Seime registruotas projektas, kuriuo siekiama pensijų kaupimo fondams sumažinti atlygį už „darbą“, mat jie, net ir uždirbdami klientams šimtamilijoninius nuostolius, ima už tai milžiniškus pinigus. Tačiau pensijų fondų atstovai žada su tokiomis pataisomis nesitaikstyti.

Alga - ne už rezultatus

Pensijų kaupimo įstatymo pataisas registravo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas. Anot jo, projekto rengimą paskatino dabartinės Pensijų kaupimo sistemos nereagavimas į kritiką.

„Pensijų kaupimo sistemos pajamos nepriklauso nuo veiklos rezultatų“, - atkreipė dėmesį parlamentaras ir pateikė šokiruojančius skaičius.

Pavyzdžiui, valstybė 2007-aisiais privatiems pensijų fondams pervedė 1,632 mlrd. litų, 2008-aisiais - 2,662 mlrd. litų, 2009-aisiais - 3,281 mlrd. litų. Pensijų fondų atskaitymai (nuo įmokos ir už turto valdymą) 2007-aisiais siekė 35,54 mln. litų, 2008-aisiais - 49,73 mln. litų, 2009-aisiais - 45,59 mln. litų. 2008-aisiais fondų atlygis gerokai viršijo buvusį 2007-aisiais, nors darbo rezultatai, švelniai tariant, buvo daug blogesni. Pensijų fondų turto prieaugis 2007-aisiais siekė 56,2 mln. litų, 2008-aisiais - minus 411,5 mln. litų, 2009-aisiais - minus 18,6 mln. litų. Nepaisant to, fondai saviems darbuotojams moka sunkiai protu suvokiamo dydžio algas. Pavyzdžiui, pernai rudenį net 412 darbuotojų gavo 5-9 tūkst. litų algas, 54-ių atlygis buvo 9-11 tūkst. litų per mėnesį, 65-ių - 11-20 tūkst. litų, o dar 28 darbuotojai tenkinosi algomis, viršijančiomis 20 tūkst. litų.

Pelnas sumažėtų pusiau

„Beveik 4 mlrd. litų, sukauptų Pensiniame fonde, net ir sumažinus atskaitymus per metus garantuoja 20 mln. litų pajamas“, - konstatavo A.Sysas.

Jo pateiktame projekte siūloma leisti pensijų fondams kaip atlygį imti nebe 1 proc. dalyvio pensijos sąskaitoje esančių pinigų (lėšų vidutinės metinės vertės), o 0,5 proc. Be to, šiuo metu fondai dar gali pasisavinti ir 10 proc. „Sodros“ pervestų pinigų. Pataisa pastarąją galimybę iš viso panaikintų.

Užsiims lobizmu

Aišku, pensijų fondų atstovai žada spustelėti Seimą, jei projektas pateks į plenarinio posėdžio darbotvarkę.

„Tie atskaitymai nėra fondų pelnas ar atlyginimai. Atskaitymai daromi visoms sąnaudoms padengti - vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandoriams dengti ir panašiai. Žmonės klaidingai supranta, esą tai yra vien pelnas. Šiuo metu fondai vidutiniškai ima maždaug 3 proc. nuo įmokų ir apie 1 proc. nuo sukaupto turto. Tačiau tai tikrai nėra daug. O kai sako, kodėl didelius mokesčius fondai ima net per krizę, kai darbas nuostolingas... Juk ir per krizę pensijų fondų darbuotojai dirba, jiems reikia mokėti algas. Algos turi būti mokamos, yra krizė ar jos nėra. Tokios yra žaidimo taisyklės ir mes neketiname pritarti jų pakeitimui. Aišku, blokuoti pataisų priėmimo mes neturime galių, tačiau bandysime Seimo nariams išdėstyti argumentus“, - „Respublikai“ įrodinėjo Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Nuostoliai yra... naudingi

Pasak jo, fondai nekalti, kad per krizę uždirbo tik nuostolius, o jaunesni pensijų kaupimo dalyviai esą dėl to, kad patyrė nuostolių, net išlošė.

„Kiekviename cikle yra pakilimų ir kritimų. Jaunesniems žmonėms, kuriems dar daug laiko iki pensijos, kaip tik yra gerai, kad dabar viskas taip nukrito. Dabar fondai už mažesnę savikainą gali pasipildyti savo portfelius. Ir tas nuostolis yra absoliučiai popierinis. Netgi ne nuostolis, o tik vertės sumažėjimas tam tikru laikotarpiu. Aišku, jei žmogus tuo laiku išeitų iš fondo, jam tai jau būtų nuostolis“, - filosofavo LIPFA prezidentas.

Š.Ruzgio teigimu, atskaitymų mažinimas būtų visiškai niekuo nepagrįstas.

„Niekuo, išskyrus emocijas ir rinkimų žaidimus. Motyvuoja, kad net per krizę fondai sau uždirbo daug. Tačiau juk atskaitymai nėra lygu pelnui“, - tvirtino Š.Ruzgys.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"