Seimas pritarė Lietuvos energetikos strategijainuotraukos

2018 birželio mėn. 21 d. 13:55:58 Perskaitė 526

Seimas ketvirtadienį pritarė atnaujintai Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai. Strategijoje numatytos keturios pagrindinės Lietuvos energetikos politikos kryptys - energetinis saugumas, žaliosios energetikos plėtra, tausus energijos vartojimas bei konkurencingumas ir inovacijos.

 

„Po šešerių metų Lietuva turi naują nacionalinę energetikos strategiją, kuri yra pažangi ir ambicinga ne tik regiono, bet ir visos Europos kontekste. Dabar turime aiškiai nubrėžtus tikslus, kur link einame ir ko siekiame. Mūsų pagrindiniai siekiai yra galutinai užbaigti Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir daugiau nebūti nei energetine sala, nei pusiasaliu. Taip pat plėtoti švarią ir klimato kaitai neigiamo poveikio nedarančią energetiką, kurti ir diegti inovacijas, kurios vartotojui leis taupyti, o ekonomikai augti“, - pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Strategija sulaukė didelio palaikymo ne tik Seime, bet ir kitų suinteresuotų pusių bei pačios visuomenės. „Todėl ji gali būti drąsiai vadinama nacionaliniu susitarimu dėl energetikos“, - sako ministras.

Atnaujintoje strategijoje, pasak Energetikos ministerijos, įrašyti svarbiausi šalies energetikos tikslai iki 2030 m. bei nubrėžtos energetikos plėtros gairės iki amžiaus vidurio. Strategija atspindi Lietuvos energetikos sektoriaus viziją - šalies piliečiams užtikrinti patikimą, atsinaujinančią ir aplinkai draugišką energiją už palankiausią kainą.

Lietuvos energetinis saugumas bus stiprinamas, siekiant šalies energetinių sistemų ir rinkų integracijos į Europos Sąjungos (ES) rinkas ir sistemas. Tam numatyti įgyvendinti du svarbūs projektai - elektros tinklų sinchronizacija su Europos sistema per Lenkiją (iki 2025 m.) bei dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos (iki 2021 m.)

Dar vienas strategijoje įrašytas tikslas - mažinti šalies priklausomybę nuo elektros importo - taip pat prisidės prie šalies energetinio saugumo. Įgyvendinant šią kryptį, bus plėtojama patikima ir konkurencinga vietinė elektros energijos gamyba. Užsibrėžta, kad 2030 metais Lietuvoje gaminama elektros energija sudarytų 70 proc. bendrai suvartojamos galutinės elektros energijos, o 2050 metais - visa elektros energija būtų pagaminama šalyje.

Atsinaujinančios energetikos plėtra, pažymima pranešime, ne tik prisidės prie energetinio saugumo tuo, kad žalioji energija bus gaminama Lietuvoje, bet ir padės įgyvendinti ES ir pasaulinius klimato kaitos stabdymo tikslus.

Atnaujintoje strategijoje numatoma, kad iki 2030 m. 45 proc. suvartojamos elektros ir net 90 proc. šilumos energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. O 2050 m. visa Lietuvoje sunaudojama elektros ir šilumos energija bus gaminama iš atsinaujinančių bei kitų netaršių šaltinių. Atsinaujinantys energijos ištekliai sudarys net 80 proc. visos Lietuvoje suvartojamos energijos.

Naujajame energetikos politikos dokumente ypač svarbus vaidmuo skiriamas mažajai energetikai ir aktyviam elektros energijos vartotojų įsitraukimui į energijos gamybą. Gyventojams, nusprendusiems patiems pasigaminti sau reikalingą elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, bus sudaromos palankios sąlygos bei kuriamos įvairios paramos priemonės. Planuojama, kad iki 2030 m. šalyje turėtų būti ne mažiau kaip 500 tūkst. gaminančių vartotojų.

Siekiant šalies energetikos konkurencingumo bus atskirtos elektros energijos tiekimo, elektros energijos skirstymo ir perdavimo paslaugų rinkos bei kuriamos vienodos konkurencinės sąlygos visoms elektros gamybos technologijoms. Taip pat bus didinamas energijos vartojimo efektyvumas pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, todėl bus teikiama pirmenybė daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimui bei mažo energetinio intensyvumo ir energijos vartojimo efektyvumą didinančių pramonės šakų skatinimui.

Strategijoje numatyta, kad per artimiausius penkerius metus Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies turėtų virsti pažangias technologijas kuriančia ir eksportuojančia valstybe. Pasak Energetikos ministerijos, siekiant šio tikslo, bus skatinama energetikos technologijų eksperimentinė ir pramoninė plėtra, sukurtas atsinaujinančios energetikos technologijų kompetencijų centras, toliau plėtojamas suskystintųjų gamtinių dujų srityje sukauptų kompetencijų potencialas.

„Simboliška, kad atnaujintos strategijos priėmimas sutapo ir su keletą metų trukusių derybų dėl Europos Sąjungos energetikos ir klimato kaitos tikslų pabaiga. Lietuva ir visa ES praktiškai tuo pat metu susitarė dėl ilgalaikių energetikos tikslų. Tikiuosi, kad ne simboliškai, o realiai praktiškai kartu su ES juos ir įgyvendinsime“, - sako energetikos ministras.

Birželio 21 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba pasiekė susitarimą dėl vadinamojo „Švarios energijos paketo“ - energijos efektyvumo didinimo bei atsinaujinančios energetikos tikslų iki 2030 metų.

Suderėta dėl neįpareigojančio 32,5 proc. energijos sutaupymų tikslo visoms ES valstybėms, kuris gali būti peržiūrėtas 2023 m. Iki 2030 m. ES valstybės turės pasiekti 32 proc. atsinaujinančių energijos išteklių dalį visame savo suvartojamos energijos balanse.

Taip pat įtvirtinta pareiga, kad iki 2018 m. pabaigos visos ES šalys turės pateikti nacionalinius energijos ir klimato kaitos stabdymo planus, kuriuose bus numatyti veiksmai, leisiantys pasiekti švarios energijos tikslus.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net