respublika.lt

Milijardas į lietuvių sąskaitas

(0)
Publikuota: 2018 lapkričio 30 07:36:11, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 1 nuotr.
Gyvenantieji tik iš savo uždarbio dažnai nesupranta, kaip kaimynai, gaudami minimalią algą, sugeba įpirkti brangius daiktus. Eltos nuotr.

Praėjusiais metais užsienyje gyvenantys ir dirbantys mūsų šalies piliečiai į sąskaitas Lietuvoje pervedė apie 1,1 mlrd. eurų. „Eurostat“ duomenimis, iš Europos Sąjungos šalių buvo pervesta 460 mln., iš trečiųjų šalių - 649 mln. eurų. „Vakaro žinios“ nusprendė pasidomėti, kaip reikėtų vertinti šias, į Lietuvą atplaukiančias ir, tikėtina, tiesiai į privačias sąskaitas keliaujančias, sumas.

 

Rimanto Rudzkio, Vilniaus Universiteto profesoriaus, teigimu, vertinant globaliai, milijardas nėra kažkas labai ypatinga. „Į Lietuvą pastaraisiais metais kasmet pervedamos panašios sumos. Užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai „dalinasi“ savo darbo užmokesčiu, privačiomis pajamomis, iš kitų šaltinių gaunamu pelnu, - pastebi profesorius. - Ir tai yra gerai, nes šie pinigai „galutinį vartotoją“ pasiekia greičiau negu, tarkim, Europos Sąjungos skiriama parama. Norint gauti tą pačią Europos Sąjungos paramą būtina įveikti daug biurokratinių trukdžių - rašyti projektus, pildyti paraiškas, teikti ataskaitas, laukti, kol lėšos bus pervestos ir t.t. Kai perlaidas siunčia privatūs asmenys, tie patys pinigai gaunami ir panaudojami žymiai greičiau.“

Paklaustas, ar tokios perlaidos neiškraipo informacijos apie gyventojų gaunamas pajamas ir jų turtinę padėtį, R.Rudzkis atkreipė dėmesį, kad gyvename pagal Vakarų Europos standartus, todėl jų reikia laikytis. „Mūsų valstybė - socialiai orientuota. Jeigu žmogus visą gyvenimą dirbo, užsidirbo ir mokėjo mokesčius, sulaukus senatvės jam priklauso pensija. Jeigu pastaroji yra per maža, jis turi teisę, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, gauti ir papildomą socialinę paramą. Ir nereikėtų daryti problemos iš to, kad mažas pajamas gaunantis asmuo kartais sulaukia paramos iš užsienyje gyvenančių giminaičių. Aišku, yra šalių, kur žmonės turi atsiskaityti už kiekvieną gautą centą. Jeigu pajamų deklaracijos taptų privalomos arba šildymo lengvatos būtų susietos su visomis, įvairiais keliais žmogaus gaunamomis pajamomis, tada perlaidas iš užsienio reikėtų vertinti. Dabar tokie atvejai, kai pinigus gauna socialiai remtini ir lengvatomis besinaudojantys asmenys, yra labai reti ir bandyti juos susekti kainuotų per daug lėšų bei žmogiškųjų resursų“, - „Vakaro žinioms“ sakė pašnekovas.

„Čia panašiai, kaip klausimas dėl vaiko pinigų, - juos turi gauti visos šeimos, auginančios vaikus, ar tik gyvenančios vargingai? Jeigu gauna visos, tai kodėl turėtų būti diferencijuojamos lengvatos? Nors, mano nuomone, efektyvesnė priemonė būtų ne lengvatos, o socialinės paramos skyrimas vargingiausiai gyvenantiems. Lengvatos skirstomos centralizuotai, o paramą savivaldybės, geriausiai žinančios savo gyventojų turtinę padėtį, skirsto tiesiogiai. Jos tiksliausiai ir galėtų įvertinti vieno ar kito asmens poreikius ir, remiantis tuo, nustatyti jam priklausančios paramos dydį, - pasiūlymą reformoms pateikė R.Rudzkis. - Deja, šiandien mes ne tik mokomės iš Vakarų, perimame jų patirtį, bet ir kartojame jų klaidas. Tai kainuoja. Ir energijos, ir lėšų. Akivaizdu, kad sprendžiant tiek lengvatų, tiek pensijų, tiek darbo užmokesčio klausimus būtina supaprastinti mokesčių sistemą. Šiandien mes matome priešingą procesą - mokesčių sistema darosi vis sudėtingesnė ir painesnė. Esant tokiai situacijai, labai pravartu prisiminti dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo planus mažinti norminių aktų skaičių, nes tai - papildomas verslo apmokestinimas, trukdantis jam augti. D.Trampas pažadėjo, kad įvedus naują norminį aktą bus panaikinti du senieji. Ir tai yra teisinga, nes visas pasaulis, įskaitant ir mus, skęsta bereikalingame popierizme. Net gydytojai pastaruoju metu daugiau laiko sugaišta ne bendraudami su pacientais, o pildydami popierius.

O grįžtant prie pinigų iš užsienio klausimo, tai neabejotinai yra gerai. Kiekvienos šalies ekonomika priklauso nuo to, koks pinigų kiekis joje cirkuliuoja. Kuo pinigų srautai didesni, tuo didesnė gyventojų perkamoji galia. Kuo labiau auga perkamoji galia, tuo sparčiau didėja apyvarta ir surenkama daugiau mokesčių. Pinigų kiekio didėjimas skatina ekonomiką, tad kuo daugiau jų oficialiai ateis, tuo visiems bus geriau.“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s