Energetikos ministerijai siūlant, kad paramą už atsinaujinančios energijos gamybą galėtų gauti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse statomų elektrinių savininkai, energetikos ekspertas teigia, kad dėl to energija galėtų atpigti regiono mastu.
Pasak ministerijos, aukcionuose gaminti remiamą atsinaujinančią energiją galėtų dalyvauti elektrinės, esančios tose ES valstybėse, kurios turi elektros jungtis su Lietuva bei dvišalius susitarimus. Be to, valstybės turėtų įsipareigoti, kad Lietuvos gamintojai galėtų dalyvauti jų organizuojamuose aukcionuose.
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, jeigu iš tikro užtikrinama, kad tiek kitų šalių gamintojai galės dalyvauti Lietuvos aukcionuose, tiek ir Lietuvos - kitose šalyse, tai atpigintų energiją.
„Jei tai žingsnis link to - labai gerai. Tai leistų atsinaujinančią energetiką plėtoti mažiausiais kaštais, skaičiuojant regiono ar visos ES mastu“, - Eltai teigė M. Nagevičius.
Tačiau, pasak jo, jeigu Lietuvos gamintojai neturėtų galimybės taip pat dalyvauti kitų valstybių organizuojamuose aukcionuose, tai šaliai nebūtų naudinga.
„Jei tai vienpusis žingsnis - tada nelabai gerai, nes tai reiškia, kad kitoje valstybėje atsinaujinančių išteklių energetiką vystantis investuotojas gautų pajamas iš Lietuvos elektros vartotojų VIAP'o (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos - ELTA), o visi jo sumokami mokesčiai, sukurta pridėtinė vertė - liktų toje kitoje valstybėje“, - tikino energetikos ekspertas.
Ministro patarėja Aurelija Vernickaitė Eltai teigė, kad galimybę aukcionuose dalyvauti ir kitų šalių jėgainėms numato Europos Sąjungos teisė.
„ES teisės įpareigoja, kad turi būti leista dalyvauti aukcionuose kitose ES valstybėse narėse statomiems projektams, kai jiems yra skiriama valstybės parama (VIAP lėšos). Be to, tai savo ruožtu skatins konkurenciją“, - komentare Eltai teigė A. Vernickaitė.
Pasak jos, jeigu kitoje šalyje pastatyta elektrinė laimėtų aukcioną, ji paramą gautų iš Lietuvos, tačiau jos gaminama energija taip pat būtų įskaičiuota į Lietuvos energijos balansą.
„Galimybė aukcionuose dalyvauti kitų valstybių narių projektams reiškia, kad kitoje valstybėje narėje statomos elektrinės gali kreiptis dėl paramos Lietuvoje, t. y. kitoje valstybėje narėje pastatyta elektrinė, kuri laimėtų aukcioną, paramą gautų iš Lietuvoje surenkamų VIAP lėšų, tačiau pagamintas elektros energijos kiekis bus įskaitomas į Lietuvos bendrą atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekį“, - aiškino A. Vernickaitė.
Kaip nurodo ministerija, aukcionų laimėtojai gautų papildomą sumą prie rinkoje esančios elektros kainos ir ją valstybė mokėtų iki 12 metų. A. Vernickaitė Eltai teigė, kad aukcionai galėtų prasidėti 2019 metų pirmoje pusėje.
Ministerija taip pat žada organizuoti technologiškai neutralius aukcionus. Iki šiol aukcionai buvo organizuojami atskiroms technologijoms - vėjo, saulės, biodujų, biokuro ir panašioms elektrinėms.
Tačiau dalyviai privalėtų įsipareigoti prisiimti elektros balansavimo atsakomybę, užtikrinant, kad, atsinaujinantiems ištekliams negaminant pakankamai elektros, tai kompensuotų kiti įrenginiai. Be to, gamintojai privalėtų įsipareigoti demontuoti elektrinę.
Ministerija siekia iki 2020 metų iš atsinaujinančios energijos pagaminti iki 3 TWh elektros energijos.
Anksčiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ne kartą teigė, kad paramos modelis, kaip skatinti atsinaujinančią energetiką, turi būti peržiūrėtas, nes šiuo metu galiojanti tvarka, numatanti fiksuotą tarifą 12 metų, nėra optimaliausia.
Energetikos ministerijos parengtoje energetikos strategijoje numatoma, kad iki 2030 metų 45 proc. suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 metais energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių sudarys 80 proc. Iš vėjo pagaminta energija taps pagrindine - 2030 metais bent 55 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių pagamins vėjo jėgainės, o 2050 metais ši dalis turėtų pasiekti 65 proc.
Tikimasi, kad 2020 metais Lietuvoje bus pagaminama 35 proc. reikalingos elektros energijos. 2030 metais importas sumažės dvigubai, ir šalies viduje bus pagaminami jau du trečdaliai reikalingos elektros, o 2050 metais visa suvartojama elektra turėtų būti pagaminta Lietuvoje.