„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto analitikai apskaičiavo, kiek Vilniuje statistinė keturių asmenų šeima per mėnesį išleidžia savo pajamų maistui, transportui ir būstui išlaikyti. Ir kiek pajamų tokiai šeimai dar lieka.
O kodėl kažkokie asmeninių finansų analitikai, nors mano asmuo jų nesamdė, dirbantys švedams komercininkams, iš viso turi teisę knaisiotis po privačią Lietuvos piliečio buitį? Ir net kišti nosį į jo maisto krepšelį. Skaičiuoti muilą, sauskelnes. Ar tai nėra asmens privatumo pažeidimas? Asmuo, perkantis prekybos centre dešrą, duonos ar žuvį, net neįtaria, kad yra savotiškai skenuojamas. Kad jo rankinėje atsidūręs pirkinys kažkokiu mistiniu būdu patenka į kitai valstybei priklausantį komercinį banką. Ir analitikai sužino, kiek Lietuvos pilietis X šiandien nusipirko baltyminių produktų. Kiek grūdinių produktų ir t.t.
Gal todėl Skandinavijos bankai ir nori mus visus sugrūsti į elektroninę bankininkystę. Kad jaustumės lyg lygtinai į laisvę išleisti nusikaltėliai. Su specialiomis elektroninėmis apyrankėmis. Kiekvienas mūsų veiksmas jau būtų akylai stebimas. Šitas šiandien prisipirko pigiausio ir stipriausio alaus. Matyt, turi alkoholizmo problemų. Finansiškai nepatikimas. O šita - šampano. Matyt, švęs. Šita mėgsta saldumynus. Šitie nuskurėliai, nes perka tik atpigintas prekes. O dar nori paskolos. O šitie niekada neįperka kiaulienos. Šitie ir neturės nuosavo būsto. O šitas perka „Smetoniškas“ dešreles. O šitie kasmet skrenda atostogauti į Šiaurės Afriką.
Ar nemanote, kad toks skverbimasis į mūsų privatumą yra labai pavojingas. Skandinavams atsiskleidžia visa privataus asmens ydų, įpročių, papročių ir silpnybių skalė. O kas žino kito žmogaus ydas bei silpnybes, tas jau gali juo manipuliuoti.
Skandinavų komerciniams bankams Lietuvoje suteiktos tokios galios, kokias gal tik turėjo JAV ilgametis Federalinių tyrimų biuro šefas Edgaras Huveris. Jei paklaustume kokio nors Seimo nario, kiek aš per savaitę nusipirkau grūdinių produktų, joks Seimo narys į šį klausimą neatsakys. Sakys - aš ne ekstrasensas, kad viską apie kiekvieną rinkėją žinočiau. Net VSD darbuotojas nežino, ką jo pusbrolis šiandien pirko, jei pusbrolis pats nepasigyrė. Pvz., alio, Jonai, šiandien nusipirkau naują mašiną. O šit komerciniai bankai apie Lietuvos žmogų jau žino viską. Beveik. Nes dar neįsiskverbė į sapnus. O šiaip komerciniai bankai be jokios užsienio žvalgybų pagalbos jau gali užfiksuoti visas mūsų socialines panikas. Kada puolame kaupti kruopų, degtukų ir druskos atsargas. Arba atvirkščiai. Piliečiai ramūs, nes netaupūs ir išlaidaujantys.
Asmeninių finansų institutas iš viso neturi teisės kaišioti į mūsų gyvenimus nosių, jei Lietuvos pilietis raštiškai nesutiko, kad bankas turėtų jo privačius duomenis. Juk ne visi Lietuvos piliečiai yra „Swedbank“ klientai. Nes kada nors atsidursime anekdotiškoje situacijoje. Vyras, įsitikinęs, kad sutuoktinė, kol jis buvo komandiruotėje, per daug išlaidavo, kamantinės ne savo sutuoktinę, bet „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovę Odetą Bložienę. „Na, Odeta, išklok, ką mano boba per kelias savaites nuveikė?“
Jei svetimos šalies komercinis bankas žino apie lietuvį daugiau, nei žino valdžia, tai įdomu, kas iš tikrųjų valdo mūsų valstybę. Atrodo, bankai. Nes mūsų oficialioji valdžia visada remiasi komercinių bankų analitikų prognozėmis. Pvz., kad nereikia lito. Reikia įsivesti eurą. Nors tie analitikai yra samdiniai. O lojalūs samdiniai elgiasi taip, kaip naudinga juos pasamdžiusiems. Sėdintiems Stokholme ar kitoje vietoje. Kita vertus, ar tikrai verta tų analitikų klausti, jei jų bankai, nepaisant analizių, Lietuvoje moka juokingus pelno mokesčius. Lyg kioskai. Esą dar nepadengė per krizę patirtų nuostolių. Tad kam valstybės vadovams pasitikėti komerciniais subjektais, kurie nepelningi. Net su savimi nesusitvarko.
Visos analitikų prognozės, kiek augs Lietuvos BVP ar kiek neaugs, yra bobučių pasakos. Nes tie patys analitikai pražiopsojo nekilnojamojo turto burbulą. Bent tarpusavyje susitartų. Būtų solidžiau. Kaip visi horoskopininkai susitarė, kad Avinas - Ugnies ženklas. Būtų mažiau painiavos.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto analitikai apskaičiavo, kiek Vilniuje statistinė keturių asmenų šeima per mėnesį išleidžia savo pajamų maistui, transportui ir būstui išlaikyti. Ir kiek pajamų tokiai šeimai dar lieka.
