respublika.lt

Parama gyventojams tapo pelnu bankui

(0)
Publikuota: 2016 gegužės 20 12:28:01, Aida VALINSKIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Daugiabučio bendrijos pirmininkas Gintautas Indriūnas įsitikinęs, kad banko gyventojams keliami reikalavimai - neteisingi. Stasio Žumbio nuotr.

Vieno sostinės daugiabučio bendrijai teko stoti į nelygią kovą su banku. Jie teisme mėgina įrodyti, kad bankas neatsakingai administravo valstybės pinigais bendrijai suteiktą paskolą, nes skaičiuoti delspinigius, o vėliau ir reikalauti pinigų už netesybas jam apsimokėjo labiau nei tiesiog paraginti žmones tvarkingai mokėti kreditą.

 

Kaip „Vakaro žinioms“ pasakojo nuo 2012 m. daugiabučio bendrijai vadovaujantis Gintautas Indriūnas, ši istorija prasidėjo dar 1994 m., kai 38-oji gyvenamojo namo statybos bendrija dvidešimčiai metų gavo valstybės lengvatinį kreditą gyvenamojo būsto statybai - 2,6 mln. litų.

Skiriant kreditą buvo pasirašyta speciali sutartis dėl kredito naudojimo ir administravimo tarp Finansų ministerijos ir Žemės ūkio banko (dabar - DNB), kuri nėra vieša ir kelia bendrijai daugybę klausimų: kokia yra tikra gaunama banko nauda ar kokios jo pareigos? 1994 m. rugsėjį jau tarp namo statybos bendrijos ir banko pasirašoma sutartis ir prasidėjo valstybės lengvatinio kredito naudojimas. To meto sąlygomis tai reiškė mokėti 5 proc. metinių palūkanų, 120 proc. (vėliau - 35 proc.) palūkanas už ne laiku grąžintą kreditą ir 0,5 proc. delspinigius už ne laiku sumokėtas palūkanas.

Minusą dengė minusu

Per 20 metų, kol bendrija naudojosi kreditu, kaip paaiškėjo gerokai vėliau, įvyko įvairių dalykų, kurie įnešė daug painiavos, ir pagrindinė to priežastis, G.Indriūno manymu, tai, kad kredito panaudojimas buvo blogai administruojamas.

Kredito davėjas  - valstybė, gavėjas - bendrija, kitaip sakant - žmonės, tačiau sutartis tarp banko ir konkrečių žmonių nebuvo sudaryta. Šitie dalykai kažkodėl buvo „pamiršti“ - tiek iš banko pusės, tiek iš bendrijos.

1997-1998 m. dalis žmonių tiesiog pardavė savo įnašą (pajų ir kreditą) ir išėjo iš bendrijos. Pagal Vyriausybės nutarimus, parduodant būstą visas turėtas kreditas turėjo būti grąžinamas valstybei į specialų Bendrąjį paramos gyvenamiesiems namams ir butams statyti arba pirkti fondą. To padaryta nebuvo, nors bankas tai turėjo kontroliuoti.

Vietoj to tais tik teoriškai atsilaisvinusiais kredito pinigais buvo dengiamos kai kurių kredito turėtojų skolos. Kitaip sakant, vienas minusas buvo dengiamas kitu minusu. Taip „efektyviai“ buvo perskirstyta per 870 tūks. litų kredito ir pradėjo „nebesueiti galai“: kai bankas prašydavo atsiųsti informaciją, kiek kas turi kredito, bendrijos vadovybė nusiųsdavo duomenis, bet 2,6 mln. litų nesusidarydavo. Tačiau bankui, matyt, tai atrodė normalu ir finansinės operacijos vyko toliau.

Galai nesueina

Negana to, bendrija neturėjo atskiros kredito aptarnavimo sąskaitos banke. Tad nemaža dalis bendrijos sąskaitoje esančių lėšų, skirtų namo statyboms, banko buvo nurašyta palūkanoms ir delspinigiams dengti, dėl to susidarė skolos statybininkams. Galiausiai pinigų sąskaitoje visai neliko, o dėl to bankui nemokama, tad jis skaičiuoja nemenkus - 0,5 proc. - delspinigius ir, natūralu, didelio triukšmo nekelia. Ir tik kai kuriems žmonėms, norintiems atsikratyti kredito pirma laiko, sumokėjus į sąskaitą dideles sumas, kažkiek pinigų likdavo ir bankui kreditui dengti, o ne 35 proc. padidintoms palūkanoms ar delspinigiams skaičiuoti.

