respublika.lt

Muilo burbulo investicijos

(0)
Publikuota: 2015 vasario 07 11:32:48, Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Kuriami paslaugų centrai, kur pagrindinė investicija yra į kompiuterius ir į žmones. EPA-Eltos nuotr.

Nacionalinės valiutos atsisakiusi valdžia liaupsino eurą, esą jį įsivedus užsienio investuotojai užvers Lietuvą savo milijardais, prikurs tūkstančius darbo vietų. Deja, užsienio kapitalistus į Lietuvą traukia visai ne euras, o talentinga ir pigi darbo jėga bei solidžios lengvatos.

 

Vien euro negana

Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ gyrėsi pernai pritraukusi rekordinį skaičių investuotojų - net 29 įmones. Per šių metų sausį apie pradėtus investicinius projektus jau pranešė 3 užsienio investuotojai: šalyje veikiantys „Danske bank“ ir vertybinių popierių birža „Nasdaq“ steigia informacinių technologijų ir kompetencijos centrus, o Biržuose pirmą gamybos liniją atidarė švedų įmonė „Anva Polytech“, gaminanti gumines detales sunkvežimių oro filtrams. Švedija euro neturi - už valiutos keitimą įmonė vis tiek mokės savo šalies bankams. Tad kuo čia dėtas euras?

„Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys patvirtino, kad nuopelnų dėl naujų kompanijų atėjimo vien eurui priskirti negalima, nes diskusijos su potencialiais investuotojais dažnai vyksta net kelerius metus.

„Kompanijos apsvarsto daugybę kriterijų. Svarbiausi iš jų - reikiamų kompetencijų darbuotojai, išplėtota logistika ir plotų įsikurti pasiūla, gamybos projektams svarbus pardavimo rinkų artumas, - vardijo J.Pagirys. - Prie šio derinio taip pat prisideda ir euras, palankios verslo sąlygos bei stabili ekonomika, tačiau vien euro investicijoms pritraukti tikrai negana. Pavyzdžiui, Slovėnijoje įvedus eurą užsienio investicijų projektų skaičius išaugo, o Estijoje nepasikeitė.“

Investicijas susigrąžino

Negana to, pernai, kai šalies valdžia skalambijo apie būsimą euro įvedimą ir su juo susijusias gėrybes, sukauptosios tiesioginės investicijos Lietuvoje per 9 mėn. netgi sumažėjo 883,9 mln. eurų (7 proc.) ir tesiekė 11,8 mlrd. eurų.

Paklausta, dėl ko susitraukė užsienio investicijų paketas, „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė svarstė, kad antrinės įmonės iš Lietuvos galėjo sugrąžinti savo pagrindinėms įmonėms užsienyje gautas paskolas, sumokėti palūkanas ar išmokėti dividendus.

„Yra daug projektų, nereikalaujančių didelių investicijų, nes kuriami paslaugų centrai, kur pagrindinė investicija yra į kompiuterius ir į žmones. Didelės lėšos pritraukiamos tik tada, kai statoma kokia nors gamykla“, - atkreipė dėmesį R.Skyrienė.

Lengvatos tiko ir litais


Statyti gamyklas užsienio investuotojai ypač viliojami į Lietuvos laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), kurių šiuo metu yra jau septynios. Čia verslo laukia valstybės lėšomis sukurta infrastruktūra ir didžiulės nuolaidos.

Kauno LEZ šiuo metu įsikūrę 20 investuotojų, statomos 7 įmonės, tarp jų - ir užsienio kapitalo. LEZ valdymo įmonės generalinio direktoriaus Vyto Petružio teigimu, nuo euro įvedimo praėjo dar per mažai laiko, kad būtų galima tikėtis išskirtinio užsienio investuotojų susidomėjimo.

„Įmonę įkurti - tai ne batų porą parduoti“, - lygino V.Petružis. Jo manymu, užsieniečius labiau nei euras masina galimybė investavus 1 mln. eurų (3,45 mln. litų) 6 metus nemokėti pelno mokesčio, vėliau dar 10 metų mokėti jį perpus mažesnį, išvengti dividendų apmokestinimo.

„Pavyzdžiui, jei įmonės apyvarta 10 mln. eurų, pelningumas - 20 proc., per 5 metus ji gali sutaupyti apie 10 mln. eurų. Be to, LEZ yra ir kitų mokesčių nuolaidų“, - skaičiavo Kauno LEZ vadovas.

Kad jautrūs užsieniečiai nepabėgtų, susidūrę su griozdiškomis teritorijų planavimo ir kitomis įmonių steigimo procedūromis, didžiąją dalį darbo už juos nuveikia LEZ specialistai arba samdomi konsultantai. O gavę ant lėkštelės padėtas valstybės nuolaidas, pasisamdę kvalifikuotus darbininkus mokėti šiems europietiškų ar amerikoniškų atlyginimų investuotojai neskuba.

„Jie puikiai išsinagrinėja darbo jėgos kainas vietinėje rinkoje ir pasiūlo šiek tiek daugiau. Bet žmonės užsienio kompanijas renkasi ne vien dėl atlyginimo - jie ten jaučiasi saugesni nuo lietuviškose įmonėse pasitaikančio algų vėlavimo ir darbdavių požiūrio, tikisi aukštesnės bendravimo kultūros“, - sakė V.Petružis.

Pačios užsienio kompanijos pripažįsta, kad esminis Lietuvos patrauklumo kriterijus yra konkurencinga (pigi) darbo jėga. „Investuotojų forumo“ atliekamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, tai patvirtino net 73 proc. apklaustų šalyje veikiančių užsienio kapitalo įmonių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s