Nepriklausomybė iš tiesų tik skatins vartoti dujas

Pribloškianti pompastika

Trijų futbolo aikščių ilgio (294 m) laivą ant jūros vartų molo iš Melnragės pusės vakar apie pusę devintos ryto pasitiko šimtai smalsuolių su vėliavomis, gausios policijos pajėgos. Vandenyje patruliavo keletas specialiųjų pajėgų ir policijos katerių. Laivo įgula mojavo susirinkusiems ant kranto žmonėms, vėliau keliskart sugaudė laivo sirena. Kruizinių laivų terminale laivą-saugyklą pasitiko Lietuvos kariuomenės kariai.

Oficialioje laivo-saugyklos sutiktuvių ceremonijoje sveikinimo kalbą sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Independence“ atplaukimą taip pat pagerbė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Estijos ir Latvijos vyriausybių vadovai Tavis Roivas (Taavi Roivas) ir Laimduota Straujuma, Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis, JAV Senato nariai, užsienio šalių ambasadoriai, Europos Komisijos atstovai ir kiti. Ceremoniją tiesiogiai transliavo nacionalinė televizija. Tačiau nepriklausomi ekspertai mano, kad paradą priminęs pompastinis reginys suorganizuotas tikrai ne kokia nors ypatinga proga. Nors politikai tvirtina, esą terminalas užtikrins ne tik energetinę nepriklausomybę, bet ir mažesnes dujų kainas, energetikai bent jau pastaruoju teiginiu labai abejoja.

Kainuos milijardus

Į terminalą 350 mln. litų investavo „Klaipėdos nafta“, dar apie 130 mln. litų - Klaipėdos uosto direkcija. Už terminalo laivo nuomą per dieną „Klaipėdos nafta“ mokės 189 tūkst. JAV dolerių (517 tūkst. litų), per metus - 68,9 mln. dolerių (186 mln. litų), o per 10 metų - 689 mln. dolerių (apie 1,86 mlrd. litų). Po to Lietuva laivą galės išpirkti, tačiau neskelbiama, už kokią kainą.

Neatskleidžiama ir tai, kiek kainuos terminalo dujos. Aišku tik tiek, kad minimalų kiekį, reikalingą, kad terminalas galėtų funkcionuoti (540 mln. kubinių metrų per metus, o Lietuvos metinis poreikis - maždaug 3 mlrd. kubų) Lietuva pirks iš norvegų kompanijos „Statoil“, o jų kaina priklausys nuo Didžiosios Britanijos gamtinių dujų biržos „National Balancing Point“ indekso. Rugpjūtį jis svyravo nuo 900 iki 1000 litų už 1000 kubinių metrų dujų. Būtent panašią sumą - 1012 litų už kubą - pritaikydama nuolaidą Lietuvai siūlo „Gazprom“. Tiesa, pernai rusų koncerno kaina buvo kur kas didesnė - 1272 litai.

Stabdys alternatyvią energetiką

„Politikai tvirtina, kad terminalo projektas bus naudingas ne tik dėl energetinės nepriklausomybės, bet atsipirks ir ekonomiškai. Jei „Gazprom“ pradėjo tiekti pigesnes dujas tik dėl terminalo, tai ekonomiškai jis jau dabar pradėjo atsipirkinėti. Tačiau neaišku, ar nuolaidos taikomos tik todėl, kad mes turėsime alternatyvą. Bet aš įžvelgiu didžiulį pavojų dėl to, kad politikai gali užsimanyti, jog terminalas kaip įmonė turėtų pradėti atsipirkinėti, kad imtų duoti pelną, o jo paskirtis ne tokia. Jei ims siekti terminalo pelno, pradės drausti įmonėms dujas importuoti iš kitų, pigesnių šaltinių. Tada būtų padaryta žala visuomenei, nes kiltų tiek dujų, tiek iš jų gaminamos elektros, šilumos kainos“, - „Vakaro žinioms“ dėstė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Pasak jo, laimei, kol kas lazda dar nėra perlenkta.

„Kol kas įmonės įpareigotos pirkti tik tokius kiekius, kurie leistų terminalui funkcionuoti. Be įpareigojimo niekas iš terminalo nepirktų, jei jo kainos būtų didesnės. Todėl ši prievolė ant reguliuojamų vartotojų uždeda palyginti mažus papildomus kaštus. Tačiau blogiausias variantas būtų, jei, kaip sakiau, bus nuspręsta, kad terminalas turi uždirbti. O tam reikėtų, kad jis importuotų kone tiek dujų, koks yra metinis Lietuvos poreikis. Tada būtų specialiai stabdoma alternatyvaus kuro plėtra, visa šalies ekonomika patirtų nuostolių. Beje, tokie svarstymai tarp politikų jau yra. Jau yra ir negeras precedentas dėl pastatytos biokuro elektrinės, kuri Vilniui galėtų tiekti daug pigesnę šilumą nei gaminamą iš dujų, tačiau ją siūloma nugriauti“, - priminė ekspertas.

Prisidengia paslaptimis

M.Nagevičiaus teigimu, politikai jau svarsto variantus, kurie Lietuvai galėtų atnešti didžiulių nuostolių.

