respublika.lt

Mūsų ūkininkai - ne vergai (7)

2018 birželio mėn. 07 d. 07:17:34
Edita SIAVRIS

Bulgarijoje, Sofijoje, mūsų žemės ūkio ministras Giedrius Surplys šią savaitę buvo susitikęs su Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Filu Hoganu (Phil Hogan). Ministras išreiškė nuomonę, jog Lietuvos netenkina dabartinis Europos Komisijos siūlymas mūsų ūkininkams mokėti tik 70 proc. ES vidurkio siekiančias išmokas.

 

Vis dėlto tikėtis, kad gausime daugiau, neverta. F.Hoganas nedviprasmiškai mūsų žemės ūkio ministrui tarė, jog norėdami daugiau turime labiau prisidėti ir prie aplinkosaugos, ir net prie migracijos krizės. Be to, jis pabrėžė, jog pasitraukus iš Bendrijos Didžiajai Britanijai biudžete žiojės 12 mlrd. eurų skylė.

Ar Europos Sąjungoje, kurioje visi lygūs, mes iš tiesų esame lygūs ir ar iš mūsų valstybės nėra tyčiojamasi, - klausėme pirmosios Vyriausybės pramonės ministro Rimvydo Jasinavičiaus. „Problema, kad Europos Sąjungos institucijos save laiko aukštesnėmis ir žeidžia mūsų šalies suverenitetą. Man atrodo, čia esminė problema. Dėl išmokų mūsų žemės ūkiui - manau, kad tai yra didžiausia diskriminacija, todėl, kad mūsų žmonės toje pačioje Europos Sąjungoje dirba panašų darbą blogesnėmis klimatinėmis sąlygomis, o išmokas gauna mažesnes nei Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ūkininkai. Tai yra diskriminacija“, - teigė R.Jasinavičius. Jo manymu, tartis dėl didesnių tiesioginių išmokų turėtų net ne žemės ūkio ministras, o aukščiausi šalies asmenys, pradedant prezidente. Anot R.Jasinavičiaus, tai tiesioginė prezidentės pareiga, nes ji atsakinga už tarptautinius ryšius. Toliau sektų premjeras, Seimo pirmininkas. „Čia būtų jų lygis tokius klausimus spręsti. O ministras ką? Nuvažiuoja pas panašų kolegą ir sako, kad skirtas toks biudžetas ir aš negaliu nieko padaryti. Taigi rezultatai nekokie. Jeigu jie (aukščiausi šalies vadovai, - aut. past.) imasi darbų tarptautinėje plotmėje, tai juos reikia vertinti pagal tarptautinio lygio rezultatus“, - įsitikinęs buvęs pramonės ministras.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog jeigu ES esame lygiateisiai, šalių ūkininkai turėtų gauti vienodas tiesiogines išmokas. Niekas nekalba, kad turėtume gauti geriau nei prancūzai ar vokiečiai, bet kad gautume bent vidurkį. R.Jasinavičius tikino, jog išmokų dydis mūsų šalies žemdirbiams rodo, jog mūsų politikai dirba nepatenkinamą darbą. Paklaustas, kaip vertina F.Hogano pasakymus, jog turėtume daugiau prisidėti prie migracijos krizės, aplinkosaugos, kad tikėtumėmės didesnių išmokų,
R.Jasinavičius nevyniojo žodžių į vatą. „Tai turgaus lygis. Reikia žiūrėti esminius ES dokumentus. Mes įstojome lygiomis teisėmis, o ne pusiau vergų teisėmis“, - teigė jis.

***

Premjeras reaguoja

Lietuvos politikams reiškiant nepasitenkinimą mažėjančia Europos Sąjungos parama kitoje finansinėje perspektyvoje, vakar į Briuselį susitikti su Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean Claude Juncker), žemės ūkio ir kaimo plėtros eurokomisaru Filu Hoganu bei kitais svarbiais asmenimis išvyko mūsų premjeras Saulius Skvernelis.

„Galiu pasakyti labai aiškiai, kad nei visų Baltijos valstybių, nei Lenkijos netenkina tie skaičiai, kokie dabar yra. Tarp jų ir parama žemės ūkiui, ir ta pozicija yra aiškiai išsakyta“, - antradienį LRT radijui sakė premjeras S.Skvernelis. Ministras pirmininkas tikino, kad kol kas nemato svarių argumentų, kodėl parama Lietuvai turėtų mažėti. „Susitiksiu su atskirais komisarais ir Komisijos pirmininku ir, matyt, laukia mūsų sunkios derybos, nes tai, kas šiandien pateikta, nematome svarių argumentų, kodėl valstybės, kurios darė struktūrinius pokyčius, laikėsi fiskalinės drausmės, dabar savotiškai nukenčia dėl to“, - teigė premjeras.

Kitoje daugiametėje perspektyvoje iš Sanglaudos fondo Lietuvai, įvertinus infliaciją, siūloma skirti 5,6 mlrd. eurų. Europos Komisija Lietuvai kitoje finansinėje perspektyvoje, vertinant absoliučius skaičius, žemės ūkiui siūlo skirti 1,4 proc. daugiau paramos. Briuselio siūlymu, 2021-2027 metais Lietuva gautų 5,14 mlrd. eurų paramos einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, arba 4,561 mlrd. eurų 2018 metų kainomis.

Vien tiesioginėms išmokoms einamosiomis kainomis siūloma skirti 3,770 mlrd. eurų, tai daugiau nei skirta 2014-2020 metų laikotarpiu, kai išmokoms Lietuva gavo apie 3,2 mlrd. eurų. 4,2 mln. eurų siūloma skirti rinkos priemonėms, 1,366 mlrd. eurų - kaimo plėtrai. Pastaroji mažėja maždaug 300 mln. eurų. Ūkininkams skiriamos tiesioginės išmokos nuo 60 tūkst. eurų bus mažinamos ir bus nustatyta viršutinė 100 tūkst. eurų išmokų ūkiui riba.

Artūras Ketlerius,
„Eltos“ žurnalistas


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (7)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUGALĖJO: Lietuvos vyrų krepšinio lygoje (LKL) sekmadienį Klaipėdos „Neptūno“ komanda namuose 81:70 nugalėjo Utenos „Juventus“ ekipą.
  • LYGIOSIOS: atidėtose Lietuvos futbolo A lygos rungtynėse sekmadienį vicečempionas Vilniaus „Žalgiris“ sužaidė lygiosiomis 2:2 su „Trakų“ ekipa.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar jūsų seneliai be vargo naudojasi kompiuteriu ir internetu?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas spaudoj
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +5 C

   -1   +1 C

 

   +3  +5 C

  +7  +9 C

   +7  +9 C

 

   +9  +11 C

 1-2 m/s

 1-2 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018