Valdžia užsimojo blaivinti tautą didindama alkoholio akcizą ir naikindama nuolaidas alkoholiui. Gėrimų gamintojai įsitikinę, jog tokie sprendimai tik paskatins nelegalią alkoholio prekybą. Tuo tarpu medikai sako, jog žmonės geria dėl skurdo ir nedarbo, o politikų pasiūlymai tik populizmas.

Griežti draudimai

Praeitą savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetas prabilo apie susidorojimą su kone ištikimiausiu tautiečių palydovu, būnančiu su juo ir džiaugsme, ir liūdesy - alkoholio stikliuku. Seimūnus labiausiai piktino tai, jog pernai sumažinus akcizą alkoholis atpigo.

Valdžia užsimojo jau šį rudenį Seime teikti siūlymą didinti alkoholio akcizą, kad svaigalai pabrangtų tiek, kiek pernai pigo. Maža to, seimūnai siūlo naikinti visas akcijas ir nuolaidas alkoholiui. Politikų nuomone, tauta baigia prasigerti, todėl parduotuvėse alkoholis turėtų tapti prabangos preke prieinama ne kiekvienam.

Alkoholiui neišlaidauja

Tokiais politikų pareiškimais anaiptol neapsidžiaugė alkoholio gamintojai. Jų teigimu, griežti draudimai ir augančios kainos tik dar labiau sustiprintų ir taip klestinčią šešėlinę gėrimų rinką. Juo labiau, kad legaliai parduotuvėse parduodamo alkoholio kiekis mažėja.

Pasak Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) direktoriaus Romo Apulskio, statistika yra priešinga politikų būgštavimams. Nuo 2007 m. legalių spiritinių gėrimų suvartojimas nukrito net 41 proc., o bendras legalaus alkoholio suvartojimas sumažėjo 22 proc. Pasak ekspertų, nukritęs spiritinių gėrimų suvartojimas galimai „perėjo“ į šešėlinę rinką, taip valstybei netenkant mokesčių dalies.

Klesti pilstukas

R.Apulskio nuomone, Lietuvoje visuose rajonuose nesunkiai galima įsigyti naminės degtinės, pilstuko, geriama spirituota kosmetika. „Statistikos departamento duomenys rodo, kad tokių skysčių įvežimas į Lietuvą auga jau keleri metai iš eilės, o mastai yra milžiniški“, - sakė jis.

Tai kelią didelę riziką juos vartojančių asmenų sveikatai. Tuo tarpu legaliai alkoholinių gėrimų pramonei Lietuvoje taikomi vieni didžiausių apribojimų Europos Sąjungoje. „Gėrimų kainos, lyginant su pajamomis, Lietuvoje yra didžiausios,“ - teigė asociacijos direktorius.

Kulinarinis paveldas

Tuo tarpu Kulinarinio paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė tvirtina, jog naminė degtinė yra kulinarinis Lietuvos paveldas, kurį reikia saugoti, o ne bodėtis.

Pasak jos, kalbant apie naminę degtinę dažnai maišomi terminai ir faktai.

„Tai, kad naminė degtinė yra kulinarinis mūsų paveldas - neabejotina. O jei tai yra paveldas, jį reikia saugoti. Niekas nesako, kad legalizavus naminę degtinę, visi pultų „varyti“ kiekvienoje pakrūmėje. Kalbama ne apie pilstuką, o apie tikrą naminę degtinę pagal iš kartos į kartą perduotas tradicines receptūras. Ir žodis legalus netinka, nes istoriškai jis vartojamas netaisyklingai“, - atkreipė dėmesį pašnekovė.

Vieša paslaptis

Pasak B.Imbrasienės, situacija pasidarytų aiškesnė, jei pažvelgtume į kitų šalių praktiką. „Juk visoje Europoje naminė degtinė yra legalus produktas. Visame pasaulyje ir Europos bendrijoje, kuriai priklausome ir mes, tie dalykai seniai sutvarkyti. Visi tai pripažįsta kaip paveldo dalį, nors kitos šalys galbūt ir neturi tokių gilių paveldo šaknų. O mums to jau nebereikia iš nieko mokytis. Tačiau Lietuvoje ūkininkams net naminį alų pardavimui gaminti draudžiama“, - piktinosi moteris.

Kalbėdama apie aršias diskusijas dėl naminės degtinės legalizavimo, fondo direktorė priminė, jog šiuo gėrimu jau seniai vaišinasi net ir aukščiausio rango politikai. „Naminukę vežame iš visos Europos, nes visur galime jos įsigyti - pradedant oro uostais baigiant sodyba. O Lietuvoje turime, bet slapta.

Tačiau kažkodėl aukšto lygio priėmimuose namine degtine vaišinama. Tai kaip tada išeina?“ - nesusipratimą pastebėjo B.Imbrasienė.

