Lietuvoje komerciniai bankai su visais savo klerkais ir klerkėmis, matyt, tuoj atlikinės antiteroristinio būrio „Aras“ funkcijas. O kol kas, kol netapo arais, nuo tarptautinio terorizmo mus atgrasys specialiomis bankų anketomis. Anketose klientai jau kamantinėjami apie ryšius su šalies politikais, domimasi sutuoktiniais, verslo partneriais ir t.t. Jei klientą tokie klausimai glumina, atrodo pernelyg privatūs, bankas su tokiu subtiliu „galbūt teroristu“ nutrauks sutartį.
Tai vadinama terorizmo prevencija. Esą visame pasaulyje suaktyvėję terorizmo veiksmai, todėl bankai privalo į tai reaguoti. Kad per bankus nepereitų neaiškūs pinigų srautai. Iš vienos pusės lyg ir logiška. Jei banką įsivaizduojame kaip vandens filtrą, sulaikantį teršalus.
O iš kitos pusės - komiška. Net trijų milijonų gyventojų neturinčioje valstybėje, turinčioje visas veikiančias statutines ir nestatutines nusikaltimų užkardymo, išaiškinimo ir baudimo struktūras, kovotojais tampa bankai. Vieninteliai Zoro. Ir dar užsienio kapitalo. Tad kurių galų dar reikalinga FNTT, STT, prokuratūra? Ką jie dirba? Gal šias įstaigas jau užėmė tarptautiniai teroristai? Tik bankai dar priešinasi.
Masinis anketų pildymas reiškia masinį komercinių bankų nepasitikėjimą čiabuviais lietuviais. Teisėsaugininkai iš pradžių bent nustato rizikos grupes. Pvz., nusikalsti linkusius paauglius. O terorizmo finansuotojais laikomi ir tokie klientai, kurių varganos pajamos ir taip kaip ant delno. Viskas ir taip matoma. Per avanso ir algos dienas. Taip pat, atsiskaitinėjant kortelėmis, matomas kiekvienas kefyro ar cukraus pakelis. Matomas kiekvienas pirktas medikamentas, tad bankams žinomos ir klientą kamuojančios ligos. Žinomos ir silpnybės, jei šventėms nusipirko butelį. Žmogus Lietuvoje ir taip švieste peršviečiamas. Tarsi jį nuolat sekiotų budrioji bankų akis. Tad jei komerciniuose bankuose dirbtų sąžiningi analitikai, jie patys savęs paklaustų. Ar žmogus, gaunantis minimalią ar vidutinę algą, tikrai užsimanys finansuoti Malio ar Sirijos fanatikus? Ir ar tikrai bus tiek kvailas, kad 20 sutaupytų eurų, nes tik tiek ir pavyktų sutaupyti, būtinai siųs per banką? Ir dar nurodęs pinigų paskirtį - „užmokestis už džihadą su PVM“. Bankai patys netiki, kad Lietuvoje esama teroristų ar jiems prijaučiančių. Nes priešingu atveju sustiprintų savo patalpų apsaugą. Visus į bankus įeinančius klientus patikrintų su sprogmenų ieškikliais. Įleistų į banką kaip į lėktuvą. Bet taip nėra. Tad anketos - tik savo neribotos galybės demonstravimas čiabuviams. Niekur nedingsi. Viską išklosi. Nors žeminamas tavo orumas. Galų gale, kam rūpi tas lietuvių orumas. Negi užsieniečiams?
O gal jie rimtai mano, kad kovoja su terorizmu? Jei taip, tai užuojauta. Kiek reikia sukvailėti, susireikšminti, kad nejaustum to krašto, kur jau kelis dešimtmečius darai biznį, specifikos.
Tarptautinis terorizmas lietuviams yra pati neaktualiausia tema. Daug aktualiau, kad krepšinio rinktinė nugalėjo prancūzus, pabrango jogurtas, atšilo oras, o vietinė popsinė žvaigždutė dramatiškai nusikirpo kirpčius. Prancūzijos prezidento žmonos amžius labiau domina nei sprogimai Pakistane. Galų gale, jei kas nors paklaustų Malio teroristų, kas yra Lietuva, jie iš pradžių pasiteirautų, ar tai maisto produktas.
Bankus domina, ką veikia kliento giminės. Gal yra politikai, valstybės, savivaldybių vadovai. Tenka nurodyti giminaičių pavardes ir šalis, kur dirba. Kyla klausimas. Ar kokio nors kliento dėdė, dirbantis Švedijoje, davė sutikimą atskleisti bankui savo asmeninius duomenis? Jei dėdė net nėra to banko klientas. Jei dėdė - pavojingas, tegul jo ieško Interpolas. O banko toks dėdė visai neturėtų dominti. Galų gale, lietuviai, dirbantys specialiosiose tarnybose, atlieka ir slaptas tarptautines misijas. Kaip ir kiekviena valstybė, atliekame ir žvalgybines užduotis. Galų gale, klientas, pildydamas anketą, ne viską gali žinoti apie savo giminaitį. Tad dalis anketų turinio vis vien yra tik romanai, apsakymai, pasakos. Įrašei dėdės darbovietę, o jis po savaitės ją pakeitė. Arba žmogus norės pasigirti. Parašys pagyrūnas, kad Lietuvos prezidentė jo trečios eilės pusseserė. Pavardė gana populiari. Negi visus tokius atvejus patikrins. Be to, ir tikrinti negalima. Kokiu pagrindu? Negi prezidentės paklaus?
Laki fantazija, nesuteikianti klientui asmeninės finansinės naudos ir nekenkianti banko finansams, nėra nusikaltimo sudėtis.
Ar tikrai svarbu žinoti, kad kliento teta - savivaldybės administracijos direktorė, o pusbrolis - parlamentaras? Ar kovos su terorizmo aspektu tai didesnis rizikos laipsnis? Lietuviai tiesiog išnaršomi po kaulelį, kad bankininkai žinotų, su kuriuo klientu labiau skaitytis, o kurio visai nebijoti. Nes visiška socialinė smulkmė. Su teta bibliotekininke.
Konkreti kliento pažinimo forma Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatyme nėra numatyta. Tai pripažįsta ir Lietuvos banko atstovai. Vadinasi, komerciniai bankai kamantinėja lietuvius taip, kaip jiems patinka. Tuo pat metu išpešdami tokias sau naudingas žinias, kurios neturi nieko bendro su terorizmu ar pinigų plovimu. Galima paironizuoti, kad dirba lyg pažinčių tarnyba. Ieško perspektyvesnių jaunikių ir nuotakų. Potencialių jaunikių, kuriuos galėtų apvesdinti su europarlamentaro uošve, mero pussesere ir teisėjo dukra. Arba analizuoja rinką, kokį taupymo ar investavimo produktą ir kam pasiūlyti. Iš ko galima išpešti finansinės naudos. O kuriuos lietuvius laikyti visiškai neperspektyviais suvargėliais.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“