1 nuotr.Žemdirbiai, aktyviai naudojęsi Europos Sąjungos parama, dabar jau devynis kartus paskaičiuoja, ar ji tikrai jiems būtina. Pasak ekspertų, ūkininkams dabar įtinka ir naudota žemės ūkio technika.
Jau dairosi dėvėtos technikos
Pasak ūkininkų atstovų, žemdirbiams dabar atėjo nelengvi laikai, o pienininkystės ūkiams jau trūksta net apyvartinių lėšų, nors paprastai trūkdavo tik investicijoms. Pasak Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Broniaus Markausko, šiuo metu smulkesni ūkininkai, užsiimantys pienininkyste, naujos technikos net su Europos Sąjungos parama neperka. „Jei pirktų, tai būtų savižudybė“, - teigė B.Markauskas.
Vis dėlto geraisiais laikais ūkininkai labai noriai naudojosi ES parama naujai žemės ūkio technikai įsigyti, todėl dabar retas neturi paskolų. „Pradžioje ES paramą galėjo gauti tas, kas norėjo. Buvo keleri geri metai, ūkininkai ėmė paskolas iš bankų ir lengvai atidavė, kiti sekė jų pavyzdžiu tikėdami, kad krizių nebus. Tačiau ne visiems taip pasisekė, - kalbėjo B.Markauskas. - Kitas dalykas, kodėl taip skubėjo imti ES paramą, dažnai neįvertinę galimybių, - mentaliteto problema. Pas mus lietuvis ūkininkas visą techniką nori turėti savo, o į kooperatyvus žiūri atsargiai dėl skaudžios tarybinės praktikos - kolūkių.“
Žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės pastebi, kad ūkininkai jau išmoko įvertinti savo galimybes ir skaičiuoti, todėl vis dažniau dairosi dėvėtos technikos. UAB „Agrotaka“ direktorius Arūnas Maziukas „Vakaro žinioms“ teigė, jog nenauja žemės ūkio technika tarp ūkininkų tapo labai populiari. „Juk ne visi ūkininkai įstengia naują įpirkti, - sakė jis. - Paklausi visa technika, tik, aišku, ją perka pagal sezoniškumą, pavyzdžiui, dabar tarp ūkininkų paklausūs javų kombainai, taip pat jų atsarginės dalys. Taip pat plūgai, kultivatoriai, nes žemdirbiai ruošiasi rudens arimams.“
A.Maziukas tikino, jog ūkininkai šiuo metu finansiniu požiūriu nusilpę, nors, pavyzdžiui, pieno ūkių pajamos yra nuolatinės, supirkimo kainos mažos, ūkininkai vos padengia savo išlaidas.
Dalis bijo skolintis
Kauno rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė teigė, kad ūkininkai perka padėvėtą techniką, nes skaičiuoja kur kas labiau nei prieš 10 metų. „Kai imi paskolą technikai, paskui 5 metus jos parduoti negali, o juk žmogaus gyvenime visko pasitaiko, ir mirčių. Vis dėlto aš asmeniškai nepažįstu ūkininko, kuris neturėtų paskolos bankui ir pirktų techniką iš savo pinigų“, - tikino ji.
Paskolų sumos, anot G.Staliūnienės, įspūdingos, pavyzdžiui, grūdinių javų kombainas kainuoja 800 tūkst. litų (231 tūkst. 884 eurų), būna, ir milijoną litų (289 tūkst. 855 eurų) kainuoja. Mažesnis kombainas kainuoja 600 tūkst. litų (173 tūkst. 913 eurų). 40 proc. dengia ES parama, jei esi jaunasis ūkininkas ir turi nenašių žemių, dengia 50 proc. sumos. Tačiau iš savo kišenės irgi daug išeina.
Smulkesni ūkininkai, G.Staliūnienės nuomone, dabar jau bijo skolinimosi, naudojimosi ES parama. Juk norint ją gauti reikia pirkti būtinai naują ir ES pagamintą techniką.
„Pagal naujus reikalavimus, pirmiausia turi gauti patvirtinimą, kad tavo projektas paramai gauti priimtas, tik tada daryti pirkimus, aišku, dar viešuosius konkursus vykdyti. O viešųjų konkursų sistema yra ydinga, visi ūkininkai ją keikia. Reikia pirkti mažiausia kaina, o juk ūkininkas perka tokį daiktą, kuris yra reikalingas. Viešieji pirkimai ūkininkams visai netinka“, - piktinosi situacija augalininkystės ūkį turinti moteris.
Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė sakė, jog dabar labai populiari ūkininkų ir firmų draugystė: žemdirbiai kaip paskolą iš firmos ima trąšas, chemikalus, o rudenį tokią paskolą grąžina grūdais. Apyvartinėms lėšoms taip pat jau įprato skolintis iš bankų. „Kaip užstatą jau galima ir tiesiogines išmokas užstatyti“, - sakė G.Staliūnienė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
