Savivaldybėms miškų įkaitėms sužibo viltis

2013 kovo mėn. 27 d. 11:16:17 Perskaitė 1955

Buvusiai valdžiai sugriežtinus miško žemės naudojimą ir paskirties keitimą, milžiniškas kompensacijas už visuomenės reikmėms iškirstus miško plotus privalo mokėti ir savivaldybės. Dėl to ypač kenčia miškingiausios savivaldybės, neturinčios lėšų susimokėti valstybei net už kapinių praplėtimą, o apie miesto plėtrą nė svajoti negalinčios.

Įstatymą siūloma švelninti

Vakar Seimas po pateikimo pritarė septynių parlamentarų teiktoms Miško įstatymo pataisoms, kurios sudarytų galimybę formuoti gyvenamąsias teritorijas miestuose, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis nei 50 proc.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino, pataisa galėtų pasinaudoti 6 savivaldybės.

Didžiausias miškingumas yra Neringos savivaldybėje - 83,9 proc. teritorijos. Po jos seka Druskininkai - 69,2 proc., Varėna - 69,1 proc., Kazlų Rūda - 59,5 proc., Visaginas - 56 proc., Švenčionys - 55,9 proc.

Seimo nariai taip pat pritarė projekto nuostatai, kad visoms savivaldybėms nebūtų taikomas reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir/ar įrengiamos kapinės.

Auksinis paplūdimys

Radviliškio savivaldybei įrengti gyventojams paplūdimį prie ežero dėl miško paskirties žemės pakeitimo kainavo apie 70 tūkst. litų brangiau.

„Mes įgyvendinome ES remiamą projektą, ten griežtai nustatyti terminai, tad laukti įstatymo pakeitimo negalėjome ir sumokėjome. Pinigai perėjo iš vienos valstybinės kišenės į kitą“, - „Respublikai“ sakė Radviliškio rajono meras Darius Brazys.

Miestas susidūrė ir su būtinybe plėsti kapines, tačiau šios irgi atsiremia į mišką.

„Pagal detalųjį planą numatyta atskirais ploteliais padidinti kapines 5-6 ha, už tokį plotą keičiant miško žemės paskirtį mums tektų mokėti apie 700 tūkst. litų. Bet juk mes ne kažką statyti planuojame, o tik stengiamės tenkinti būtinus gyventojų poreikius“, - peikė nelogišką tvarką D.Brazys.

Stoja žemės reforma

Seimo pritarimas siūlomoms Miškų įstatymo pataisoms ypač pradžiugino Varėnos rajono merą Vidą Mikalauską, iki tol veltui mynusį Aplinkos ministerijos ir kitų valdžios institucijų slenksčius.

„Mes esame tapę miškų įkaitais, dėl jų negalime užbaigti žemės reformos - grąžinti nuosavybės savininkams, turėjusiems mieste nuosavą žemę, kuri dabar yra užstatyta, - skundėsi meras. - Iki įsigaliojant kompensavimo už pakeistą miško žemės paskirtį prievolei dar suspėjome sutvarkyti vieną 44 sklypų plotą, kurį grąžinome savininkams, bet žemės reformai Varėnoje užbaigti mums reikia suformuoti dar apie 30 sklypų. Kadangi aplink miestą visur II kategorijos miškai, keičiant miško žemės paskirtį už 1 ha vidutiniškai tektų mokėti apie 80 tūkst. litų“.

Savininkams grąžintame plote jau vyksta statybos, mat savivaldybė už europines lėšas ten įrengė vandentiekį, nuotekų sistemą, nutiesė elektros liniją.

„Už 10 metrų nuo jo suplanuota kita teritorija su 40-50 sklypų, iš jų 30 turėsim atiduoti valstybei, kad sugrąžintų savininkams. Savivaldybė už tai nieko negaus, tik nuostolius. Likusius sklypus parduotume aukcione ir kompensuotume į jų parengimą įdėtas lėšas. Tačiau dabar negalima, nes ten miškas“, - kalbėjo V.Mikalauskas. Jeigu turėtume kuriame nors Varėnos pakraštyje žemės ūkio ar kitokios paskirties žemės, ją pakeitus miestas galėtų plėstis. Bet nėra nė vieno aro kitokios, tik miško žemė, kurios judinti nevalia“.

Miestas negali plėstis

Anot mero, yra ir namus statytis norinčių iš užsienio grįžusių varėniškių, ir verslininkų, planavusių steigti įmones, bet nei vieniems, nei kitiems Varėnoje nėra sklypų.

„Vadinasi, Varėna palaidota, jei neleidžiama čia kurtis, statytis namų jauniems žmonėms, steigtis verslui“, - piktinosi meras.

Išnuomoti ar parduoti sklypus gali ir atgavusieji žemę. Tai ir vyksta, bet, pasak V.Mikalausko, menka pasiūla Varėnoje to grąžinto 10-15 arų gabaliuko „pieskos“ (smėlio) kainą išaugino net iki 100 tūkst. litų.

Skolų kilpos nertis nenori


Dar vienas mero galvos skausmas - Perlojos kaimo kapinės. Perlojiškiai nuo seno laidojo savo artimuosius bažnyčios šventoriuje. Ten laisvo ploto nebeliko - laidoti nebėra kur.

„Patogiausia vieta praplėsti kapines - šalia šventoriaus, kitoje kelio pusėje, bet ten - miškas. Už jo iškirtimą kapinėms reikėtų sumokėti apie 300-400 tūkst. litų - savivaldybei tai milžiniški pinigai, kurių neturime. Mūsų oponentai siūlo - imkite paskolas, bet ar tai kelias lįsti į skolų kilpą vien dėl to, kad įrengtume visuomenei reikalingą objektą?“ - klausia V.Mikalauskas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net