respublika.lt

2017 lapkričio 19, sekmadienis

akordeon festiv kaire

Nuosavas būstas jau neįperkamasnuotraukos (10)

2017 spalio mėn. 21 d. 08:14:11
Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt

Lietuvoje kainos ir toliau pučiasi lyg ant mielių. Jau ne tik maisto prekių ir drabužių pardavėjai perrašinėja skaičius etiketėse, bet ir būsto rinkoje rankomis trina bandantieji užsidirbti iš parduodamų objektų. Per metus Lietuvoje būstas pabrango daugiau kaip 10 proc., o tai reiškia dešimtimis tūkstančių eurų pabrangusius būstus sostinėje vos per vienus metus. „Vakaro žinios“ domėjosi, ar tokie kainų šuoliai - normalu ir kas begali įsigyti nuosavą būstą Lietuvoje.

 

- Rugsėjo mėnesį Statistikos departamentas pateikė duomenis, kad būsto kainos per metus Lietuvoje kilo 10,2 proc., o 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, būstas pabrango 3,1 proc. Ar tokie kainų pokyčiai normalūs? - „Vakaro žinios“ paklausė nepriklausomo nekilnojamojo turto (NT) analitiko, „Realdata“ įkūrėjo ir vadovo Arnoldo ANTANAVIČIAUS.

- Jei rinkoje yra pirkėjų, kurie sutinka pirkti būstą už didesnę kainą, nei kažkas jį pirko prieš metus, natūralu, kad susidarė toks kainų pokytis, kokį skelbia Statistikos departamentas. Bet kainos statistiškai gali didėti ir dėl visai kitų priežasčių, - pavyzdžiui, registruojama daugiau brangesnio turto (esančio geresnėje vietoje) sandorių nei prieš metus. Tai koreguoja vidurkius ir mes matome kainų kilimą. Mano vertinimu, nėra pagrindo kainoms kilti po 10 proc. per metus, tad tai, ką užfiksavo Statistikos departamentas II ketvirtį, nebus ilgalaikė tendencija.

- Kas lemia tokį būsto brangimą?

- Labiausiai kainų kilimą lemia žmonių lūkesčiai. Jei žmogus tikisi, kad būstas ateityje brangs, jis šiandien yra linkęs sumokėti daugiau, nei tas būstas kainavo anksčiau. Ar tai yra protingas ir racionalus elgesys? Kartais. Bet dabartiniu atveju, manau, žmonėms trūksta realios informacijos apie tai, kas vyksta rinkoje ir ko tikėtis ateityje, todėl jie, pamatę statistiką, kad būstas brangsta, dažnu atveju pradeda bijoti, kad jis dar labiau nepabrangtų, ir skuba pirkti. Nors reikėtų elgtis priešingai.

- Bet dažno tautiečio atlyginimas per metus tikrai nekilo 10 proc. Kas gali įpirkti nuosavą būstą didmiestyje?

- Dėl atlyginimų kilimo apskritai statistika iškreipta. Pavyzdžiui, 2016 metais Vilniuje, Statistikos departamento duomenimis, dirbančių gyventojų padaugėjo maždaug 14 700. „Sodros“ duomenimis, žmonių, gaunančių daugiau nei 1000 eurų atlyginimą, sostinėje tais pačiais metais padaugėjo maždaug 13 tūkst. Tai reiškia, kad mieste atsirado papildomai gerai mokamų darbo vietų, kurios stipriai prisidėjo prie atlyginimų vidurkio padidėjimo, nors absoliučiai daugumai žmonių pajamos padidėjo labai nedaug arba išvis nepadidėjo. Todėl būstą realiai gali įpirkti tik tie, kurie uždirba gerokai daugiau nei vidutinį atlyginimą. Didmiestyje reikėtų uždirbti bent 1000 eurų į rankas, jei norima pagalvoti apie naujos statybos būsto pirkimą. Tokių žmonių Vilniuje yra apie 20 proc. dirbančiųjų, Kaune ir Klaipėdoje - apie 15 proc.

- Metų pradžioje esate minėjęs, kad dėl kylančių kainų kalti bankai ir jų skolinimo modeliai. Kodėl taip manote?

