Rusijos žiniasklaida skelbia, kad lietuviškų pieno produktų importas jau sausį gali būti panaikintas. Tačiau mūsų šalies pieno perdirbėjams gali tekti pakovoti ne tik dėl rinkos Rusijoje, bet ir čia, Lietuvoje. Į mūsų šalį vis drąsiau braunasi kaimynės Lenkijos pieno produktų gamintojai. Prieš šventes Lietuvos pirkėjus jie bandė prisivilioti akcijomis.
Ateina nauji konkurentai
Apie tai, kad sausį turėtų būti atnaujintas lietuviškų pieno produktų eksportas į Rusiją, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Tiesa, mūsų šalies Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kol kas nėra gavusi jokių oficialių pranešimų apie ribojimų panaikinimą.
Laukiant, kol atsivers Rusijos rinka, Lietuvos pieno perdirbėjams tenka nerimauti ir dėl pozicijų savos šalies rinkoje. Lenkiškų pieno produktų importas į Lietuvą vis aktyvėja, parduotuvių lentynose galima pamatyti vis daugiau šioje šalyje pagamintų pieno gaminių: lenkiškų pelėsinių sūrių, varškės, varškės užtepėlių, grietinės ir kt. Jų kaina paprastai mažesnė nei lietuviškų. Be to, prieš didžiąsias metų šventes lenkiškos produkcijos gamintojai pirkėjus bandė prisipratinti taikydami įvairias akcijas.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys sako, kad Lenkijos pieno perdirbėjų bandymas įsitvirtinti mūsų šalies rinkoje pastebimas jau nuo 2009 metų.
„Čia įtakos turi pasikeitęs zloto ir lito kursas. Anksčiau intensyviai vyko lietuvių išvažiuojamasis apsipirkimas, dabar lenkai tuos pačius produktus patys bando pas mus eksportuoti, kad lietuviams nereiktų niekur vykti. Be to, jie patys yra suinteresuoti naujomis rinkomis, kuriose dar nėra įsitvirtinę“, - sako tyrėjas ir priduria, kad pirkėjui naujų konkurentų atėjimas į Lietuvos rinką išeis tik į naudą.
„Iš principo tai sveikintinas procesas, nes kuo didesnį pasirinkimą turime, tuo vartotojui geriau. Didesnė konkurencija kainas apriboja, kad jos nebūtų nustatinėjamos tik pagal vietinių gamintojų norus. Tai tikrai nieko baisaus. Kiek aš žinau, jau apie 40 proc. produktų pieno sektoriuje yra įvežtiniai“, - kalbėjo jis.
Tiesa, pasak A.Gapšio, vartotojai, ieškantys kokybės, liks ištikimi lietuviškiems pieno produktams.
„Iš pradžių mes susižavime lenkiškais produktais, jų kainomis, bet yra vartotojų segmentas, kuris vertina ir kokybę. Kokybės atžvilgiu nepasakyčiau, kad lenkiški produktai būtų lygiaverčiai mūsų produktams. Lenkiškus produktus labiau pirks galbūt tie, kurie skaičiuoja savo šeimos biudžetą, o tie, kurie nori geresnės kokybės, rinksis lietuviškus, nes jų kaina labai panaši. Žinoma, lenkiškų produktų matome daugiau akcijų pavidalu, jie daugiau per akcijas parduodami. O norint išsikovoti vartotojų perkamumą, reikalinga papildoma rinkodara. Akcijos - vienas iš būdų norint, kad pirkėjas susipažintų su lenkiška produkcija“, - teigė instituto tyrėjas.
Nors pieno produktų pasiūla parduotuvių lentynose didėja, lietuviškų gaminių kainos kol kas nekrinta. To nesulaukėme net Rusijai paskelbus apie importo draudimus, nors dalis ekspertų prognozavo, kad dėl susikaupusio produktų pertekliaus produkcija gali pigti. Štai šių metų kovą Rusijai uždraudus vokiškų pieno produktų importą, Europoje buvo užfiksuotas pieno produktų kainų mažėjimas.
„Kai kurie ekspertai prognozavo, kad dėl Rusijos veiksmų kainos vidaus rinkoje gali kristi, iš tikrųjų taip nėra - patys galėjome įsitikinti. Praradus rinkas Rusijoje tiesiog pradėta gaminti kita produkcija, kuri vežama į Europos Sąjungos šalis, arba apskritai sumažinta gamyba. Importas į Rusiją buvo nutrauktas spalio pradžioje, o per devynis šių metų mėnesius mūsų perdirbėjai gana daug eksportavo į šią šalį. Jei sausį tiekimas būtų atnaujintas, didelių nuostolių Lietuvos pieno perdirbėjai neturėtų patirti. Pavyzdžiui, praėjusiais metais per 9 mėnesius eksportas į Rusiją buvo mažesnis“, - apie Rusijos krizės pasekmes mūsų šalies verslui kalbėjo skyriaus vedėjas.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas sako, kad Lietuvos pieno perdirbėjams reikėtų sunerimti dėl lenkų konkurencijos. Jis pastebi, kad žaliavos supirkimo kainos ir Lietuvoje, ir Lenkijoje yra labai panašios, tačiau Lenkijoje, kurioje rinka kur kas didesnė, - tą patį produktą galima pagaminti pigiau. O štai šiemet Lietuvos pieno perdirbėjai produkcijos negalėjo atpiginti dėl žaliavinio pieno trūkumo.
„Aišku, kad tų konkurentų ir savoje rinkoje atsiranda daugiau. Laisva rinka. Lygiai taip, kaip mūsų įmonės žengia į Latvijos, Estijos rinkas, taip lenkai žengia į mūsų. Ar patinka pieno perdirbėjams, ar ne, situacija tokia. Bet kitas dalykas yra tas, kad dalis, atrodytų, lietuviškų produktų, lietuviškais pavadinimais ir taip Lenkijoje gaminami. Kartais pasižiūri, etiketė lietuviška, o pagaminta Europos Sąjungoje. Suprantama, kad mūsų įmonėms nėra lengva konkuruoti su Lenkijos įmonėmis, kur maisto produktai pigesni“, - sakė A.Stančikas.
Konkuruos ne kaina, o kokybe
Didesnę konkurenciją pradėjo jausti ir patys pieno perdirbėjai.
„Kada lenkiški pieno produktai pasirodys Lietuvos lentynose, buvo tik laiko klausimas nuo to momento, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Nuo to momento mums atsirado nauji konkurentai, ir, reikia pripažinti, gana stiprūs, - sako AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. - Lenkija turi didelį pranašumą, labai didelę savo vietinę rinką. Juk Lenkijoje dešimtkart daugiau gyventojų nei Lietuvoje, o tai pieno perdirbėjams leidžia gana efektyviai gaminti produkciją, su mažesnėmis išlaidomis“.
Tiesa, mūsų šalies perdirbėjai lenkų konkurencijos per daug nesibaimina. D.Trumpa teigia, kad gamintojus tai tik privers pasitempti ir stengtis į savo šalies rinką tiekti kokybiškesnius, natūralesnius ir šviežesnius produktus. „Dėl to, kad mūsų šalis maža, mums pristatyti vartotojams pieno produktus nereikia daug laiko, tą galime daryti kasdien. Tai yra vienas iš mūsų pranašumų - natūralesni, šviežesni pieno produktai, kuo ir stengsimės išsiskirti“, - sakė jis.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
