Receptų nuo kontrabandos yra, tik vaistų - nenuotraukos (20)

2013 birželio mėn. 05 d. 10:17:03 Perskaitė 2647

Praėjusią savaitę didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyko akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ - politikai ir nevyriausybinių organizacijų aktyvistai visuomenei dalijo spalvotus lankstinukus. Prieš ką kovoja, jie ir patys gerai nežino, nes tikrojo šešėlinės ekonomikos masto nesugeba nustatyti net labiausiai kvalifikuoti ekonomistai. Kol kas nerasta ir būdų, kaip tą monstrą sutramdyti. Bet gal ne ten ieškoma?

Vilniaus teritorinės muitinės (TM) viršininko pavaduotojas Alvydas Bražiūnas, daugiau kaip 20 metų dirbantis muitinės sistemoje, kontrabandą, legaliai įvežamų degalų neteisėtą nupylimą užuodžia, kad ir kaip įmantriai jie būtų užmaskuoti. Senas muitinės vilkas ne kartą siūlė politikams keletą paprastų priemonių, kurios, jo manymu, kaipmat sutramdytų šešėlinę degalų rinką.

Kasdien - po 22 cisternas

Iki šiol A.Bražiūno pasiūlymai praeidavo pro ausis, nes apie bet kokius sugriežtinimus verslui politikai bijojo ir pagalvoti. Tik užpraėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai sukluso, išvydę patyrusio specialisto pateiktus skaičius (žr. lentelę).

Vien per Vilniaus TM Raigardo, Šalčininkų, Medininkų ir Lavoriškių postus per parą į Lietuvą įvažiuoja maždaug 1300 krovininių automobilių, tai sudaro 81 proc. visų muitinių srauto. Likę 19 proc. įvažiuoja per Panemunės, Kybartų, Sudargo ir Nidos postus.

„Kadangi pas mus degalų įvežimas neribojamas, jų galima vežtis tiek, kiek telpa į automobilio baką pagal jo gamyklinius parametrus (o telpa į du bakus iki 1,4 t dyzelino), tai jeigu kiekvienas iš jų įsiveža bent po 1000 litrų, vien per Vilniaus TM į Lietuvą kasdien patenka 1,3 mln. litrų degalų. Tai yra 22 cisternos - beveik pusė geležinkelio sąstato“, - suskaičiavo A.Bražiūnas.

Lenkija taiko apribojimus

Į Lenkiją krovininiam automobiliui leidžiama įvažiuoti bake turint 600 litrų degalų, jei yra šaldytuvas - iki 800 litrų.

Todėl lenkai, įsipylę degalų Baltarusijoje, ES sieną su pilnais bakais kerta per Lietuvos postus. Raigarde, esančiame arčiausiai Lenkijos sienos, net 76 proc. įvažiuojančių vilkikų yra lenkiški, Šalčininkų poste - 35 proc., Medininkų - 12 proc., o Lavoriškėse - 7 proc.

„Jie sudaro papildomas eiles, dėl to pasienyje kenčia mūsų vairuotojai. Ir kas gali žinoti, ar lenkai, įvažiavę į Lietuvą, dalies degalų nenupila ir taip nebizniauja“, - svarstė A.Bražiūnas.

Jo įsitikinimu, į Lietuvą įvežamų degalų kiekį būtina riboti. Tuomet lenkų vairuotojai pasienyje nesudarytų papildomų eilių ir būtų eliminuota galimybė papildyti juodąją degalų rinką. Muitininkai turėtų daugiau laiko skirti kokybiškam krovinių tikrinimui.

„Pervažiuoti visą Lietuvą pakanka 140 litrų degalų su kroviniu, o tuščiam automobiliui gana ir 120 litrų. Na, su rezervu būtų galima leisti ir 200 litrų“, - mano A.Bražiūnas.

Išoriniam tranzitui - deklaracijos

A.Bražiūno manymu, per menkai kontroliuojamas ir vadinamasis išorinis tranzitas iš Kaliningrado srities ir į ją. Tačiau tranzitu važiuojančioms mašinoms taikyti degalų apribojimų A.Bražiūnas nesiūlytų - tegul vežasi tiek, kiek telpa į standartinius bakus.