O kodėl kažkokie asmeninių finansų analitikai, nors mano asmuo jų nesamdė, dirbantys švedams komercininkams, iš viso turi teisę knaisiotis po privačią Lietuvos piliečio buitį? Ir net kišti nosį į jo maisto krepšelį. Skaičiuoti muilą, sauskelnes. Ar tai nėra asmens privatumo pažeidimas? Asmuo, perkantis prekybos centre dešrą, duonos ar žuvį, net neįtaria, kad yra savotiškai skenuojamas. Kad jo rankinėje atsidūręs pirkinys kažkokiu mistiniu būdu patenka į kitai valstybei priklausantį komercinį banką. Ir analitikai sužino, kiek Lietuvos pilietis X šiandien nusipirko baltyminių produktų. Kiek grūdinių produktų ir t.t.
Gal todėl Skandinavijos bankai ir nori mus visus sugrūsti į elektroninę bankininkystę. Kad jaustumės lyg lygtinai į laisvę išleisti nusikaltėliai. Su specialiomis elektroninėmis apyrankėmis. Kiekvienas mūsų veiksmas jau būtų akylai stebimas. Šitas šiandien prisipirko pigiausio ir stipriausio alaus. Matyt, turi alkoholizmo problemų. Finansiškai nepatikimas. O šita - šampano. Matyt, švęs. Šita mėgsta saldumynus. Šitie nuskurėliai, nes perka tik atpigintas prekes. O dar nori paskolos. O šitie niekada neįperka kiaulienos. Šitie ir neturės nuosavo būsto. O šitas perka „Smetoniškas“ dešreles. O šitie kasmet skrenda atostogauti į Šiaurės Afriką.
Ar nemanote, kad toks skverbimasis į mūsų privatumą yra labai pavojingas. Skandinavams atsiskleidžia visa privataus asmens ydų, įpročių, papročių ir silpnybių skalė. O kas žino kito žmogaus ydas bei silpnybes, tas jau gali juo manipuliuoti.
Skandinavų komerciniams bankams Lietuvoje suteiktos tokios galios, kokias gal tik turėjo JAV ilgametis Federalinių tyrimų biuro šefas Edgaras Huveris. Jei paklaustume kokio nors Seimo nario, kiek aš per savaitę nusipirkau grūdinių produktų, joks Seimo narys į šį klausimą neatsakys. Sakys - aš ne ekstrasensas, kad viską apie kiekvieną rinkėją žinočiau. Net VSD darbuotojas nežino, ką jo pusbrolis šiandien pirko, jei pusbrolis pats nepasigyrė. Pvz., alio, Jonai, šiandien nusipirkau naują mašiną. O šit komerciniai bankai apie Lietuvos žmogų jau žino viską. Beveik. Nes dar neįsiskverbė į sapnus. O šiaip komerciniai bankai be jokios užsienio žvalgybų pagalbos jau gali užfiksuoti visas mūsų socialines panikas. Kada puolame kaupti kruopų, degtukų ir druskos atsargas. Arba atvirkščiai. Piliečiai ramūs, nes netaupūs ir išlaidaujantys.
Asmeninių finansų institutas iš viso neturi teisės kaišioti į mūsų gyvenimus nosių, jei Lietuvos pilietis raštiškai nesutiko, kad bankas turėtų jo privačius duomenis. Juk ne visi Lietuvos piliečiai yra „Swedbank“ klientai. Nes kada nors atsidursime anekdotiškoje situacijoje. Vyras, įsitikinęs, kad sutuoktinė, kol jis buvo komandiruotėje, per daug išlaidavo, kamantinės ne savo sutuoktinę, bet „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovę Odetą Bložienę. „Na, Odeta, išklok, ką mano boba per kelias savaites nuveikė?“
Jei svetimos šalies komercinis bankas žino apie lietuvį daugiau, nei žino valdžia, tai įdomu, kas iš tikrųjų valdo mūsų valstybę. Atrodo, bankai. Nes mūsų oficialioji valdžia visada remiasi komercinių bankų analitikų prognozėmis. Pvz., kad nereikia lito. Reikia įsivesti eurą. Nors tie analitikai yra samdiniai. O lojalūs samdiniai elgiasi taip, kaip naudinga juos pasamdžiusiems. Sėdintiems Stokholme ar kitoje vietoje. Kita vertus, ar tikrai verta tų analitikų klausti, jei jų bankai, nepaisant analizių, Lietuvoje moka juokingus pelno mokesčius. Lyg kioskai. Esą dar nepadengė per krizę patirtų nuostolių. Tad kam valstybės vadovams pasitikėti komerciniais subjektais, kurie nepelningi. Net su savimi nesusitvarko.
Visos analitikų prognozės, kiek augs Lietuvos BVP ar kiek neaugs, yra bobučių pasakos. Nes tie patys analitikai pražiopsojo nekilnojamojo turto burbulą. Bent tarpusavyje susitartų. Būtų solidžiau. Kaip visi horoskopininkai susitarė, kad Avinas - Ugnies ženklas. Būtų mažiau painiavos.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
