Rajonams šiukšlių tvanas negresianuotraukos (1)

2018 rugpjūčio mėn. 04 d. 14:11:11 Perskaitė 690

Keičiantis atliekų vežėjams, Vilnius skendo šiukšlėse. O rajonuose vežėjai, nors ir buvo šiokių tokių sutrikimų, su jais susidorojo per labai trumpą laiką. „Vakaro žinių“ kalbinti rajonų atstovai vienu balsu tvirtino, kad jokių bėdų dėl atliekų išvežimo neturi ir labai stebėjosi, kodėl sostinė taip ilgai vertė gyventojus uostyti pūvančių atliekų tvaiką.

 

Kriterijus pasirenka savivaldybė

Šiuo metu galiojanti dvinarė atliekų išvežimo apmokėjimo sistema palyginti nesena. Teoriškai galioja nuo 2013 m. Teoriškai, nes tuo metu išleistas Vyriausybės nutarimas dėl dvinarės apmokėjimo sistemos buvo rekomendacinio pobūdžio ir savivaldybės visoje Lietuvoje draugiškai jo nevykdė. Supykusi Vyriausybė 2016 m. išleido tokį patį nutarimą, tik jau įpareigojančio pobūdžio. Buvo liepta pradėti jį vykdyti nuo finansinių metų pradžios, t.y. nuo 2017 m. sausio 1 d.

Nutarime buvo nurodyti tik bendrieji principai: mokestį turi mokėti visi nekilnojamojo turto savininkai. Mokestis turi būti sudarytas iš pagrindinės ir kintamosios dalies. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas abiejų dalių dydis, priskiria pačios savivaldybės. Tai gali būti nekilnojamojo turto paskirtis, plotas, gyventojų skaičius ir pan.

Skambinant į rajonus paaiškėjo, kad savivaldybės yra pasirinkusios pačius įvairiausius variantus. Pavyzdžiui, Rokiškio rajone atliekų vežėjus administruoja seniūnijos. Savivaldybė tik pasirašo sutartį. O štai Ukmergėje arba Kėdainiuose - pati savivaldybė. Kėdainių miesto seniūno pavaduotojas Algirdas Krivicius „Vakaro žinioms“ sakė, kad dar prieš pusantrų metų pas juos administravo irgi seniūnijos. „Bet labai daug žmonių dirbo kiekvienoje seniūnijoje. Todėl optimizavo sistemą ir perkėlė administravimą į savivaldybę“, - paaiškino jis.

Vilniuje jau du iš trijų atliekų vežėjų pareiškė norą nutraukti sutartį, motyvuodami, kad jie ne tik nieko neuždirba, bet ir patiria didžiulius nuostolius. Rajonuose, atrodo, kol kas vežėjai nesiskundžia nuostolingai dirbantys. Pasak Rokiškio miesto seniūno Arūnas Krasausko, atliekos surenkamos visuomet laiku ir tvarkingai. Ištuštinami net ir tie konteineriai, kurių pagal nustatytą dažnumą neturėtų ištuštinti. Savininkams tereikia juos išstumti į gatvę. Nekyla bėdų ir dėl stambiagabaričių ar bešeimininkių atliekų išvežimo. Jei įvyko kas nors nenumatyto, iškviesti komunalininkai atvyksta tuoj pat. Reikia pabrėžti, kad už vadinamųjų bešeimininkių atliekų sutvarkymą ir išvežimą atsako ir moka savivaldybės, o ne gyventojai. O už pakuočių išvežimą nemoka nei vieni, nei kiti. Jas išveža patys gamintojai ir pakuotojai.

Įžvelgia manipuliavimą

Gal iš dalies čia ir yra šuo pakastas: rajonų gyventojai tvarkingesni ir supratingesni. Juk Vilniaus vežėjai dejavo, kad gyventojai net neketina konteinerių išstumti į gatvę, todėl prie jų sunku privažiuoti. Be to, tenka įveikti visokias užtvaras, ieškoti žmogaus, kuris gali atidaryti vartus į kiemą ir t.t. Tam sugaištama daug laiko. Rajonuose ši problema praktiškai neegzistuoja.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė nemano, kad vežėjų sprendimas nutraukti sutartis Vilniuje atsirado vien tik dėl tos priežasties.

„Sąlygos buvo žinomos, teritorija žinoma, rinkos žaidėjai nėra nauji. Jei kalbėsime apie tai, jog konkuruojant tarpusavyje, buvo tyčia sumažintos kainos, tai yra, žinoma, tik prielaida. Taip, viešuosiuose pirkimuose pasitaiko atvejų, kai iš pirmo karto norima laimėti, kai neįvertinamos kainos. Bet vėlgi - viešuosiuose pirkimuose egzistuoja toks dalykas, kaip per maža kaina. Per viešųjų pirkimų pristatymą reikia pagrįsti, kad siūloma kaina nėra per žema. Jei siūloma kaina buvo per maža, tai čia galima kaltinti savivaldybę. Mano siųstose rekomendacijose dar prieš viešuosius pirkimus buvo siūloma patiems apsiskaičiuoti galimą minimalią kainą, nustatyti išvežimų dažnumą. Kaip savivaldybė atliko tuos namų darbus, negaliu pasakyti. Į tokius dalykus reikia žiūrėti labai atsakingai tiek vienai, tiek kitai pusei. Vis dėlto tai yra atliekų išvežimas, komunalinė paslauga, kuri reikalinga visiems gyventojams ir jie labai greitai pajunta, ar kokybiškai ji atliekama. Galbūt tuo bandoma manipuliuoti, suprantant kad ši paslauga yra labai svarbi ir būtina“, - sakė A.Bagočiutė.

