Piliečiai su litu atsisveikina savaip

Litai pravirko

Viena pirmųjų ir labiausiai žinomų iniciatyvų, sukurtų norint atsisveikinti su litu, buvo „Verkiantys litai“. Socialiniame tinkle į bendruomenę susibūrę Lietuvos gyventojai ėmė savaip puošti lietuviškus banknotus, ant juose pavaizduotiems herojams nupiešdami ašaras. Apverkti nacionalinę valiutą nusprendė ir Kauno verslo centras „1000“. Ant visą pastato fasadą puošiančio tarpukario laikų tūkstančio litų banknoto taip pat pasirodė ašaros.

„Suprantame, kad euro įvedimas bus naudingas Lietuvai, tačiau daugelis esame prie lito pripratę, prisirišę. Jis - vienas iš mūsų valstybingumo simbolių. Jis padėjo Lietuvai tapti nepriklausoma valstybe. Todėl atsisveikinant su juo kyla tam tikros emocijos, jas ir norėjosi išreikšti“, - akcijos mintį aiškino verslo centro „1000“ atstovai.

Atsisveikinus su litu, verslo centras taps savotišku paminklu lietuviškai valiutai. Pasak „1000“ atstovų, tai įpareigoja juos rūpintis lietuviškų pinigų atminimu.

„Ateityje ketiname savo patalpose įsteigti lito muziejų, kurio eksponatai bylotų ne tik apie šių, bet ir kitų lietuviškų pinigų istoriją“, - sako verslo centro valdytojai.

Nešios prie širdies

Dar vieną šaunų lito atminimą lietuviams pasiūlė jaunasis kūrėjas Darius Žutautas, sukūręs dailią ir stilingą kolekciją „Litai“. Tai šilti ir kokybiški džemperiai su lito herojų: Simono Daukanto, Jono Basanavičiaus, Motiejaus Valančiaus ir Žemaitės siluetais. Džemperio kaina taip pat simbolinė - ji yra visų nominalų, kurių herojai pavaizduoti, suma - 153 litai.

„2014 - paskutiniai metai, kai Lietuva turi savo nacionalinį pinigą - litą. Laikai keičiasi ir mes turime priimti tuos pokyčius ir judėti toliau. Šia kolekcija norima padėkoti litui už buvimą kartu su mumis daugiau nei pastaruosius du dešimtmečius. Mes tavęs ilgėsimės ir norime tavimi pasidalyti su visais“, - teigia idėjos autorius ir priduria, kad džemperiai ypač populiarūs ne tik tarp tautiečių, bet ir kaip dovana užsienyje gyvenantiems draugams ar giminėms.

D.Žutautas neslepia, kad ši kolekcija populiari ir sulaukė dėmesio, o iki jai pasirodant buvo gvildenamos ir kitos idėjos: „Iš pradžių dar manėme, kad būtų šaunu prie džemperio kiekvienam pirkėjui padovanoti po raktų pakabutį su pragręžta vieno lito moneta. Tačiau paskaičiavus šios idėjos teko atsisakyti dėl gerokai padidėjusios savikainos.“

Jaunasis menininkas sako kitomis litui skirtomis iniciatyvomis nesidomintis ir neketinantis su kitais konkuruoti, jam tokia idėja gimė neplanuotai: „Kaip ir daugelis mano minčių, taip ir ši atsirado savaime. Tiesiog pasitaikė labai patogus laikas. Nemanau, kad tai tik reklama, tai šis tas daugiau. Žinoma, kalbant apie bet kokius pasikeitimus, reikia pripažinti, kad žmonėms jie visuomet sukelia nepasitenkinimą. Tačiau ilgainiui prie to priprantama, nors neatmetu galimybės, kad litas dar ilgai liks kai kurių žmonių mintyse. Tenka išgirsti žmones vis dar ką nors skaičiuojančius ar vertinančius kapeikomis, nors praėjo jau geri 20 metų, kai buvo rubliai. Tikiu, kad ir litas dar ilgai nebus išstumtas iš lietuvių minčių ir širdies.“

Sukūrė istorinį monumentą

Šį savaitgalį originaliai ir žaismingai su litu atsisveikinti kvietė ir festivalio „Šiaulių naktys“ organizatoriai. Nacionalinei šalies valiutai jie sukūrė garbės lentą. Žmonės buvo kviečiami atsinešti turimus litus ir priklijuoti juos prie simbolinės atminimo lentos. „Susidomėjimas buvo labai didelis. Kartu tai buvo ir didelė atrakcija, nes žmonės galėjo prisidėti prie meno kūrinio gamybos labai nedidelėmis sąnaudomis. Prikabinę savo kelis centus jie įsirašė atminimo knygoje ir buvo galima matyti, kaip kiekvienas iš jų pasijunta pakylėti. Kiekvienam prisidėjusiam tai buvo savotiška misija ir šventė“, - teigia vienas iš idėjos autorių Gintautas Gascevičius.

Jis atskleidžia, kad šauni idėja įamžinti litą miesto istorijoje gimė iniciatyvių ir kūrybiškų žmonių būryje. Pasak Gintauto, labai svarbu, kad užgimus šauniai iniciatyvai atsiranda žmonių, nebijančių įgyvendinti idėjos ir ja sekti. Jo manymu, tik taip galima tikėtis, kad sukurta mintis ir vizija bus sėkminga: „Gimė mintis ir greitai susirinko būrys žmonių, kurie mielai dalyvauja tokiose iniciatyvose ir renginiuose. Nusprendėme nieko nelaukti ir įgyvendinti idėją dabar.“

Kiekvienas šiaulietis ar miesto svečias, atnešęs lietuvišką monetą ar banknotą, skirtą lito garbės lentai, buvo užfiksuotas oficialioje knygoje, kur įrašytas kiekvieno dalyvio vardas, pavardė, parašas ir atnešta pinigų suma. „Šiaulių naktyse“ tokių iniciatyvių žmonių buvo daugiau kaip 1500, iš kurių apie 100 pasirašė kaip šeima. Be to, dar 200 žymėtis nenorėjo. Organizatoriai sako, kad tai dar ne pabaiga. „Dabar ši lenta yra saugoma patikimoje vietoje, o rugsėjo mėnesį vyksiančių „Šiaulių dienų“ metu ją leisime dar bent tiek pat papildyti“, - teigia G.Gascevičius. Pasak jo, pagrindinė idėja yra Šiauliuose sukurti visą erdvę dabartinei nacionalinei valiutai. Joje būtų ir lito garbės lenta, ir atminimo knyga, ir daugiau eksponatų. Tačiau kaip iš tiesų pasisuks idėjų įgyvendinimas ir kas dar naujo iš to gali gimti - nežinia.

„Tai tokia simbolinė, bet kartu ir kiekvienam suvokiama prasmė. Kasdien tų pinigų turėti reikia, kartais būna, kad dėl pinigų nepasiekiami tam tikri tikslai, kartais tik pinigų kam nors iki laimės trūksta, o kartais jų trūkumas nulemia prastą likimą. Daug dalykų susiję su tuo pinigu ir jis iš tiesų turi svarbią reikšmę. Tačiau kalbant apie patį litą - jis jau neišvengiamai išeis, todėl šiandien tai ne tik graži, bet ir jautri, gal net šiek tiek skaudi tema“, - teigia G.Gascevičius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“