirengti šilumos sistemą su individualiu reguliavimu ir apskaita, bet tai ir kainuoja nemažai. Tad bendrija nusprendė centralizuotai gaunamos šilumos jau atsisakyti, o šaltuose šiaurinės pusės butuose pastatyti elektrinius šildytuvus ir bendrijos lėšomis apmokėti už jų suvartotą elektros energiją, - išradingą sprendimą gyrė J.Antanaitis. - Toks ūkiškas sprendimas jiems kainavo apie 1000 litų už šildymui sunaudotą elektrą, bet už centralizuotą šilumą jie sutaupė 10 tūkst. litų“.

Spręsti turi specialistai

Pasak J.Antanaičio, vartotojai atsidūrė labai keblioje padėtyje, nes ir paslaugos kokybės reikalauti nėra iš ko. Mat anksčiau šilumos tiekėjas privalėjo tiekti šilumą į radiatorių, o karštą vandenį - į čiaupą, o dabar šilumos tiekėjo pareigos baigiasi ties namo įvadu.

„Už tai, kaip ta šiluma pasiskirsto namo viduje, už namo buto komfortą jis neatsakingas. Už tai atsakingas namo administratorius, kuris dabar labai jau išaukštintas, bet iš tiesų tai gyventojų samdomas darbuotojas ir jis negali priimti sprendimų, - teigė J.Antanaitis. - Taigi prezidentė, kurios siūlymu šilumos tiekėjas išvarytas iš buto, gero darbo nepadarė, greičiau atvirkščiai. Apskritai, mano galva, tvarka, kad dauguma gyventojų gali nuspręsti nebetiekti šilumos visam namui, yra antikonstitucinė“.

Pašnekovo įsitikinimu, klausimą dėl šildymo išjungimo turi nuspręsti ne gyventojai, o specialistai. Mat per ankstyvas šildymo sistemos išjungimas kenkia ir pastatui, į kurio remontą paskui gali tekti investuoti daugiau lėšų, nei pavyko sutaupyti atsisakius šildymo.

„Tie žmonės, kurie reikalauja nutraukti šildymą, galvoja tik apie savo kailį ir apie savo piniginę. Bet šiandien sutaupę jie nesvarsto, kokios gali būti pasekmės, - kalbėjo J.Antanaitis. - Kažkodėl niekas nepradeda balsuoti, reikia ar nereikia eiti per gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui. O čia staiga visi tampa energetikos žinovais“.

Pamirštama apie sveikatą

„Tikrai ne gyventojų balsavimais sprendžiama, leisti ar neleisti sargdinti žmones“, - neabejojo Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.

Medikės teigimu, žema temperatūra gyvenamosiose patalpose labiausiai kenkia ligoniams, prikaustytiems prie lovos, ir mažiems vaikams, ypač iki metų, nes jų organizme termoreguliaciniai procesai dar nėra visiškai susiformavę.

„Žmonės gali turėti skirtingas nuomones dėl namo šildymo ar nešildymo, bet tam, kaip turi būti elgiamasi iš tikrųjų, yra surašytos higienos normos. O higienos normos sako, kad kambaryje turi būti ne mažiau kaip 18 laipsnių šilumos - tai yra visuotinai privalomas teisės aktų reikalavimas, kurio jokia balsuojančiųjų dauguma negali panaikinti, - aiškino A.Razmienė. - Išjungus šildymą, kol vidutinė oro temperatūra lauke nesiekia 10 laipsnių, patalpos labai greitai atšąla, o tas atšalimas kenkia ir būstui, ir žmogui“.

Blogiausia, kai nešildomose patalpose ima kauptis drėgmė ir įsiveisia pelėsis. Dėl jo poveikio gali išsivystyti ne viena kvėpavimo sistemos liga - alerginė nesibaigianti sloga, astma, plaučių uždegimas, astminis bronchitas ir kt. Jautriausi pelėsiui yra vaikai, pagyvenę ir alergiški žmonės.

„Dažnai pavasarį matome reportažus, kaip į poliklinikas plūsta peršalusieji. Reikia žinoti, kad peršalimas nekimba prie žmogaus, kurio stiprus imunitetas. O kai nuolatiniais pašalimais ir pelėsių įkvėpimais žmogaus imunitetas susilpninamas, bakterijoms ir virusams daug lengviau jį atakuoti“, - sakė A.Razmienė.

Informacija

Šių metų kovo mėn. senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 780 kWh šilumos energijos.

Už tokį kiekį šilumos dujas deginančių miestų gyventojams teks mokėti maždaug 226 litus, o miestuose, kurie šildomi biokuru - apie 156 litus.

Praėjusiais metais 60 kv.m ploto butui šildyti suvartota apie 1500 kWh energijos. Gamtines dujas vartojančių miestų gyventojams tai vidutiniškai kainavo apie 465 litus, biokuru šildomuose miestuose - apie 315 litų.

Šiuo metu miestuose, kuriuose šilumai gaminti naudojamas biokuras, vidutinė šilumos kaina sudaro apie 20 ct/kWh. Dujomis šildomi miestai už šilumą vidutiniškai moka net 29 ct/kWh.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSITIKO: antradienį Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose susitiko su Ispanijos ambasadoriumi Emilio Fernandezu-Castanoy y Diazu-Caneja.
  • BIUDŽETAS: Italijos biudžeto deficitas kitais metais turėtų siekti 1,8-1,9 proc. bendrojo vidaus produkto, antradienį pranešė vyriausybės šaltinis, likus dviem dienoms iki oficialaus biudžeto rodiklių paviešinimo.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar dar vis turite neiškeistų litų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +2   +10 C

 

   +8  +12 C

  +9  +13 C

   +11  +15 C

 

   +15  +17 C

  7-12 m/s

 3-8 m/s

 

    2-7 m/s

 

USD - 1.1773 PLN - 4.3009
RUB - 77.5752 CHF - 1.1290
GBP - 0.8946 NOK - 9.5693
reklama
Ukis 2018