respublika.lt

Milijonai išlėks su dūmais

(0)
Publikuota: 2017 vasario 09 09:18:21, Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
„Fortum Klaipėda“ 2015-ųjų vasarą visai netyčia ėmė ir sudegino 3 tūkst. tonų iš Airijos atplukdytų atliekų. Eimanto Chachlovo nuotr.

Valstybinis energetikos holdingas „Lietuvos energija“ trūks plyš siekia pastatyti šalyje dvi atliekų deginimo jėgaines - Vilniuje ir Kaune, nors po 10-15 metų joms neužteks vietinių atliekų. Jau net Europos Komisija ragina mūsų valdžią atsitokėti, tačiau ši trypčioja prieš energetikos ryklius, kurie vėl užkraus vartotojams ant pečių nepagrįstų investicijų grąžinimą. Lyg skandalingojo SGD terminalo dar būtų maža.

 

Komisijos paskelbtoje ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitoje kritikuojami Lietuvos planai pastatyti dar dvi atliekų deginimo jėgaines, kurios kartu su „Fortum Klaipėda“ sudegintų apie 30 proc. komunalinių atliekų. EK teigimu, deginamų atliekų kiekis neturėtų viršyti 20-25 proc., kitaip šaliai nepavyks pasiekti 50 proc. atliekų perdirbimo rodiklio, nebus skatinamas jų rūšiavimas.

Pastačius jėgaines Vilniuje ir Kaune, trijų jėgainių bendras pajėgumas būtų 615 tūkst. t atliekų per metus. Tačiau ar tiek degintinų atliekų šalyje susidaro šiandien ir ar susidarys po 10-15 metų, niekas negali atsakyti. Aplinkos ir Ūkio ministerijų prognozės dėl bendro atliekų kiekio 2020 ir 2030 metais skiriasi net kelis kartus: viena sako, kad iš viso bus 1,3 mln. t, kita - kad 4,6 mln. t.

Pasak Aplinkos ministerijos, 2030 metais degintinų atliekų kiekis bus apie 410 tūkst. tonų. Taigi jėgainėms trūks 205 tūkst. t atliekų. Tačiau abiejų jėgainių statyba labai suinteresuotos „Lietuvos energijos“ atstovai įtikinėja, kad atliekų tikrai užteks, ir dar liks. Mat EK skaičiuoja tik komunalines atliekas, o yra dar pramoninės.

„Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis „Vakaro žinioms“ komentavo, esą Danija, Švedija ir net mūsų dažnai minimi estai degina daugiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų.

„Kalbant apie atliekų kiekius EK ataskaitos kontekste, jų tikrai nepritrūks. Kauno jėgainėje bus deginamos ir nepavojingos pramoninės atliekos, ką šiuo metu saugiai daro Klaipėdos atliekų deginimo jėgainė. Vien „Fortum“ jėgainė sudegina daugiau kaip 40 tūkst. t, ir tik Klaipėdos regione surenkamų pramoninių atliekų, - teigė N.Rasburskis. - Pastačius Vilniaus ir Kauno jėgaines, šalyje dar liktų 100-200 tūkst. tonų nesudegintų atliekų net tuo atveju, jei 2030 metais Lietuvai pavyktų pasiekti ypač ambicingus ir dar direktyvos formatu nepatvirtintus Žiedinės ekonomikos tikslus ir perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų.“

Tačiau Seimo Energetikos komisija jau kreipėsi į Vyriausybę, kad ši suskaičiuotų tikruosius esamų ir būsimų atliekų kiekius ir atsakingai įvertintų, ar Kauno jėgainę statyti racionalu.

N.Rasburskis tikisi „Lietuvos energijai“ ir šio projekto partneriui „Fortum“ palankaus sprendimo: „Projektas per dvejus metus yra ganėtinai pasistūmėjęs į priekį, pradėti realūs jėgainės statybos darbai. Kauno gyventojai laukia mažesnių šilumos ir atliekų tvarkymo kainų. Vertindami tai, nematome jokių objektyvių priežasčių, dėl ko Kauno jėgainės projektas būtų atidedamas ar stabdomas.“

Visai kitos nuomonės yra Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius.