„Yra svarstomas ir variantas kainų tarp terminalo dujų ir iš kitų šaltinių importuojamų dujų skirtumą „įkišti“ į terminalo mokestį ir paskirstyti visiems dujų vartotojams kaip dabar paskirstomas terminalo laivo nuomos mokestis. Kaip tai paveiks kainas - neaišku, nes terminalo dujų kaina šiuo metu yra didžiausia paslaptis. Bet ji būtų netgi didesnė, nei dabar kainuoja „Gazprom“ dujos. Terminalas yra daugiau saugumo priemonė, o ne komercinė, nes dujų savikaina vamzdyje yra mažesnė nei esančių terminale suskystintų dujų. O jei politikai iš saugumo priemonės padarys komercinę, tada visa Lietuva už tai sumokės. Iš principo terminalas tėra tik atsarginė priemonė apsirūpinti dujomis, jei, pavyzdžiui, Rusija sugalvotų sustabdyti tiekimą, todėl ta ceremonijos pompastika kiek stebino. Kita vertus, politikai labai mėgsta prieš televizijos kameras perkirpti įvairias atidarymų juosteles“, - pastebėjo M.Nagevičius.

Neapsisprendimas brangiai kainuoja

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas doc. dr. Valdas Lukoševičius mano, kad terminalas naudingas būtų ir ekonomiškai, nes dabar tiek „Gazprom“, tiek kiti tiekėjai, norėdami realizuoti savo produkciją, turės konkuruoti ir Lietuvai daryti nuolaidas. Tačiau jį stebina tai, kad politikai neturi energetikos vizijos, kokį kelią pasirinkti, kokius išteklius galiausiai šalis naudos, todėl milžiniški pinigai gali nueiti vėjais.

„Jei pasirinkome dujų kelią, tada terminalas apsimoka. Nors jei pažiūrėtume į Daniją, kuri vysto branduolinę energetiką, arba Suomiją, kuri naudoja kitus atsinaujinančius išteklius, tai joms tos dujos beveik neaktualios ir jos nededa į dujų sektorių didelių investicijų. Visus pinigus investuoja viena kryptimi. O mes mėtomės. Milžiniškus pinigus investuojame į elektros linijas iš Švedijos ir į Lenkiją, intensyviai pereiname prie biokuro, dar ir atominę elektrinę planuojame statyti. Jei viskas bus įgyvendinta, tai dujų reikšmė visiškai sumažės, nes jų beveik nebereikės. Todėl terminalo sureikšminimas stebina, nes mūsų energetika nesiruošia būti dujinė, kaip Prancūzijoje ar Anglijoje, kur be dujų neįsivaizduojamas gyvenimas, kur naudojant dujas gaminama šiluma, elektra ir visa kita.

O mes neturime aiškios vizijos, yra daugybė blaškymosi, vykdome kelis milžiniškus projektus vienu metu, kurie labai brangiai kainuos ir galų gale guls ant vartotojų pečių. Racionaliau būtų susidėlioti prioritetus. Jei dujos - tvarka, tada neinvestuokime į vėjo energetiką ar branduolinę energetiką. Bet yra, kaip yra. Būsime multienergetinė šalis, kokių pasaulyje yra labai mažai. Kaip mažai šaliai, dirbti iškart keliomis kryptimis yra per brangu“, - stebėjosi V.Lukoševičius.

Žada tai, ko nežino

Ekspertas stebisi ir politikų pažadais, kad, pradėjus veikti terminalui, dujos pigs arba bent nebebrangs.

„Dujų kaina priklausys nuo pasaulinės rinkos. O kokia joje bus kaina - niekas nežino. Ir neaišku, ar šilumos kaina mažės. Jei privalomą kiekį iš terminalo įmonės pirks didesne kaina, nei galėtų nusipirkti kitur, smarkiai šilumos atpiginti negalės“, - konstatavo V.Lukoševičius.


Vytautas STASIŪNAS, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas:

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija spalio 30 dienos posėdyje turėjo tvirtinti, kokiomis kainomis šilumos tiekėjai privalės pirkti dujas iš terminalo, tačiau klausimas iš darbotvarkės išbrauktas. Todėl visiškai neaišku, ar tai lems didesnes šilumos kainas. Reikia laukti. Kol neaiški terminalo dujų kaina, tol neaišku, ar vartotojai pajus kokią nors naudą. O gal žalą.

Politikai tvirtina, kad terminalas dujas pirks ne didesne nei „Gazprom“ siūloma kaina. Tačiau kiek jos iš tikrųjų kainuos sudėjus visas terminalo statybos, laivo nuomos bei kitas sąnaudas - lieka tik spėlioti. Gali būti, kad galutinė kaina viską susumavus bus didesnė. Taip, terminalo laivo atplaukimas, kaip politikai ir kalba, tam tikra prasme yra istorinis įvykis, nes tai alternatyva rusiškoms dujoms. Tačiau vartotojams svarbi ir tos alternatyvos kaina. O apie ją politikai kažkodėl nelinkę kalbėti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“