Pūva dar vienas A.Zuoko fantazijos vaisiusnuotraukos (1)

2013 lapkričio mėn. 29 d. 11:33:40 Perskaitė 1118

Pildosi ekspertų nuogąstavimai, kad grandiozinis Vilniaus mero Artūro Zuoko oro linijų projektas patirs fiasko. Vakar Estijos bendrovė „Estonian Air“ paskelbė nutraukianti skrydžių paslaugų ir komercinę sutartis su Vilniaus bendrove „Air Lituanica“. Taip pasielgta dėl nevykdomų mokestinių įsipareigojimų. O štai pati „Air Lituanica“ teisinasi, kad tai estų bendrovė jiems yra skolinga. Sutarties nutraukimas sukėlė nerimą ir Civilinės aviacijos administracijai. Ji pradeda tikrinti „Air Lituanica“ finansinį stabilumą.

Liko su vienu lėktuvu

Nuo vakar Estijos bendrovė „Estonian Air“ nutraukė sutartį su „Air Lituanica“, kurios 83 proc. akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

„Estonian Air“ vadovo Jano Palmerio teigimu, „Air Lituanica“ kelis kartus neįvykdė savo mokėjimo įsipareigojimų bendrovei „Estonian Air“.

„Estonian Air“ buvo priversta nutraukti sutartis dėl pakartotinių „Air Lituanica“ pažeidimų, kurie nebuvo pašalinti, nepaisant besitęsiančių derybų ir atsiskaitymo pasiūlymų, kuriuos pateikė „Estonian Air“.

J.Palmerio teigimu, bendrovei „Estonian Air“ tai buvo labai nelengvas sprendimas, tačiau „Estonian Air“ negali palaikyti bendrovės „Air Lituanica“ daugiau, nei tai numato sutartis. „Mūsų pirmoji užduotis yra tarnauti savo keleiviams, ir todėl padarysime viską, kad įvykdytume savo įsipareigojimus jiems“, - sako J.Palmeris.

Estams nutraukus skrydžių paslaugų sutartį, Vilniaus oro linijų kompanija liko tik su vienu lėktuvu. „Air Lituanica“ vieną iš dviejų orlaivių - 76 vietų „Embraer 170“ - nuomojo iš „Estonian Air“, šis orlaivis buvo skirtas skrydžiams iš Vilniaus į Amsterdamą ir Berlyną. Kitas orlaivis - 86 vietų „Embraer E175“ - nuomojamas iš „Embraer“ antrinės kompanijos „ECC Leasing“.

Apie skolas nutylima

Kol kas „Air Lituanica“ apie savo įsiskolinimus estų bendrovei tyli. Bendrovės direktorius Erikas Zubrus tvirtina, kad tai „Estonian Air“ skolingi Vilniaus bendrovei - net 5,7 mln. litų.

Jo teigimu, komercinis bendradarbiavimas su „Estonian Air“ nutrūko po ilgų derybų dėl abiejų šalių netenkinusių sutarties sąlygų.

„Estonian Air“ vienašališkai nutraukus sutartį, liko mums - kompanijai „Air Lituanica“ - skolingi 5,7 milijono litų už jau praskridusius keleivius ir sumokėtus depozitus. Tokie drastiški Estijos kompanijos veiksmai galėjo kilti dėl to, kad „Air Lituanica“ per tokį trumpą laiką - 5 mėnesius - Amsterdamo reisą pavertė rentabiliu, jo apkrova yra 75 proc., tad šis reisas gali tapti puikiu „Estonian Air“ pajamų šaltiniu“, - tvirtino „Air Lituanica“ direktorius.

„Air Lituanica“ net pagrasino estų bendrovei, kad jei skola nebus grąžina, bus kreiptasi į Tarptautinį Arbitražą.

O štai Vilniaus merui A.Zuokui, sostinę nugramzdinusiam į milijardines skolas, atrodo, kad estai sutartį su „Air Lituanica“ nutraukė išsigandę konkurencijos.