„Kauno jėgainė visiškai nereikalinga ne tik dėl galimo atliekų trūkumo, - atkreipė dėmesį parlamentaras. - Kaune jau yra pereita prie atsinaujinančių energijos išteklių, iš biokuro gaminama šiluma visiškai patenkina miesto poreikius. O kas dabar - atsinaujinančius išteklius naikinsime ir pereisime prie atliekų deginimo? Taip mes grįžtame penkis žingsnius atgal, ir tai daro valstybinis monopolininkas „Lietuvos energija“! Užuot mokėjusi dividendus į biudžetą, investuoja ten, kur jau dabar yra pertekliniai pajėgumai. Tai prasilenkia su sveiku protu, aš tik nesuprantu, kodėl tyli Konkurencijos taryba.“

Kauno kogeneracinės jėgainės projekto vertė - apie 147 mln. eurų, 30 proc. lėšų jai skiria akcininkai, o 70 proc. ketinama skolintis iš bankų. Suprantama, tas investicines sąnaudas bus siekiama susigrąžinti per šilumos, elektros arba vartų mokesčio kainą. Specialistų skaičiavimais, būsimos Kauno jėgainės vartų mokestis būtų ne mažiau kaip 50-60 eurų už toną, o šiuo metu vienintelės atliekas deginančios jėgainės „Fortum Klaipėda“ vartų mokestis yra 23 eurai už toną.

„Visas tų projektų konkurencingumas suplaukia į tai, kad bus keliamos atliekų tvarkymo kainos, ir tas dotacijas jų degintojai krausis į savo kišenes, - piktinosi A.Skardžius. - Antra, bet kokios jėgainės eksploatacijos sąnaudos perkeliamos į sąskaitas vartotojams. Dabar jie jau atpirko biokuro projektus, tai užkars naujus. Čia tarsi būtų, kad tu perki lizingu naują automobilį, išsimoki, o tau ir vėl iš naujo pradeda lizingą skaičiuoti.“

Pašnekovo įsitikinimu, Lietuvoje susidarančioms degintinoms atliekoms sudeginti visiškai pakaktų dviejų jėgainių - Klaipėdoje ir Vilniuje. Pastarasis projektas jau yra užsitikrinęs ES paramą - 150 mln. eurų, be to, Europos investicijų bankas pernai vasarą yra suteikęs 190 mln. eurų paskolą pagal vadinamąjį Junkerio planą, „Lietuvos energijai“ reikėtų pridėti 10 proc. reikiamų lėšų.


Linas BALSYS, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys:


Atliekų deginimui tikrai nebus, jeigu mes jas tvarkysime taip, kaip priklauso, kad negautume baudų. Mat iš ES ateina nauja žiedinės, arba beatliekės, ekonomikos politika, kuriai Lietuva jau yra pritarusi, o EK priėmus direktyvas turėsime jas perkelti į savo įstatymus. Pagal jas sąvartynai visai turės išnykti, deginimas liks paskutinė priemonė, o prieš tai turėsime įdiegti masinį rūšiavimą ir perdirbimą. Energetikos komisijos klausymuose net ir mūsų pramonininkų atstovai pareiškė, kad jie eis tuo keliu ir nebeprigamins tiek atliekų, kiek tikisi deginimo lobistai.

Suprantu, kad interesas yra didelis, nes kai turi atliekų deginimo gamyklą, tai į ją kažkiek investuoji, dar susiveiki europinę paramą ir vargo nematai - kuras tau nekainuoja, netgi primoka tau už kiekvieną atliekų toną. Bet kai sakoma, kad dėl atliekų deginimo vilniečiams ir kauniečiams atpigs šiluma, tai netiesa. Vartotojai tada mokės tris kartus: pirmą kartą už šiukšlių išvežimą, paskui - vartų mokestį už tai, kad jėgainė priims deginti atliekas, nes nei savivaldybės, nei privatūs atliekų vežėjai vartų mokesčio tikrai nemokės, ir trečią kartą sumokėsime už šilumą, kurią ta jėgainė mums patieks neva pigiau.

Kitose šalyse yra praktikos, kad atliekų tvarkymas yra ne pelno siekianti veikla, o būtinoji paslauga visuomenei. Tai darančios ne pelno siekiančios savivaldybių kompanijos subalansuoja atliekų tvarkymo ir šilumos kainas. Tuomet galima sakyti, kad gyventojai atsikrato atliekų ir mainais už tai gauna šilumą. Bet pas mus net ir valstybinis monopolininkas iš to siekia uždirbti didžiulius pelnus, vyksta arši kova, kas statys ir kur, o mes, vartotojai, šioje interesų kovoje liekame pralaimėję, nors turėtume laimėti.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s