respublika.lt

Norite vairuoti „Lamborghini“? Tereikia kišenėje turėti 40 eurų! (1)

2018 birželio mėn. 13 d. 10:22:26
Justina GAFUROVA

Kiekvienas namuose turi daiktų, kuriuos naudoja retai arba visai nebenaudoja. Kas, jei iš šių daiktų galėtumėte užsidirbti? Įvairiose pasaulio šalyse žmonės taip ir daro, naudodamiesi plintančios pasaulyje dalijimosi ekonomikos idėjomis. Dalijimosi daiktais ir tarpusavio skolinimosi tradicijos po truputį įsitvirtina ir Lietuvoje. Tiesa, tokiomis nuomos ar skolinimosi platformomis pasitiki ne visi.

 

- Kokių pokyčių rinkai ir visuomenei atneša Lietuvoje populiarėjantys dalijimosi ekonomikos projektai? - paklausėme Iljos Laurso, verslininko, investuotojo ir „GetJar“ (mobiliųjų aplikacijų platinimo bendrovė) įkūrėjo.

- Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja tendencija, kad dažnai žmonės yra prisiskolinę pinigų ir prisipirkę daug daiktų, kuriais nesinaudoja. Žiūrint į daiktus kaip į įšaldytą kapitalą, kurio vertė kasmet mažėja, matyti, kad kapitalo grąža yra minimali. Turėdami mikrobangų krosnelę naudojame ją geriausiu atveju kokius 3 proc. viso laiko, kiek ją turime. Panašus procentas tenka ir automobilio naudojimui. Jau nekalbu apie tokius brangius žaisliukus kaip jachtos, kuri valgo pinigus ištisus metus, nes reikalauja priežiūros, o naudojama ji tėra kokią savaitę. Tad pasaulyje yra prigaminta daug daiktų, tarp jų ir labai brangių, kurie ne tik neneša vartojimo grąžos, bet dar ir jų išlaikymas kainuoja. Apskaičiavus, kiek kainuoja konkretaus turimo daikto panaudojimo valanda ar minutė, gali pasidaryti bloga.

Manau, kad dalijimosi ekonomika ir gali padėti pagerinti situaciją - žmonės, sukūrę technologines galimybes ir dalydamiesi daiktais, labai padidinta daiktų efektyvų naudojimo laiką. Toks daug tankesnis daiktų naudojimas tarpusavyje labai pagerina kapitalo grąžą ir dar suteikia galimybę žmonėms naudotis daug brangesniais daiktais už daug mažesnę kainą. Dauguma žmonių sako, kad galimybė vairuoti „Lamborghini“ jiems nenusišypsos šiame gyvenime. Tačiau jei pažiūrėtume į tai ekonomiškai ir apskaičiuotume automobilio kainą, kuri, tarkim, siektų 150 tūkst. eurų, o tai būtų apie 15 tūkst. dešimčiai metų, arba apie 40 eurų per dieną. Tai reiškia, kad štai tereikia turėti 40 eurų ir žmogus gali visą dieną vairuoti „Lamborghini“.

Geresnis daiktų panaudojimas veda prie didesnės gerovės visiems ir sukuria teigiamą pasekmę visuomenei - skatina vartojimo mažėjimą. Būtų idealu, jei gamintume tiek daiktų, kiek jų realiai reikia.

- Lietuvoje norintys pasinaudoti kitų daiktais vis dar lieka įstatymų užribyje, nes tai jau nebeatitinka vartotojų sąvokos ir kylant ginčams žmogus lieka vienas, neginamas jokių institucijų, nebent kreiptųsi į teisėsaugą. Argi tai ne spraga, kai tarsi dingsta atsakomybė?

- Žinoma, norisi, kad neliktų to laukinių Vakarų laikotarpio, bet jis yra neatsiejama dalis visų naujų sričių ir technologijų be išimties. Galime atsiminti juodžiausią žmonijos istorijos pavyzdį, kai nuo laiko, kai buvo pradėti gaminti „Ford“ automobiliai, iki laiko, kai atsirado pirmosios kelių eismo taisyklės, šviesoforai ir visa kita, praėjo 40 metų. O iki tol buvo galima važiuoti bet kokiu greičiu, išgėrus ir nepaisant saugumo. Tik kai toks važinėjimas pareikalavo daug aukų, atsirado šiokios tokios taisyklės. Tai ne dalijimosi ekonomikos, tai bet kokios naujosios technologijos neatsiejama dalis.

Be to, kartais man atrodo, kad kaina, kurią mes sumokame už vartotojų apsaugą, priežiūrą ir kontrolę, yra perdėta. Daug diskusijų dėl keleivių saugos, draudimo ir vairuotojų gebėjimų kilo prieš ateinant „Uber“, nors keleivių pavežimas egzistavo ir iki to, važiuojant iš vieno miesto į kitą galima visada buvo surasti, kas tave paveš už simbolinę kainą ir draudimo klausimų nė nekildavo. Turi būti racionalumo ribos. Valstybėje prikurta daug priežiūros institucijų, kurios įpareigotos drausti ir bausti, bet nemotyvuotos padėti.

- Vienas sėkmingiausių dalijimosi ekonomikos projektų Lietuvoje „Vinted.lt“, kur merginos ir moterys už simbolinę kainą perleidžia nebenešiojamus drabužius, batus ar aksesuarus. Ar logiška būtų jas apmokestinti mokesčiais, nes gaunamos nors ir nedidelės, bet pajamos?

- Negalime apkrauti mokesčiais visų dalijimosi projektų. Reikia žiūrėti į konkretų verslą atskirai. Jei aš nusipirkau marškinėlius už 100 eurų ir jau sumokėjau valstybei mokesčius, o vėliau tuos marškinėlius pardaviau už 50 eurų, tai sakyti, kad aš vėl turiu sumokėti mokesčius, truputį nelogiška.

Bet jei marškinėliai nupirkti už 50, o parduodu juos už 100 eurų, tuomet nuo prieaugio, kurį aš uždirbau, turėčiau sumokėti mokesčius. Žinoma, čia vėlgi kyla iššūkis valstybei pirmiausia įrodyti, kad vertė tikrai buvo sukurta, ir tik tada apmokestinti, o ne sakyti, jog yra požymių, todėl reikia apmokestinti. Įtarimas nepakankamas argumentas imti pinigus.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NBA: Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos čempionate pirmadienį „Indiana Pacers“ komanda, kuriai atstovauja Domantas Sabonis, namuose 109:101 (29:33, 30:17, 28:25, 22:26) nugalėjo „Washington Wizards“ ekipą ir iškovojo ketvirtąją pergalę iš eilės.
  • PREMIJOS: Vilniaus miesto Rotušėje antradienį Kultūros ministerijos premijomis bus paskatinti labiausiai įvairiose srityse nusipelnę kultūros ir meno darbuotojai, kūrėjai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar moterys turėtų būti šaukiamos privalomai karo tarnybai?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -3     0 C

-2     0 C

 

   -2   -1 C

  0    +2 C

 0   +2  C

 

  -1   0 C

    2-7 m/s

    3-4 m/s

 

   5-6 m/s