Laukia auditas

Į sutarties nutraukimą su „Air Lituanica“ sureagavo Civilinės aviacijos administracija. Ji planuoja atlikti „Air Lituanica“ finansinio stabilumo patikrinimą.

„Mes planuojame pagal licencijavimo taisykles atlikti auditą, išklausyti aviakompaniją, sužinoti jų finansinę būklę ir priimti atitinkamus sprendimus. Reikia išsiaiškinti priežastis, turime įvertinti bendrovės tolesnės veiklos potencialą“, - „Respublikai“ sakė CAA direktorius Kęstutis Auryla.

Ar projektas „Vilnius skrenda“ nepaskęs?

„Air Lituanica“ skrydžius pradėjo šiemet birželio pabaigoje. Tačiau jau anksčiau meras A.Zuokas žadėjo, kad grandiozinis 18 mln. litų vertės oro linijų projektas Vilniaus miestui, skendinčiam milijardinėse skolose, atneš didžiulę naudą.

„Natūralu, kad vien tiktai šios aviakompanijos veikla galėtų duoti Vilniaus miestui ir Lietuvos ekonomikai ne mažiau kaip 1200 papildomų darbo vietų ir atitinkamą ekonominę naudą“, - šiemet sausį žurnalistams sakė A.Zuokas.

Dar prieš kuriant bendrovę žadėta, kad turistai, atskrisiantys „Air Lituanica“ lėktuvais, per metus Vilniuje ir Kaune išleis 36,2 mln. litų. Esą iš viso ketinama skraidinti apie 125 tūkst. keleivių kasmet.

ačiau Vilniaus miesto tarybos nariui Vidui Urbonavičiui tokie A.Zuoko planai panašesni į fantazijas.

„Intencijos, sutinku, buvo geros. Bet savivaldybė nei pagal savo formatą, nei pagal funkcijas negalėjo kurti tokios įmonės. Bet kokiu atveju tai turėjo būti nacionalinis vežėjas. Pasaulinė praktika rodo, kad tokiai įmonei konkuruoti, kur veikia pigių skrydžių bendrovės, beprotiškai sudėtinga“, - sakė jis.

V.Urbonavičius piktinosi, kad Vilniaus miestą gramzdinant į skolas imamasi ypač rizikingų avantiūrų - nuo „Vilnius veža“ iki „Vilnius skrenda“.

„Tai, kad šita bendrovė („Air Lituanica“ - red. past.) šiemet bus nuostolinga, buvo net verslo plane parašyta. Natūralu, kad ji paskendusi nuostoliuose. Klausimas: ar iš tų nuostolių brendama, ar į juos tik giliau lendama? Reikia suvokti, kad jeigu šita kompanija bankrutuotų, kažkieno pinigai būtų paskandinti. Pirmiausia keleivių, taip pat ir didžiuliai Vilniaus gyventojų pinigai - 18 mln. litų“, - perspėjo jis.

Net akcininkai skeptiški

Į „Air Lituanica“ akcijas yra investavę apie 30 verslininkų: pavyzdžiui, „MG Baltic Investment“, „Panevėžio keliai“, koncernas SBA, „Vičiūnai Group“, Antanas Guoga, Jonas Garbaravičius, „Hanner“, „Pieno žvaigždės“, „Arvi ir ko“ ir kt. Tačiau, pasirodo, net patys akcininkai netiki savo investicijų sėkme.

„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus „Respublikai“ vakar sakė per daug nesijaudinantis dėl to, kad estai nutraukė sutartį su „Air Lituanica“. Jis prisipažino, kad investuodamas į „Air Lituanica“ nesitikėjo, jog ši kompanija atneš kažkokį pelną.

„Tai buvo simbolinis dalykas, kad Vilnius turėtų tą jungtį, kad mes nesijaustume periferija. Juk visiems geriau, kai dvidešimt pirmame amžiuje esame maksimaliai mobilūs. Investicija yra simbolinė. Ir to, kad tai bus galinga, pelninga kompanija, šiuo atveju nesitikėjau. Ne tas tikslas buvo“, - sakė verslininkas.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net