Į Lietuvą plūsta tūkstančiai tonų užnuodyto maisto. Tik dalis jo patenka į pareigūnų tinklus. Tačiau jie patys neatmeta to, kad net ir sulaikyti nuodai po kurio laiko veikiausiai grįžta atgal į mūsų šalį, mat Europos verslo lobistai neleidžia sunaikinti didžiosios dalies kenksmingų produktų. Jie grąžinami savininkui.
Sugauna kasdien
Pastaraisiais metais maisto produktų importas į Lietuvą sumažėjo kone perpus. Todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tikrinamų prekių kiekiai taip pat sumenko nuo 555 tūkst. tonų 2009-ųjų pirmąjį pusmetį iki 405 tūkst. tuo pačiu laikotarpiu šiemet. Tačiau grėsmė dėl to nesumažėjo. Mat per pusmetį sulaikyta net 535 tonos vartotojams kenksmingos produkcijos, užterštos pesticidais, kirmėlėmis, parazitais, kitomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, kurios tik per laimingą atsitiktinumą nepateko ant prekystalių.
Pareigūnai dar Lietuvos pasienyje per pusmetį sulaikė 15 didelių vartotojams pavojų keliančių maisto produktų siuntų, t. y. 535 tonas nesaugios produkcijos.
Dažniausiai “įkliūdavo” turkiški ir egiptietiški apelsinai, kuriuose nepavojingas pesticidų kiekis viršytas ir 13 kartų. Uždrausta realizuoti per 195 tonas šių vaisių. Vasario 18-ąją bene vienintelė sunaikinta negyvūninės kilmės siunta - 24 tonos apelsinų. Aišku, kitos buvo grąžintos tiekėjams, kurie elgėsi su produktais kaip išmano.
Kūdikiams - kirmėlės
“Užkliuvo” ir 17 tonų granatų iš Izraelio, nes nustatytas mažiausiai 9 kartus nepavojingą sveikatai ribą viršijantis pesticido lambda-cihalotrino kiekis. Dėl pesticidų pertekliaus sulaikyta 42 tonos vynuogių iš Indijos. Vienas įžūliausių atvejų - 6 mėnesių kūdikiams skirtos kviečių ir miško uogų košelės iš Slovėnijos. Anot VMVT, visa 1728 vienetų partija buvo apkrėsta parazitais, negana to, leistinas pesticidų kiekis normą viršijo mažiausiai 50 kartų.
Šiemet sulaikyta 18 tonų šaldytų starkių filė iš Rusijos su nematodų lervomis, taip pat 128 tonos majonezo su sveikatai pavojingu priedu E 952. JAV tiekėjai taip pat “išradingi” - 26 tonos vištų ketvirčių buvo uždrausta realizuoti dėl to, jog šie buvo apipilti hidrauliniu tepalu. Prancūzų gamintojai bandė iškišti Lietuvoje 0,5 tonos tirpios kavos su stiklo šukėmis.
Naikinti neleidžia
Nepaisant to, Lietuvoje sunaikintos tik 3 gyvūninės kilmės siuntos, o grąžinta net 8. Augalinės kilmės produkcija apskritai praktiškai nenaikinama. VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius tvirtino, kad didžiausių problemų kyla dėl produkcijos iš trečiųjų šalių - Kinijos, Indijos, Irano, Egipto, Turkijos, Vietnamo.
“Jie augina produkciją, kurios kitur nėra. Pavyzdžiui, ryžiai, riešutai, džiovinti vaisiai. Juos auginant naudojama daug chemikalų, jei jų nenaudoja, transportuojant produktus dauginasi grybeliai, išskiriantys toksinus, taip pat parazitai. O trečiosios šalys mažai investuoja į maisto derliaus saugojimą. ES ne kartą vyko diskusija, ką daryti. Yra du būdai: Austrija, Vokietija, Prancūzija sako - apskritai neįsileidžiame produkcijos iš tų šalių. Bet kitos sako, kad negalima stabdyti besivystančių šalių ekonomikos”, - tvirtino jis.
Pavyzdžiui, Iranas, kuris praktiškai monopolizavo pistacijų eksportą į Europą, nors ir esą tikrina produkciją, didžioji jos dalis būna netinkama vartoti. Tačiau naikinti sulaikytų “užnuodytų” prekių esą negalima, nes mūsų importuotojų sutartys su tiekėjais to neleidžia.
“Jie reikalauja, kad, vengiant didesnių nuostolių, produkciją grąžintų atgal. Ką jie toliau su ja daro - jų vidaus reikalas. Nesame operatyvininkai, bet ir su gyvūninės kilmės produkcija būdavo, kad jei “nepraeidavo” vienoje šalyje, buvo bandoma pervežti per kitą. Tik gyvūninės kilmės produkcija turi būti utilizuojama privalomai, to nėra su negyvūninės kilmės. Nes yra verslo susitarimai. Nors, mano nuomone, jei produktas nesaugus, jis besąlygiškai turi būti sunaikinamas”, - tikino Z.Stanevičius.
Atsakomybės nėra
Agnė ZUOKIENĖ, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė:
Nesveikų, užterštų produktų daugėja. Ir ne tik maisto produktų, bet ir įvežamų papildų, nes priimame viską, nieko nebenotifikuojame. Turime tikrai labai daug maisto problemų. Ir dėl užkrėstų produktų, ir dėl jų ženklinimo. Niekas netikrina, ar “Gardi varškė” yra gardi, o “Ypatinga dešra” - tikrai ypatinga. Mūsų tarnybos visada “atsirašo” biurokratiniais atsakymais - tarša viename ar kitame produkte neviršija leistinų kiekių. Kol kas esame akligatvyje.
Turėtume būti reiklesni savo Europos Parlamento nariams? Nes ten lobizmas - labai didelis. Jaučiu tai jau vien iš Lietuvos gamintojų, ką kalbėti apie didžiąsias valstybes. Pavyzdžiui, didžiųjų šalių lobistai sutiko, kad maisto ženklinimo etiketėse raidės būtų 3 mm aukščio. Bet tik imant intervalą nuo d mažosios iki p. Tad raidės išeina trečdaliu mažesnės. Be to, skaudžiausia, kai tarnybos išsiaiškina, jog produkcija užteršta tik tada, kai ji jau būna beveik parduota ir suvalgyta. Nors taršos kiekiai viršyti dešimtis kartų. Siekiau, kad sutrumpintų bent jau maisto produktų tikrinimo terminus, tai bus peržiūrėta. Dabar atsakomybės per mažai, jei leidžiama produkciją susigrąžinti. Jei yra tokie pažeidimai, ji turi būti naikinama kaip alkoholis ar tabakas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
