respublika.lt

2018 vasario 26, pirmadienis

M.Jurgilas: dėl „fintech“ centro statuso Lietuva gali drąsiai konkuruoti su kitomis šalimisnuotraukos

2017 rugpjūčio mėn. 31 d. 10:20:43

Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų šalis taip pat galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe. Anot ekonomisto, Lietuva gali tapti finansinių technologijų centru, kadangi šio statuso pasiekimui turi visas reikiamas sąlygas.

 

Labiausiai išlošia vartotojai

Kaip pasakoja šių metų technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! apie finansines technologijas ir finansų sektoriaus transformaciją kalbėsiantis M. Jurgilas, dėl naujųjų technologijų panaudojimo finansinių paslaugų teikime labiausiai išlošia vartotojai.

„Pavyzdžiu galėtų būti finansinių operacijų analizė, pasitelkiant dirbtinį intelektą ir taip užkardant kelią finansiniams nusikaltimams arba mokėjimo operacijų vykdymas naudojant decentralizuotą blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją. Tinkamas šių technologijų panaudojimas leidžia atpiginti finansines paslaugas galutiniam vartotojui, padaryti jas skaidresnes, patogesnes ir greitesnes“ , – pasakoja M. Jurgilas.

Anot už mokėjimus, finansų rinkos infrastruktūrą, pinigų valdymą ir mokslinius tyrimus atsakingo Lietuvos banko valdybos nario, finansų sektoriaus transformaciją pastaraisiais metais lėmė keletas priežasčių. Tai ir naujų technologijų atsiradimas, ir pasikeitę vartotojų įpročiai bei smarkiai išaugusi konkurencija finansų rinkoje.

„Nauja karta auga spartaus interneto ir globalaus pasiekiamumo sąlygomis – įprantame reikalus tvarkyti neiškėlę kojos iš namų, tad atitinkamai keičiasi ir mūsų lūkesčiai finansinių paslaugų teikėjų atžvilgiu. Kitaip tariant, finansinių reikalų tvarkymui nenorime gaišti daug laiko“, – tikino M. Jurgilas.

Londoną iškeis į Lietuvą?

Technologijoms smarkiai gerinant finansinių paslaugų kokybę, valstybės vis aršiau konkuruoja dėl vadinamųjų „fintech“ įmonių atėjimo į savo rinkas. M. Jurgilo teigimu, Lietuvos bankas šių įmonių prikvietimą pirmiausiai mato kaip būdą didinti konkurenciją šalies finansų rinkoje.

„To pasekmė yra geresnių ir pigesnių finansinių paslaugų vartotojams pasiūla. „Fintech“  kompanijos taip pat turi ir sisteminės finansų sektoriaus rizikos mažinimo poveikį. Pavyzdžiui, įvairios alternatyvaus finansavimo platformos leidžia mažinti ūkio priklausomybę nuo bankinio sektoriaus malonės, kas ypatingai aktualu tampa kriziniais laikotarpiais“, – aiškino Lietuvos banko atstovas.

Ir nors konkurencija dėl „fintech“ įmonių pritraukimo pasaulyje yra arši, tačiau Lietuva, anot M. Jurgilo, šioje kovoje turi savo kozirių. O dalis „fintech“ įmonių į Lietuvą gali patraukti ir iš „Brexit“ pasirinkusios Jungtinės Karalystės.

 „Beveik viskas yra realu, jei tik aiškiai užsibrėži ir kryptingai sieki užsibrėžto tikslo bei turi jo įgyvendinimui tinkamų gebėjimų. Taip ir su mūsų „fintech“ ambicija – Vyriausybė ir Lietuvos bankas iškėlė tikslą sukurti patrauklią finansinėms inovacijoms aplinką bei suvienijo jėgas šiam tikslui pasiekti. Šalyje turime daug talentingų angliškai laisvai šnekančių žmonių, ką, beje, mums pabrėžia ir užsienio investuotojai, kurie gali kurti ir įgyvendinti sudėtingus sumanymus. Taigi turime visas reikiamas sąlygas konkuruoti su kitomis valstybėmis, pretenduojančiomis į „fintech“ centro Europoje statusą, tik svarbu ilgainiui nepamesti šio tikslo“, – įsitikinęs ekonomistas, kuris pabrėžė, jog mažai šaliai ypatingai svarbu turėti savąjį unikalų identitetą.

Remiantis įvairiais skaičiavimais, pasaulyje rizikos kapitalo investicijos į „fintech“ sektorių 2017 metų antrąjį ketvirtį užaugo 38 proc. lyginant su tuo pačiu praeitų metų periodu ir siekė apie 5 mlrd. JAV dolerių. Lietuvoje kol kas stebimi tik pavieniai sandoriai, tačiau potencialios galimybės yra labai didelės.