Kiek degalų iš tranzitu pravažiuojančių automobilių nupilama Lietuvoje, nėra aišku, žinoma tik, kad toną degalų juodojoje rinkoje lietuviai perka po 3 litus už litrą, mažesnius kiekius - po 3,20-3,40 lito. O valstybei nuo tokių sandorių netenka nė cento.

„Mano siūlymas - įvesti privalomas deklaracijas, kuriose vairuotojai, įvažiuodami į Lietuvą, nurodytų spidometro duomenis ir kiek vežasi degalų. Muitininkas šią informaciją įveda į elektroninį žurnalą, kurį mato visi Lietuvos muitinės postai. Privažiavę Kybartų ar Panemunės postą, vairuotojai vėl deklaruotų kilometražą ir degalų kiekį. Muitininkas mato, kiek sunaudota degalų. Jeigu tona kažkur nupilta, pareikalauja susimokėti mokesčius“, - A.Bražiūnas kalbėjo apie jau galiojančią tvarką, kuriai, jo nuomone, trūksta tik deklaracijų.

Prireiktų daugiau pareigūnų

Dabar akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai (PVM) už 1000 litrų dyzelino sudaro 1830 litų. Įvedus deklaracijas ir paaiškėjus, kad vairuotojas muitinės pareigūnui pateikė neteisingus duomenis, būtų galima taikyti administracinę atsakomybę. Bauda pirmą kartą siekia nuo 1000 iki 3000 litų, antrą kartą per metus - nuo 3000 iki 8000 litų. Tokias rizikingas transporto priemones būtų galima įtraukti į tam tikras duomenų sistemas ir nuodugniau tikrinti kaskart joms važiuojant per sieną.

„Vežėjai, aišku, tam priešinsis ir sakys, kad deklaracijų pildymas ilgins vilkikų eiles pasienyje, - spėja A.Bražiūnas. - Dabar per Medininkų muitinės postą į vieną pusę vilkikai pravažiuoja maždaug kas 2 minutes ir 40 sekundžių. Šis laikas nepailgėtų įsteigus papildomų muitinės pareigūnų etatų. Tačiau nedaug investavus papildomam darbo užmokesčiui, naujų etatų įvedimui valstybės biudžeto pajamos gerokai išaugtų“.

Specialistas prognozuoja, kad, stipriai „užspaudus“ pasienį su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi, vairuotojai gali pradėti masiškai važiuoti per Sebežo postą Latvijos ir Rusijos pasienyje.

„Tai ne bėda - muitinė turi mobilias patrulių grupes, kurios tokius gudruolius gali pasitikti prie Latvijos sienos Smėlynėje, Obeliuose ar kitose vietose ir, patikrinusios krovinines transporto priemones, įtraukti degalų bei kilometražo duomenis į elektroninį žurnalą, o kolegos išoriniame ES pasienyje juos matys“, - aiškino A.Bražiūnas.

„Popieriniai“ pardavimai

Įtariama, kad juodąją rinką papildo ir degalai, kurie deklaruojami kaip skirti išvežti iš Lietuvos į kitas ES valstybes. Jiems taikoma vadinamoji 42 muitinės procedūra.

Kai prekės išgabenamos į kitas ES šalis, Lietuvoje sumokami visi mokesčiai, išskyrus PVM. Šio mokesčio sumokėjimą turi kontroliuoti ta ES valstybė, į kurią keliauja krovinys.

„Bet mes nežinome, ar PVM sumokamas kitoje valstybėje. Gal tie degalai apskritai lieka Lietuvoje, šešėlinėje rinkoje? - kelia klausimą muitininkas. - Tokie įtarimai turi pagrindo - šiuo metu atliekame patikrinimus 7 įmonėse, ir 4-iose iš jų jau pradėjo lįsti milijonai...“

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) Lenkijoje ir Latvijoje pasidomėjo įmonėmis, neva pirkusiomis iš Lietuvos išvežtus degalus. Aiškėja, kad viena įmonė apskritai nerasta, kitos nevykdo veiklos su degalais, trečios nedeklaravo degalų įsigijimų ir t.t.