- Nenorėčiau teigti, kad dėl kylančių kainų kalti bankai. Tai jų verslas, t.y. jie skolina pinigus. O sprendimą skolintis ir pirkti priima žmonės ir jie yra atsakingi už savo veiksmus ir galimas pasekmes. Tačiau, be abejo, palanki būstų finansavimo politika skatina žmones elgtis ne visada racionaliai, susigundyti mažomis palūkanomis, nors ilgalaikėje perspektyvoje jos tikrai nebus tokios mažos. Vidutiniškai palūkanos siekia apie 5 proc., t.y. maždaug 2,5 karto daugiau, nei dauguma skolinasi šiandien. Bet dauguma būsto pirkėjų yra linkę vertinti tik iš šiandienos perspektyvų - skolinasi, perka būstą, kurio esant didesnėms palūkanoms ir griežtesnėms skolinimosi sąlygoms nepirktų arba neįpirktų, ir taip kaitina NT rinką.

- Ar NT rinkoje pučiasi burbulas, reikėtų ruoštis krizei?

- Burbului pūstis neleidžia sparčiai auganti būstų pasiūla. Tiesą sakant, auganti pasiūla yra tas faktorius, kuris ne tik vėsina rinką, bet, mano nuomone, grasina ją peršaldyti. Jau dabar NT plėtotojams vis sunkiau parduoti statomus projektus, daugėja įvairių akcijų, nuolaidų, o tai pirmas ženklas, kad mūsų laukia kainų mažėjimas, bet tikrai ne kokio nors burbulo sprogimas, nes realiai tas burbulas nelabai ir spėjo susiformuoti.

- Apskaičiuokime, kiek laiko keturių asmenų šeimai, gyvenančiai Vilniuje, reikėtų taupyti norint įsigyti būstą sostinėje su būsto paskola?

- 100 tūkst. eurų vertės butui reikėtų bent 15 tūkst. eurų nuosavo įnašo, o vidutines pajamas gaunančiai šeimai su dviem vaikais, manau, būtų labai sudėtinga sutaupyti reikiamus 15 tūkst. Todėl jie greičiausiai būtų priversti likti nuomos rinkoje.

- NT skelbimų portaluose galima rasti pasiūlymų, iš kurių matyti, kad net Ispanijos kurortuose butai parduodami pigiau nei Vilniuje. Tai reali situacija ar iliuzija?

- Užsienio kainos gali mums būti kaip argumentas įvertinti, kiek pagrįstos kainos mūsų rinkoje, bet irgi negalima lyginti kainų taip paviršutiniškai, nes turtas nelygus turtui, vieta nelygi vietai.


Patirtys

Paskolai turi, pradiniam įnašui - ne


Jauna mama Dovilė Januškienė, besilaukianti antrosios atžalos, su dukra ir vyru jau beveik 3 metus gyvena nuomojamame būste Vilniuje ir neslepia, kad galimybės įsigyti savo namų artimiausiu metu neturės.

„Šiuo metu gyvename senos statybos name suremontuotame bute. Už jo nuomą kiekvieną mėnesį mokame po 210 eurų. Vasaros sezonu, įskaitant ir visų komunalinių paslaugų mokesčius, buto išlaikymas kainuoja apie 300 eurų, o žiemą - apie 400 eurų. Šiuo metu laukiamės antros atžalos, jau norisi ir savų namų, tačiau esame iš tų šeimų, kurios negali įsigyti savo būsto, nes negalime sukaupti pinigų pradiniam įnašui, kad galėtume gauti paskolą iš banko“, - „Vakaro žinioms“ pasakoja Dovilė.

Virėja dirbanti jauna moteris sako, kad priklausomai nuo sezono uždirbanti 700-900 eurų per mėnesį, o vyras, statybininkas, - apie 1000-1200 eurų. Tačiau Dovilė prasitaria, kad tokių pajamų keturių asmenų šeimai pakanka pragyventi, o susitaupyti nelabai kas lieka. „Gal prieš kokius dvejus metus dar būtume galėję atsidėti pinigų, tačiau dabar tai tapo neįmanoma, nes kainos auga tarsi ant mielių, o atlyginimai nedidėja“,  - sako Dovilė.