Atsiskaitymai telefonu – jau netrukus

Paklaustas, kokias naujoves finansų sektorius pasiūlys ateityje, M. Jurgilas pirmiausiai išskyrė mobiliuosius mokėjimus. Tiesa, pašnekovas perspėjo, kad ši technologija plis greičiau, nei augs ją naudojančių klientų ratas.

„Nepaisant to, kad galimybė atsiskaityti įvairiose prekybos vietose bei atlikti tarpusavio atsiskaitymus mobiliuoju telefonu bus netrukus pristatyta visuomenei, manau, turės praeiti nemažai laiko, kol pasikeis vartotojų įpročiai ir atsiskaitymai mobiliaisiais taps norma. Lietuvos bankas siekia didesnio elektroninių mokėjimų paplitimo Lietuvoje, tad tikimės, kad trejų – penkerių metų perspektyvoje grynieji pinigai užleis dalį vietos elektroniniams ir, konkrečiai – mobiliesiems, mokėjimams. Technologijos neišvengiamai skverbsis ir į kitus finansų sektoriaus segmentus, tad matysime reikšmingesnių pokyčių ir investavimo, draudimo ir kitose kryptyse“, –  apie būsimus pokyčius kalbėjo M. Jurgilas. 

Daugiau apie pokyčius finansų sektoriuje ir naujų žaidimo taisyklių nustatymą jame M. Jurgilas kalbės rugsėjo 19-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame nemokamame modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!

Apie didžiausią Baltijos šalyse moderniųjų technologijų ir verslumo renginį #SWITCH!

Rugsėjo 19 d. įvyks trečiasis ir Baltijos šalyse didžiausias nemokamas moderniųjų technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! Šiemet jis iš Vilniaus persikelia į Kauną – „Žalgirio“ arenoje susitiks visi neabejingi pažangai, talentingas jaunimas, vizionieriai bei visuomenės lyderiai. Renginys nemokamas, tačiau reikalinga registracija www.switchit.lt


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
2. ŠVENTINIS VITO TOMKAUS REPORTAŽAS IŠ DAR ŠVENTIŠKESNIŲ SEIMO RŪMŲ
3. PATRIARCHAI
4. Visą šalį sukrėtusios pedofilijos istorijos chronologija ir vertinimas
5. „Vakaro žinių“ ir „Respublikos“ auditorija sparčiai auga
6. Regimanto Adomaičio laiškas tėvynainiams: Kviečiu į susitaikymą
7. Skulptorius R.Vilčiauskas apie tobulinamą jo kurtą „Kiaušinį“: jaučiuosi, lyg sapnuočiau košmarą
8. Rolandas Paksas: Apie alternatyvą Lietuvai bijoma net prasižioti
9. Olava Strikulienė: Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę
10. Euras ir toliau plaunamas
11. Prezidentas V.Adamkus: Augau Lietuvos trispalvės šešėlyje
12. Disidentas, buvęs VSD vadovas P.Plumpa: Teisėsauga tarnauja politikams
13. F.Kauzonas: Už Vasario 16-osios šviesą! (beveik tostas, tik ne itin linksmas)
14. Kritikuoti valdžią uždrausta ir provincijoje
15. Akcija „Apšmeižk žinomą asmenybę“. Valomės ar purvinamės?
16. Prižiūrėtojai su kaliniais jau susikeitė vietomis
17. Skandinavai stumia šnipą į prezidentūrą
18. Slaptas skandinavų planas jau vykdomas
19. Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadas J.Milius: Išteisinkite arba pasodinkite
20. „Ką jūs padarėte su Lietuvos dvasia“?.. (Dviejų patriarchų performansas)
21. „TELESKYDINĖJE“ - Artūro Račo iškrova
22. Gintautas Kėvišas mokys serbus, kaip tratinti pinigus
23. N.Mačiulis ves laidą „Labanakt, vaikučiai“nuotraukos
24. Briuselis imituoja rūpinimąsi žmonėmis
25. Uostamiestyje įsiplieskė gaisras: žmonės evakuoti iš „Philip Morris Lietuva“ fabriko

Kodėl ministrams sudaromos sąlygos kenkti valstybei nebaudžiamiems?

balsuoti rezultatai

Ar sau leidžiate valgyti restoranuose ar kavinėse?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -21   -19 C

   -19  -17 C

 

   -17  -15 C

    -11   -9 C

   -12  -11 C

 

   -14  -11 C

   1-2 m/s

    2-5 m/s

 

      8-7 m/s

 

USD - 1.2299 PLN - 4.1698
RUB - 69.4480 CHF - 1.1505
GBP - 0.8794 NOK - 9.6770
reklama
Velyke2017