Schema, pasak A.Bražiūno, labai paprasta: visi degalai patenka į akcizinius sandėlius, kuriuos kontroliuoja VMI, muitinei įforminus pagal 42 procedūrą, degalai tarsi turėtų būti išvežti. Bet gali ir tuščias automobilis į paskirties vietą suvažinėti, o „parduoti“ degalai likti pas mus.

„Štai jums šešėlis, smūgiai biudžetui! Taip parduodamų degalų kiekiai kasmet auga (žr. diagramą), o kokia jų dalis lieka Lietuvoje, kol kas nežinia, - apgailestavo A.Bražiūnas. - Pagal surinktą medžiagą mes suskaičiavome, kiek PVM išvengė degalus „pardavusios“ įmonės, ir pasiūlėme susimokėti. Jos susimokėjo šimtus tūkstančių litų, skyrėme ir baudas po 10 proc. nuo priskaičiuotos sumos. Bet tyrimai dar vyksta, vienai įmonei gali būti priskaičiuota net 3 mln. litų nesumokėto PVM“.

Estija, pasak A.Bražiūno, tokios problemos nebeturi. Estų muitinė visais atvejais išvežant prekes pagal 42 muitinės procedūrą reikalauja garantijų, laidavimų, kad krovinys bus tikrai pristatytas pirkėjui. Garantuoti gali bankas arba draudimo kompanija už ūkio subjekto piniginį užstatą arba be jo.

„Kad užstatas ūkio subjektui būtų grąžintas arba draudimo kompanijos polisas anuliuotas, šis turi pateikti laiduotojui dokumentus, įrodančius, kad, pavyzdžiui, degalai buvo tikrai nuvežti, išpilti, užpajamuoti ir pan. Tada įmanoma sukontroliuoti. Mano nuomone, tai irgi vienas iš galimų sprendimų, kurie padėtų mažinti šešėlį“, - teigė A.Bražiūnas.

Siūlo apkarpyti PVM

Vilniaus TM viršininko pavaduotojas teigė turįs informacijos iš asociacijos „Linava“, kad mūsų vežėjai, grįždami iš ES, pigesnių degalų pilasi Lenkijoje ir per metus taip įsiveža jų už beveik 800 mln. litų.

„Šiai problemai spręsti, mano galva, yra tik vienas būdas - mažinti PVM tiek, kad mūsų vežėjai degalus verčiau pirktų Lietuvoje, o ne Lenkijoje, - įsitikinęs pašnekovas. - Aišku, tai tik siūlymas, reikėtų viską gerai pasiskaičiuoti, bet tikiu, kad, sumažinus PVM, degalų būtų perkama daugiau, o nuostolius dėl sumažinto mokesčio kompensuotų padidėjusi apyvarta. Gal net ir lenkai imtų pas mus važiuoti papildyti bakų...“

Be to, sumažėjusi degalų kaina darytų įtaką ir kitoms ūkio sritims - logiškai mąstant, turėtų mažėti ir maisto produktų kainos.

Kad šie siūlymai taptų realybe ir šešėliui degalų rinkoje iškiltų neįveikiamos kliūtys, reikia Seimo ir Vyriausybės pritarimo.

Andrius PALIONIS, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys:

Šešėliui mažinti rezervų iš tiesų yra, ne vien lankstinukai. Komiteto sudaryta darbo grupė nagrinėja įvairius variantus, kaip išskaidrinti degalų rinką. Suprantama, vežėjai su įvežamų degalų kiekio ribojimu nenori sutikti, bet, manau, reikės solidariai visiems nuspręsti. Daugiausia diskusijų - dėl leistino kiekio. 200 litrų krovininio automobilio bake ir dar 200 litrų šaldytuvo agregatui vežėjams netinka, bet smulkieji linkę sutikti, jei ribotume iki 600 litrų.

Kone 800 kartų per 5 metus išaugęs pagal 42 muitinės procedūrą išvežamų degalų kiekis rodo, kad mums jau seniai derėjo pasekti estų pavyzdžiu. Banko ar draudimo kompanijos garantijų atsiradimas išfiltruotų nesąžiningai veikiančias įmones, o valstybei būtų akivaizdi nauda. Mat taip į ES neva išvežami ne tik degalai, bet ir kitos prekės. Iki liepos 1 dienos pateiksime Vyriausybei rekomendacijas, kokius teisės aktus reikia keisti, kad šešėlis trauktųsi.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net