Dovilė sako, kad kol situacija šalyje nepasikeis, tikėtis persikelti į nuosavus namus nėra galimybių: „Savam būstui Vilniuje reikia bent 10-15 tūkst. eurų pradinio įnašo, bet per kiek metų įmanoma tokius pinigus sutaupyti? Pikta, kad paskolą galėtume susimokėti, bet jos gauti neturime galimybės ir nepanašu, kad kas pasikeistų. Valstybėje jau mūsų niekas nebestebina. Todėl lieka nebent sukaupus kelis tūkstančius ieškoti alternatyvų rajone. Juk ir ten reikia gerų specialistų. Deja, net ir planuojama lengvata jaunoms šeimoms, perkančioms būstą rajone, negalėtume pasinaudoti, nes mano vyrui dabar 35 metai. Nesuprantu, kodėl tokio amžiaus žmonės taip nurašomi.“


Jei neturi nuosavo būsto, nesi bevertis

Jau penkiolika metų nuomojamame būste gyvenantis Tomas Pocius tvirtina, kad toks gyvenimo būdas šiais laikais daug paprastesnis: „Ir Lietuvoje po truputį keičiasi mentalitetas dėl nuomos, nors dar vėžlio tempu. Gaji nuomonė, kad žūtbūt būstas turi būti mano. Atrodo, jei neturi nuosavo buto ar namo, esi bevertis. Man nesuprantamas posakis: „O ką paliksi savo vaikams?“ Bet man tuomet norisi užduoti kitą klausimą: „O ką tu duosi savo vaikams, kai didžioji dalis tavo pajamų ilgiems metams nuguls už paskolą, remontus, baldus, mokesčius ir t.t. O kai vaikai norės į ekskursijas, būrelius, vesite į banką?“

Man atrodo, nereikia pulti skaičiuoti, kas vertingiau, galimybes, gyvenimo kokybę, riziką ir t.t. Juk niekas neįvertina, kad nusipirktas gyvenamasis plotas pririša prie tos vietos, o mes gyvename laikotarpiu, kai viskas keičiasi dienomis. Juk dar vakar Pilaitės rajonas buvo vos ne prestižinis, o šiandien jis man panašus į Fabijoniškes ir kuo toliau, tuo labiau.“

Tomas mano, kad nuoma ne tik suteikia pasirinkimo laisvę, bet gali būti tinkamas sprendimas ir šeimoms. „Juk svarbu, kad šalia būtų mokykla, darželis. O jei darželis neateina pas tave, kodėl tu negali ateiti pas jį? Suskaičiuokime, kiek laiko kasdien didmiestyje sugaištama spūstyse vežant vaikus į mokymosi įstaigas ar vykstant į darbą. Nors tai būtų galima išspręsti vien pakeičiant gyvenamąją vietą. Bet mes dar nuo seno esame įpratę kaupti, kaupti ir dar kartą kaupti. Per 15 metų gyvenimo trijose skirtingose šalyse pakeičiau 10 gyvenamųjų vietų“, - savo argumentus vardija Tomas.

Gyvenęs Ispanijoje, Olandijoje, o šiuo metu Lietuvoje įsikūręs personalo valdymo specialistas Tomas neslepia, kad jau kelerius metus akylai stebi Lietuvos NT rinką ir mato ne itin gražių dalykų: „Erzina, kai kiekvieną dieną matai ar girdi, kaip tirpsta butai Vilniuje, kad perkamumas tik kyla. Tada iškyla klausimas, iš kur jie semia tą statistiką, jei aš jau daugiau nei trejus metus matau tuos pačius parduodamus objektus pagrindiniuose portaluose. Žinoma, Ispaniją su Lietuva lyginti sunku, bet kai vis daugiau žmonių užkimba už agentūrų kabliukų pirkti nekilnojamąjį turtą, kuris būtų skirtas nuomai, prisimenu Ispanijos rezultatą - NT objektų perteklius. Įtariu, tai gresia ir Lietuvai.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (10)

  • .. 2017 spalio mėn. 21 d. 19:34:25

    Būtumėt atbėgėliai, gautumėt būstą veltui.

