respublika.lt
e3

Net švedai neidealizuoja bankų kaip mūsiškiai (22)

2018 gruodžio mėn. 05 d. 08:36:11
Lina VYŠNIAUSKIENĖ

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pareiškimas, kad Lietuvoje per didelė švediškų bankų koncentracija ir galima būtų vieną jų - SEB ar „Swedbank“ - parduoti, sukėlė audringą reakciją. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius pareiškė, kad reikėtų brėžti ribą, ką galima kalbėti, ko - ne. O prezidentė Dalia Grybauskaitė S.Jakeliūno pasisakymą pavadino „nusišnekėjimu“. Tai kodėl net Švedijos ekspertai sako, jog jų bankinė sistema pažeidžiama kaip niekad.

 

Kaip teigia, M.Zalatorius, Lietuva turi vieną patikimiausių ir geriausiai funkcionuojančių bankų sistemų Europoje. Tačiau, pasirodo, patys švedai su tokiu prezidento vertinimu, ko gero, nesutiktų. Tai, pasak S.Jakeliūno, rodo jų pačių viešai skelbiami faktai ir vertinimai.

„Mano teiginiai paremti pačios Švedijos parlamentinio tyrimo medžiaga, Švedijos centrinio banko atstovų interviu ir pareiškimais, kurie buvo daryti čia, Lietuvoje, viešnagės metu, pernai gegužės mėnesį. Taip pat prieš dvi savaites publikuota Švedijos bankų finansinio stabilumo ataskaita. Joje išreikšti teiginiai, kad Švedijos bankų sistema pakankamai pažeidžiama, finansinio pažeidžiamumo indeksas yra aukščiausias per visus laikus. Jis netgi gerokai viršija 1991-1992 metų indeksą, kai Švedijoje vyko finansinė krizė. Tai atvirai rašoma visose ataskaitose. Švedijos banko vadovas pernai pareiškė, kad jei Lietuvoje kiltų problemų, bankai patirtų nuostolių, pradėtų mažiau skolinti ar net visai neskolintų visur, kur jie veikia, taip pat ir Lietuvoje“, - sakė S.Jakeliūnas.

Pastarąjį pastebėjimą patvirtina tai, kad praėjusios krizės metu švedai tiesiog išvežė pinigus ir Lietuvoje jų neskolino. Smulkiuosius ir vidutinius verslininkus iš dalies išgelbėjo tik kredito unijos. Nėra prasmės manyti, kad švedai jau pavirto angelais-gelbėtojais ir, jei vėl atsidursime finansinėje duobėje, dosniai žarstys pinigus.

Pasak komiteto pirmininko, Švedijoje yra labai didelė bankų sistema, ji tris ar keturis kartus viršija šalies BVP. Todėl jei kas nors atsitiktų, jie turėtų skolintis užsienyje, būsto kainos ten labai aukštos, bet jos jau pradeda svyruoti ir kristi - tai taip pat yra rizikos veiksniai. „Visi šie faktai, kuriais grindžiau savo pasisakymą, kelia minėtąjį pažeidžiamumo indeksą. Jų negalima nepaisyti. Švedijos atstovai net neneigė, jog linkę, kad Baltijos šalyse bankų koncentracija būtų mažesnė.

Atviras kalbėjimas apie bankus Švedijoje yra žymiai labiau įprastas negu Lietuvoje. „Tuo atviru kalbėjimu, remdamasis minėtais dokumentais ir pasisakymais, be to, bankų priežiūros institucijų Švedijoje nuomone, bandau ir Lietuvoje kelti diskusijų lygį, priartinti jį prie Švedijos. O ar parduoti, ar neparduoti banką - ne vienos dienos klausimas“, - sakė S.Jakeliūnas.

Ponas M.Zalatorius apie S.Jakeliūno paminėtus dokumentus arba nieko nežino, arba žinoti neturi. Jo vertinimu, mes turime puikią bankininkystę. „Vakaro žinioms“ pasiteiravus, kodėl neatsiginame bankų klientų skambučių dėl teikiamų paslaugų apimties mažinimo, nuolatinio įkainių didinimo, M.Zalatorius atsakė: „Suprantame kai kurių bankų klientų nuogąstavimus. Sprendimai, susiję su asmeninių finansų tvarkymu, reikalauja atidumo, domėjimosi, laiko. Tai - atsakingas procesas, o pasirinkimo galimybių klientams tik daugėja. Bankai visada yra suinteresuoti konsultuoti ir patarti.“

Pasak jo, kuo daugiau klientų naudojasi bankų paslaugomis internetu, tuo šios paslaugos tampa pigesnės, ką ir stebime pastaraisiais metais. Bet „Luminor“ neseniai pranešė kitais metais įkainius didinsiantis. Visai tikėtina, kad jo pavyzdžiu paseks ir kiti bankai.

„Mūsų analizė rodo, kad bankų įkainių pokyčiai daugiausia buvo susiję su grynųjų pinigų operacijomis ir mokėjimais banko skyriuose. Grynųjų pinigų operacijų sąnaudos yra santykinai didesnės, nes grynieji turi būti perskaičiuojami, inkasuojami, rūšiuojami, pakuojami, pervežami ir t.t.

 Kas dėl paslaugų kainų, Lietuvos banko nustatyta būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina yra 1,5 Eur, o tai - bene mažiausias įkainis Europoje. Bankai konkuruoja tarpusavyje ir puikiai supranta, kad vienas ar kitas jų sprendimas gali lemti klientų pasirinkimą, kurio banko ar kitos kredito įmonės paslaugomis naudotis. Todėl galime rasti krepšelius, kurių kaina nesiekia nė euro per mėnesį - pigiau, nei parduotuvėje kainuoja litras pieno, - burbantiems gyventojams apie jų finansinę gerovę aiškina Bankų asociacijos prezidentas.

M.Zalatorius teigia, kad pastebimas nuosaikus gyventojams teikiamų paskolų portfelio augimas, kuris atspindi tvarų ekonomikos augimą šalyje.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (22)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • POTVYNIAI: potvyniai Vietnamo Kvang Ngajaus provincijoje nusinešė mažiausiai 13 žmonių gyvybių.
  • AUGO: Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-lapkritį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 8 proc. (584,9 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar nemokamai studijavęs jaunimas turėtų atidirbti Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -2     -1 C

-2     -1 C

 

   -3    -1 C

  0    +1 C

 -1     0  C

 

  -2     0 C

    5-9 m/s

    3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

reklama
e2