2004 m. pabaigoje, kai bankas pagaliau pamatė, kad sąskaita, iš kurios nusirašydavo pinigus kreditui dengti, yra areštuota antstolių už statybų skolas, buvo atidaryta speciali kredito aptarnavimo sąskaita. Tad tik nuo 2005 m. atsiskaitymas su banku kuriam laikui lyg susireguliavo.

G.Indriūnui keistas ir dar vienas faktas - kadangi kredito grąžinimo pradžia buvo atidėta dvejiems metams, žmonės manė, kad ir palūkanų nereikia mokėti, o bankas iš sąskaitos palūkanas nusirašydavo ir niekas, išskyrus tuometę bendrijos pirmininkę, to nežinojo. Tačiau dabar bankas tų pinigų neįskaito, nes teigia neturintis apie tai duomenų.

Reikalavimai neteisingi

„Kitaip sakant, bendrijos finansuose ilgą laiką buvo visiška netvarka, o bankas taip pat nemėgino nieko daryti, kad su juo būtų atsiskaitoma tvarkingai, - sako G.Indriūnas. - Manau, bankas turėjo nutraukti sutartį dar 2005 m., nes bendrija nevykdė įsipareigojimų, nepaskirstė kredito gyventojams po to, kai namas buvo pastatytas ir priduotas, kaip to reikalauja Vyriausybės nutarimas, - kreditas turėjo būti individualizuotas. Tai nebuvo padaryta ir nėra padaryta iki šiol.“

Anot pirmininko, 2014 m., po dviejų įspėjimų dėl įsipareigojimų nevykdymo, kredito sutartį nutraukęs bankas padavė bendriją į teismą ir reikalauja sumokėti 215 tūkst. eurų (700 tūkst. litų) skolą. Vėl kapsi palūkanos, delspinigiai nuo negrąžintos sumos. Esmė ta, kad didžioji dalis žmonių, kaip rodo bendrijos dokumentai, su banku atsiskaitė. 19 žmonių tai padarė 2004-2005 m. - tai liudijančias pažymas išdavė buvusi bendrijos vadovė ir pats bankas. Dar 35 atsiskaitė už kreditą ir sumokėjo delspinigius 2010 m.

Dabar kredito mokėtojų liko devyni - tiek dar nėra įregistravę savo nuosavybės. Iš jų penki yra tokie, kurie sako, kad viską sąžiningai mokėjo ir 2012 m. grąžino kreditą pirma laiko, o keturi šiuo metu yra nemokūs, nors savo dalį kredito pripažįsta, tačiau nesutinka mokėti banko priskaičiuotų delspinigių ir 35 proc. padidintų palūkanų.

Tad banko prašoma priteisti skola lyg ir turėtų gulti ant šių devynių žmonių pečių, tačiau tie, kurie teigia atsiskaitę, nieko papildomai mokėti nesutinka. O pats bankas teigia, jog jo jokie santykiai su gyventojais nesieja, skolininkė, jo nuomone, - bendrija.

„Mes ginčijame delspinigius, ginčijame netesybas, kurios, pasirodo, pagal tą paslaptingą banko ir Finansų ministerijos sutartį yra banko nauda, kaip ir 5 proc. mokamos palūkanos už kreditą. Manome, kad bendrija už laikotarpį iki sutarties nutraukimo yra atsiskaičiusi, nes kredito yra grąžinta arti 4 mln. litų, - sako G.Indriūnas. - Reikalavimai, kuriuos bankas kelia, yra neteisingi. Matau nemažą banko kaltę, kad prie to buvo leista prieiti. Ar toks prastas paskolos administravimas turi būti taip brangiai apmokamas? Bet labiausiai skaudu ir pikta dėl valstybės institucijų, - kaip galima nematyti, kad vadinamasis valstybės lengvatinis kreditas gyventojams būstui įsigyti yra parodija ir tik našta jį turintiems.“

Bankas nekomentuoja

Paprašius, kad susidariusią situaciją pakomentuotų DNB bankas, jo komunikacijos vadovas Valdas Lopeta „Vakaro žinias“ informavo, kad „bankas kreipėsi į teismą dėl bendrijos negrąžinamų skolų valstybei, nes kaip administratorius yra įpareigotas šias skolas išieškoti, tačiau, kol vyksta teisminiai procesai, detaliai komentuoti su procesu susijusios medžiagos negali“.