  • Nuomotojas 2017 spalio mėn. 21 d. 19:24:38

    An patinka tokie kaip Tomas Nes nuomoju buta centre tokiam panasiam
    jaunuoliui Moka 500 euru kas menesi plius apmoka komunalinius patarnavimus
    Pagalvoju per tris metus toks sumokes suma lygia pradiniam inasui Gerai kad
    tokiu yra ir kad butu daugiau Net bijau pagalvoti jei tokie uzsimanytu savo
    busto

  • Piksius 2017 spalio mėn. 21 d. 16:31:07

    Sprendžiant iš "VISKO" Vilnius nenori arba nebegali. Kitaip tariant
    šiaurės šalių bankai žino ką daro užstatydami "teisingas
    teritorijas". Jai nuoma pigiau kitur...ten ir varykit.

  • Karolina 2017 spalio mėn. 21 d. 13:04:31

    Pati apie būstą dar negalvojau, bet turint omenyje, kiek dabar kainuoja
    butai, geriau namas kažkur užmiestyje. Juo labiau kad mokėti ir po 25
    metus reikia, tad geriau mokėti už namą.

  • DSF 2017 spalio mėn. 21 d. 12:59:01

    Be viso sito yra dar viena smulkmena - pradinis inasas. Kuo senesnes
    statybos busta perki, tuo didesnio inaso reikalauja. Gyvenant Vilniuje,
    moketi nuoma ir taupyti pradiniam inasui yra labai sunku. Kainos, atstumai,
    laikas, viskas kainuoja. Jaunoms seimoms, be niekieno (tevu, seneliu,
    broliu, dedziu ir pan.) pagalbos ta pradini susikrapstyti yra tikras
    issukis. Nebent turi kur gyvent uz dyka ir tuos metelius tris penkis taupai
    ant pradinio.

  • Piksius 2017 spalio mėn. 21 d. 12:18:26

    Anot Tomo tai normalu, kad negali turėti savo būsto. Taip visi vakarai
    gyvena. Taip, ten tai normalu. Ir teneliūdi Tomas, ne taip jau lėtai mes
    judam link to kai gyvensim "normaliai". Parišti skolintojams ir
    nomuotojams mokėjimais, amžinai skolingi vartotojai (bet tik dirbantys ir
    labai gerai gaunantis). Tau jau nebeįdomu kam, už ką ir dėl ko tu moki.
    Taigi sėkmės Tau. vakarai su mumis.

  • Juozas 2017 spalio mėn. 21 d. 10:15:24

    Nelengva. Manau, kad pirkti būstą imant paskolą išvis neverta, geriau
    tada visą gyvenimą nuomotis. Nes paėmus paskolą po kelerių metų vėl
    reikės investuoti į būstą. Kam įsipareigoti visam gyvenimui? Geriau
    nuomotis.

  • Monika 2017 spalio mėn. 21 d. 10:07:46

    Butų kainos Vilniuje beprotiškai išpūstos, ypač naujos statybos
    namuose, kurie ir prastesnėse vietose, ir butų kvadratūra ten labai
    maža. O štai mažuose miestuose nusipirkti lengva, kainos juokingos,
    tačiau gero darbo ten su žiburiu nerasi.

  • Ina 2017 spalio mėn. 21 d. 08:25:42

    Manau, per mėnesį žmogui reikėtų mažiausiai 1000 eurų uždirbti,
    kad galėtų galvoti apie būsto įsigijimą, paskolą. Kitu atveju bankas
    net neduotų paskolos. Mano vyras ėmė paskolą, ir tai nebuvo lengva.

  • Rūta 2017 spalio mėn. 21 d. 08:21:54

    Bent po 700 eurų du šeimos nariai turėtų uždirbti, kad galėtų
    galvoti apie paskolą būstui. Labai daug priklauso nuo to, kokia paskola,
    kokiomis sąlygomis gauta. Kas turi palikto, paveldėto turto, tiems
    lengviau kurti gyvenimą.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČIUOŽIMAS: Varšuvoje vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos varžybų „CS Warsaw Cup“ solisčių grupėje Lietuvos atstovė Greta Morkytė užėmė 11-ąją vietą.
  • UŽĖMĖ: Singapūre vykstančio paskutinio - devintojo - pasaulio plaukimo taurės varžybų etapo vyrų 50 m plaukimo nugara atrankos varžybose sekmadienį Lietuvos atstovas Arijus Pavlidis užėmė 23-iąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
desne tango

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   0  +1 C

   0  +1 C

 

   0  +2 C

   +2  +6 C

  +1  +3 C

 

   +1  +2 C

    1-5 m/s

    4-6 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Prenumerat 2018