Raimundas PURVANECKAS - gydytojas toksikologas:

Lietuva yra viena daugiausiai geriančių tautų, nes skiriasi mūsų ir užsieniečių geriamo alkoholio kokybė. Lietuvoje vienai galvai gryno spirito tenka virš 24 l. Užsienyje yra kitaip.

Visų pirma, pas mus nėra kontrolės. Lietuvoje niekas nesuskaičiuos, kiek yra pagaminta, išgerta, išdalinta, kiek iš kitur atvežta. Kalba eina ir apie pilstuką, ir apie samanę ir kt. Todėl, mano nuomone, Lietuvoje yra katastrofiška padėtis.

Mes turime gerą čekų pavyzdį, kaip naminė degtinė gali legaliai egzistuoti. Jiems nereikia slėptis, eiti į krūmus ir ten gaminti degtinės.

Čekijoje, žmogus, turintis grūdų, priduoda juos kitam žmogui, kuris šiam pagamina, kiek jis nori naminukės. Už gamybą, žinoma, susimokama. Ir nėra jokio preteksto tai vadinti alkoholizmu. Tiesiog žmogus savo naudojimui pasidarė alkoholinio gėrimo. Tačiau mums iki to dar labai toli.

O pilstukas yra gerokai pavojingesnis už parduotuvėje pirktą alkoholį. Pas mus yra įkurtas Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuras.

Todėl dažniausiai mes pirmi sužinome, kur Lietuvoje yra nelegalaus alkoholio, nes greitoji pagalba pradeda vežti apsinuodijusius žmones iš įvairių rajonų. Tokiu atveju iškart reaguojame, kad kažkas yra ne taip. Nes kaip gali būti, kad iš vieno rajono per savaitę atveža 12 alkoholiu apsinuodijusių žmonių.

Bandėme skambinti į policiją, tačiau mums buvo aiškiai pasakyta, kad čia ne mūsų reikalas.

Sovietmetis lietuvių įpročiams gerti, aišku, davė savo. Tačiau mes per 20 metų jau išsiauginome puikią, jauną alkoholikų kartą. Todėl niekad nesutiksiu su valdžia, kuri sako, kad situacija labai gera, nes, mano nuomone, padėtis katastrofiška.

Visų pirma, žmonės geria dėl nedarbo, antra - nusivylimo dabartine valdžia, menkos algos, sunkaus pragyvenimo. Yra tam tikras sluoksnis žmonių, kuris gali išsilaikyti, tačiau pažiūrėkite į kaimo žmones, paprastą darbininkiją. Žmonės laikosi, kol galiausiai pasiduoda ir prasideda gėrimas. Tačiau jei darytume analizę, manau, kad alkoholizmas lygiai taip pat egzistuoja tarp skurdžiai gyvenančių žmonių, kaip ir vidurinėje klasėje. Kadangi viskas prasideda dar nuo mokyklos, nuo tėvų socialinės padėties, jų pavyzdžio vaikams, nuo to, ką vaikai mato gatvėse, nėra jokio užimtumo. Pažiūrėkite į mūsų stadioną, kurį stato 20 metų. Žmonės neturi ką veikti, tai eina į barą, sėdi ir geria.

Kalbant apie valdžios sugalvotus draudimus alkoholio reklamai ir akcijoms, iš patirties galiu pasakyti, kad kiekvienas draudimas baigdavosi apsinuodijimų skaičiaus padidėjimu. Žmonės eina pas bobutes, prie langelių, į mišką ir perka kažkokį birzgalą. Gal mes sutaupome ant alkoholio pardavimo, bet prarandame žmones, sveikatą ir t. t. Todėl draudimais nepavyks problemos išspręsti. Reikia auklėti tautą.

Alkoholį geria visos tautos, bet visos labai skirtingai. Pvz., ispanai ir prancūzai, kurie irgi geria daug, turi kitokius gėrimus ir kitaip juos vartoja, turi kitas tradicijas. Jie gali sėdėti prie taurės vyno pusę dienos ir kalbėtis.

Tačiau lietuviams taip neišeina. Mums pirmiausia reikia prisilupti, o tada kalbėtis. Lietuviams reikia pavyzdžio, tačiau valdžia, kuri galėtų kažką pakeisti, daro tik visiškas nesąmones. Sveiku protu paaiškinti negalima, kas šiandieną Lietuvoje darosi.

13,9 - Tiek proc. daugiau naminės degtinės paimta iš nelegalios apyvartos per 2011 metus lyginant su 2010 metais

115,8 - Tiek proc. daugiau falsifikuotų alkoholinių gėrimų paimta iš nelegalios apyvartos per 2011 metus lyginant su 2010 metais

Faktai

Per 2011 m. policijos įstaigos užregistravo 495 nusikaltimus ir 196 baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su neteisėtu namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių ir aparatų jiems gaminti gaminimu, laikymu, gabenimu ar realizavimu