Į kovą dėl Šventosios jūrų uosto atstatymo pakilo Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, išlikimui neabejingi pajūrio visuomenininkai, savo gretas sustiprinę esamais ir buvusiais jūrininkais, žvejais ir mokslo atstovais. Visi jie neabejoja, kad mūsų valstybei būtina turėti ir antrąjį jūrų uostą, kuris savo veiklos pobūdžiu ir mastu nekonkuruotų su Klaipėdos uostu.
Kreipimosi iniciatorius aktyvus uostamiesčio visuomenininkas, Sąjūdžio dalyvis ir buvęs jūreivis Dionyzas Varkalis pats daugiau nei penkerius metus dirbo Šventosios uostą ir įplaukimo į jį kanalą gilinusioje jūrų žemsiurbėje.
„Aš mačiau ir matau milžiniškas Šventosios uosto galimybes. Jei ne prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, šį uostą tikrai turėtume. Prieškario Lietuvoje visi stengėsi jūrinį verslą palaikyti, o dabar priešingai, norima jį galutinai sunaikinti. Kodėl apie tai prakalbome būtent dabar? Kiek lietuvių neemigruotų, kiek atsirastų darbo vietų atstačius šį uostą. Žvejyba, jūrinis turizmas ir rekreacija, jachtos, jų priežiūra, viešbučiai, restoranai. Šventoji atsigautų, joje gyvenimas virtų vasarą ir žiemą. Tai pagrindinis dalykas. Juk šitas Lietuvos regionas yra vienas nelaimingiausių. Žmonės neturi darbo, o galėtų dirbti uoste ar su juo susijusiose sferose. Dabar valdžia tik pliurpia nuo ryto iki vakaro, kaip stabdyti emigraciją. Kaip? Kurkite darbo vietas. Šventosios uostas būtų konkretus darbas“, - tikino D.Varkalis.
Klaipėdiečio teigimu, Šventosios jūrų uostas negali būti net įsivaizduojamas be šiaurinio molo.
„Mes su žemsiurbe iškasdavome ilgiausią 6 metrų gylio kanalą, o pūstelėjęs šiaurės vakarų vėjas per savaitę viską vėl užnešdavo smėliu. Šiaurinis molas būtinas, kitaip neverta nieko net pradėti“, - neabejojo D.Varkalis.
Iki šiol visi ambicingi užmojai atgaivinti Šventosios uostą baigėsi visišku fiasko. Įvairiems darbams išleista beveik 3 mln. eurų, o į uostą iki šiol gali įplaukti tik žvejų valtelės, kaip ir prieš milijonų jame „paskandinimą“. Dabartinio Seimo nario Eugenijaus Gentvilo vadovautos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastangomis 2011 metų birželio viduryje įvyko iškilmingas Šventosios uosto atidarymas ir jame net prisišvartavo kelios dešimtys jachtų, dalyvavusių šia proga surengtoje regatoje. Bet uostas funkcionavo tik apie 10 parų, nes per tą laiką buvo užneštas smėliu.
„Prikvailiojęs Gentvilas geriau nebūtų nagų kišęs. O pinigų Šventosios uosto atstatymui tikrai galima rasti. Yra pačių įvairiausių būdų, kad ir pareikalauti atsakomybės iš tų, kas juos pavogė. Juk atliekant darbus Šventosios uoste „išplautos“ milžiniškos sumos. Svarbu, kad būtų valstybės interesas. Ir mes reikalaujame, kad uostas nepriklausytų nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, nei Palangos savivaldybei, leidusiai privatizuoti beveik visą uosto teritoriją ir net bandžiusiai jį išmesti iš gyvenvietės detaliojo plano projekto, o būtų įkurta valstybės valdoma Šventosios uosto direkcija“, - teigė D.Varkalis.
Parlamentaras E.Gentvilas vakar „Vakaro žinioms“ sakė, kad visiškai pritaria Šventosios jūrų uosto atstatymui.
„Stebiuosi, kad po mano nepavykusio bandymo, pripažįstu jį, kaip nesėkmę, visi tik kritikavo ir niekas nieko nedarė. Nusiplovė rankas. Aš už tai, kad būtų daroma, ir pritariu šiai iniciatyvai. Suprantu, kad kalbant apie reikalavimą atlyginti žalą taikomasi į mane. Tuometiniai Seimo nariai socialdemokratai kreipėsi į prokuratūrą, ji tyrė, tačiau jokios padarytos žalos nenustatyta. Todėl komentarų, ką ir iš ko norėtų išieškoti, aš neturiu“, - sakė E.Gentvilas.
Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius:
Žinoma, 2010-2011 m. padaryta nedovanotina klaida, kai primityviausiomis priemonėmis Uosto direkcija bandė atstatyti uostą - šią klaidą greitai įrodė gamta. Šiandien Uosto direkcija labai aiškiai mato viziją, kaip uostas galėtų būti atstatytas, kokia jo paskirtis.Mūsų nuomone, Šventosios uostas galėtų būti pritaikytas žvejybai arba rekreacijai. Taigi šiandien yra parengti visi reikalingi dokumentai, gautas statybos leidimas.
Po pernai vasario 19 d. vykusio Šventosios uosto plėtojimo tarybos posėdžio klausimą dėl Šventosios uosto, parengtą pagal minėto plėtojimo tarybos posėdžio protokolą, perdavėme Susisiekimo ministerijai.
Plėtojimo taryboje nutarta kreiptis į Vyriausybės strateginį komitetą dėl poreikio keisti Šventosios uosto savininko teises įgyvendinantį subjektą, nustatyti Šventosios uosto finansavimo šaltinius, siūlyta svarstyti galimybes konsoliduoti keleto ministerijų - Žemės ūkio, Aplinkos, Ūkio ir Susisiekimo, - Palangos savivaldybės ir kitų suinteresuotų institucijų lėšas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“