Lietuva atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Ji turi rinktis: arba sulaužyti savo garbę ir nevykdyti tarptautinių sutarčių, arba nevykdyti ES direktyvų ir mokėti didžiules baudas. Pasirodo, mes įsipareigojome neleisti įsigalėti genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO), o ES tokius draudimus draudžia.

Atsiras atsakingas už GMO

Vyriausybė šiandien ketina pakeisti savo kovo mėnesio nutarimą dėl ministrams pavedamų valdymo sričių, į aplinkos ministro valdymo sritį įrašydama GMO - genetiškai pakeistus augalus ar gyvūnus. Iki šiol GMO nepriklausė jokiai valdymo sričiai, aplinkos ministrui buvo priskirti tik genetiškai modifikuoti produktai.

“GMO yra gyvi organizmai ir jų naudojimo reglamentavimo esmė yra apsaugoti aplinką nuo galimo neigiamo jų poveikio. Lietuva taip pat pasirašiusi Kartachenos biosaugos protokolą, kurio strateginis tikslas ir misija - išsaugoti biologinę įvairovę nuo neigiamo GMO poveikio”, - paaiškino aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Trukdo direktyvos

Protokolas pasirašytas 2000-aisiais Monrealyje (Kanada), Lietuva prie jo prisidėjo 2003-iaisiais, kai protokolą jau buvo pasirašiusios 48 valstybės. Šiuo metu prie jo prisijungusios visos ES narės. Visos jos įsipareigojo reguliuoti GMO tarptautinį naudojimą, gabenimą, perdavimą, išleidimą taip, kad nenukentėtų aplinka ir žmonių sveikata. Protokole, be kita ko, yra ir tokia nuostata: “Kiekviena šalis imasi tinkamų nacionalinių priemonių, kad būtų išvengta gyvų pakitusių organizmų judėjimo per sieną, o prireikus nustatyti baudas už šį judėjimą, pažeidžiantį jos nacionalines priemones šiam protokolui įgyvendinti.”

Deja, mes neturime galimybių įvykdyti savo pačių savanoriškai duotų įsipareigojimų, nes tam trukdo privalomos ES direktyvos. Tad privalome rinktis: arba laikytis sutarties ir nepaklusti ES, už tą grėstų finansinės sankcijos, arba sutarties nesilaikyti ir išvengti sankcijų.

Mąstoma ir Briuselyje

Aplinkos ministerijos GMO skyriaus vyr. specialistė Odeta Pivorienė priminė, kad Europos Komisija dar 1998-aisiais nusprendė leisti Bendrijos teritorijoje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, o šių metų kovą - ir tokias pat bulves, nors prieš tai per apklausą pasisakė 70 proc. europiečių. Remiantis Briuselio dokumentais, šiuo metu nė viena ES narė negali drausti savo teritorijoje auginti minėtų augalų, taip pat atgabenti juos iš kitur. O minėtas Kartachenos protokolas pasisako prieš GMO pervežimą per sieną. “Tačiau liepos 13 dieną Europos Komisija pateikė komunikatą, kuris suteiktų valstybėms narėms teisę pačioms spręsti, drausti tai ar ne”, - pradžiugino O.Pivorienė. Deja, dar reikia, kad komunikatas virstų direktyva. Iki to laiko Lietuva, kaip ir kitos valstybės, savarankiško apsisprendimo laisvės neturi.

Geriau mokėti baudą

O.Pivorienės teigimu, dėl komunikato bus apsispręsta rudenį. Lietuvos pozicija - komunikatui pritarti.

Beje, šiuo metu šalys narės negali į savo teritoriją drausti įvežti ne tik GMO, bet ir genetiškai modifikuotų produktų, nes taip esą būtų kraipoma ES rinka. Tačiau, pasak O.Pivorienės, rudenį bus diskutuojama ir dėl to. Pasak pašnekovės, direktyvą numatyta keisti apsižiūrėjus, kad ji, be kita ko, gali kirstis su šalių narių įsipareigojimais Pasaulio sveikatos organizacijai.

Ne vieną projektą, nukreiptą prieš GMO, pateikęs parlamentaras Kęstutis Daukšys ramina save ir kitus, kad, nepaisant ES direktyvų, Lietuvoje kol kas neišduotas nė vienas leidimas auginti GMO.

“Jei kas paprašytų leidimo, ir Lietuva neduotų, formaliai būtų pažeista direktyva. Tačiau direktyvos - ne šventa karvė. Jas galima keisti. O ir pažeisti bei susimokėti baudą kartais geriau, negu rizikuoti aplinkos bei žmonių sveikatos saugumu”, - samprotavo K.Daukšys.

Koncernai, į produkciją investavę milijardus, nori, kad jie kuo greičiau atsipirktų, ir daro didžiulį spaudimą savoms šalims. Jos GMO prastūminėja ES lygmeniu.
3kukur.jpg

Europą valdo pinigai, ne sveikas protas

Zigmantas BALČYTIS - europarlamentaras:

Biologinė įvairovė ir GMO yra du skirtingi dalykai. GMO galima laikyti biotechnologijos naujienomis, kurios pačios savaime įvairovės nesumažina, tačiau yra rizikos, kad, joms nevaržomai įsigaliojus, kai kurios rūšys gali visai išnykti. Bet šiandien niekas to tvirtai negali pasakyti, nes nėra tvirtų mokslinių įrodymų, tai paneigiančių arba patvirtinančių.

Tačiau vis dažniau mokslininkai sako, kad GMO gali kenkti ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.

Kai kurios šalys pasirašė Kartachenos protokolą, tačiau kartu ir pasisako už sąlygų GMO plėtrai gerinimą. Labai lengva tai paaiškinti. Iš GMO gaunama didžiulė finansinė nauda, nes genais paveiktos rūšys yra gerokai derlingesnės, jų nepuola įvairūs kenkėjai, jie turi gerą prekinę išvaizdą, skonio savybėmis sunku jas atskirti nuo natūralių. Ir dar nėra tinkamos informacijos vartotojams. Jie negali žinoti, ką valgo, nes etiketėse ne visada nurodoma.

Klausiate, kodėl tos pačios šalys pasirašė protokolą ir tos pačios šalys kovoja už lengvesnį GMO patekimą į rinką? Negi pirmą kartą tokie prieštaravimai pasitaiko? Didžiuliai koncernai Vokietijoje ir kitur, į produkciją investavę milijardus, nori, kad investicijos kuo greičiau atsipirktų, ir daro didžiulį spaudimą savoms šalims. Tada tos šalys GMO prastūminėja ES lygmeniu.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"