Gitana GUDAITĖ, Advokatė:


Gyventojams valstybės suteiktas lengvatinis kreditas būsto statybai tapo sunkiai įvykdomas. Lengvata nebeteko jokios prasmės, dar blogiau - mūsų manymu, buvo sudarytos sąlygos iš lengvatinio kredito pelnytis komerciniam bankui.

Manome, kad tokia paradoksali ir nenaudinga gyventojams situacija susiklostė todėl, kad valstybė suteiktą lengvatinį kreditą pavedė administruoti komerciniam bankui. Pagal valstybės susitarimą su komerciniu banku visus dėl netesybų gautus pinigus buvo suteikta teisė pasiimti komerciniam bankui už administravimo paslaugas. Tad bankui tapo naudinga kuo ilgiau tą kreditą administruoti ir nevykdyti tinkamos priežiūros arba neskatinti gyventojų laiku atsiskaityti - kuo didesnės palūkanos ir kuo didesni delspinigiai, tuo didesnę naudą gauna bankas.

Tad situacija susiklostė tokia, kad nors žmonės įnešdavo į sąskaitą pinigus kredito grąžinimui, palūkanoms sumokėti, o bankas nuskaičiuodavo juos delspinigiams, palūkanoms. Kaip bankas ką apskaičiavo ir iš kur tos sumos susidarė, informacijos kol kas negavome. Tačiau pagal bendrijos skaičiavimus, bendrija jau yra sumokėjusi bankui arti 4 mln. litų. Bankas skaičiuoja, kad dar apie 215 tūkst. eurų (700 tūkst. litų) bendrija yra skolinga. Vadinasi, lengvatinis kreditas, suteiktas gyventojams, iš 2,6 mln. litų tampa daugiau nei 4 mln. litų suma. Bet valstybei grįžta tik tie 2,6 mln. litų - visa kita suma lieka komerciniam bankui, kuris kreditą administravo.

Mes tikimės iš teismo protingumo ir sąžiningumo. Sieksime visų pirma įrodyti grąžintą sumą, nors tai nebus lengva. Niekaip negalime iš banko gauti duomenų, kurie parodytų tiksliai, kiek buvo sumokėta kiekvieno asmens, kaip buvo lėšos paskirstytos, - gauname kažkokias suveltas lenteles, kur patys turime mėginti kažką susiskaičiuoti.

Mėginome susitarti su banku taikiai, tačiau kol kas bankas sako, kad nemato tokių galimybių. Mat tai, ką nuskaičiavo kaip netesybas, jis pasiėmė sau, o su valstybe jis dar nėra atsiskaitęs. Kitaip sakant, skaičiuoja, kad tai, ko negavo, yra ta suma, kurią bankas turėtų pervesti į specialų fondą, t.y. grąžinti valstybei.

Mane labiausiai šokiruoja šioje byloje, kad bankas iš esmės skolina ne savo pinigus - valstybė paskolino pinigus tarpininkaujant bankui. Tad galimai visų pirma valstybė sudarė sąlygas lobti bankui, o turėdamas tokias sąlygas bankas galimai sąmoningai netinkamai administravo kredito grąžinimą, kad atsirastų galimybė gauti kuo didesnį pelną. Tempti laiką bankui buvo patogu. Kaip kitaip nei sąmoningu vilkinimu galima paaiškinti 1994 m. paimto kredito „tempimą“ iki šios dienos, jeigu kreditas nemokamas, vadinasi, netinkamai vykdoma sutartis? Jie galėjo gerokai anksčiau nutraukti kreditavimo sutartį, įpareigoti bendriją imtis kažkokių veiksmų - tam ir yra administravimas. Ar bankas šitiek metų laukia, kai paskolina savo pinigus?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s