Situaciją komentuoja Rokiškio miesto seniūnas Arūnas Krasauskas:

Pavasarį vykusiame viešųjų pirkimų konkurse laimėjo AB „Rokiškio komunalininkas“. Iš pradžių buvo šiokių tokių sutrikimų, kol vyko darbų perėmimas iš ankstesniojo vežėjo. Buvo tvarkomos atliekų aikštelės, įsisavinama nauja atliekų išvežimo tvarka.

Anksčiau tiesiog atvažiuodavo ir atliekas išveždavo, dabar - važiuojama pagal užsakymus. Sutrikimų buvo, neneigsiu: dėl išvežimo dažnumo, dėl stambiagabaričių atliekų, paliekamų prie konteinerių. Bet tai truko labai neilgai. Susirinkome visi: suinteresuotieji ir už tai atsakingi asmenys, visas problemas greitai pavyko išspręsti. Tokio šiukšlių tvano, kaip Vilniuje, tikrai nebuvo. Net juokėmės: mes, Rokiškis, mažas miestelis, nors kartą atrodome gražesni, negu sostinė. Suprantu, kad Vilniuje visiškai kiti kiekiai, kitos apimtys, gal nepaskaičiavo vežėjai. Tačiau, manau, priežastis kita. Ko gero, vežėjai per konkursą numažino kainas. Pas mus irgi konkurencija buvo nemaža. Rezultatas - vežėjas laimėjo konkursą tokia kaina, kad gyventojams atliekų išvežimas atpigo. Kol kas vežėjai teigia, kad jiems ši veikla nėra nuostolinga, po metų pažiūrėsime, kas bus.

Konteineriai paimami tuomet, kai savininkai juos išstumia prie gatvės. Visiškai nesvarbu, ar savininkas yra užsakęs vienokį išvežimo dažnumą, ar kitokį. Jei konteinerį išstumsite, jį ištuštins, nors ir kasdien. Visi konteineriai pažymėti mikroschemomis, tad metų pabaigoje bus paskaičiuota, kiek kartų teko ištuštinti konteinerį ir, jei išvežimo dažnumas didesnis negu buvo numatyta, atitinkamai kils ir išvežimo mokestis.

Situaciją komentuoja Ukmergės miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus:

„Visuomet, pasikeitus operatoriui, yra šiokių tokių problemų. Mūsų mieste dabar atliekas išveža bendrovė „VSA Vilnius“. Pirmąjį jų darbo mėnesį buvo gyventojų skundų. Mes tiesiog prašėme žmonių būti kantresniems, nes derinami išvežimo grafikai, tvarkomos atliekų aikštelės. Buvo du konteinerių padegimo atvejai. Tačiau, manau, tai nelabai susiję su gyventojų nepasitenkinimu. Vienu atveju tai padarė ne visai adekvatus asmuo, kitu - girtas vyras. Noriu pabrėžti, kad padegti konteineriai nebuvo nei perpildyti, nei netvarkingi.

Kol kas vežėjams nustatytas parengiamasis laikotarpis. Kol kas galioja dar 2010 m. įvesta apmokėjimo sistema. Gyventojai bei juridiniai asmenys moka rinkliavą, kuri sudaro pastoviąją mokesčio dalį. Ši dalis didėjo du kartus - 2013 m. ir 2016 m. Taip atsitiko todėl, kad tais metais beveik dvigubai pakilo vadinamasis „vartų“ mokestis. Savivaldybė buvo priversta didinti pastoviąją dalį. Kintamąją dalį šiuo metu skaičiuojame nuo buto, sklypo ar kito nekilnojamojo turto kvadratūros bei gyventojų skaičiaus. Nuo rugsėjo tvarka keisis: bus skaičiuojama nuo vadinamojo pakėlimų skaičiaus. Paprasčiau tariant, kiek konteinerių bus ištuštinta, už tai ir bus mokama. Todėl visus konteinerius reikia sužymėti specialiomis mikroschemomis. Jau sužymėta apie 60-70 proc. visų konteinerių. Mokesčius apskaičiuoti tikrai nebus sunku. Sunkiausia - teisingai paskirstyti, kiek, kuriose vietose reikia pastatyti konteinerių, kad jie nebūtų perpildomi arba, atvirkščiai, stovėtų tušti.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net