respublika.lt

2017 spalio 19, ketvirtadienis

Maistas brangsta, badaujančių - milijonainuotraukos (4)

2017 rugpjūčio mėn. 05 d. 11:08:12
Aida VALINSKIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Maisto kainos pasaulyje liepą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 10,2 proc. ir pasiekė aukščiausią nuo 2015 m. sausio lygį, pranešė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Tačiau vargu ar tai ką nors džiugina, kai ta pati organizacija ne taip seniai skelbė, kad kas šeštas žmogus pasaulyje neturi pakankamai valgyti, o badmiriaujančių žmonių skaičius nuolat didėja nuo 1995-ųjų.

 

FAO skaičiuojamas pasaulio maisto kainų indeksas rodo penkių maisto produktų grupių - grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių aliejų ir cukraus - kainų pokyčius tarptautinėse rinkose.

„Daugelio rūšių grūdų, cukraus ir pieno produktų kainas išlaikė ribota paklausa ir valiutų kursų svyravimai. Tuo metu mėsos kainos, palyginti su metais anksčiau, nepakito, o augalinių aliejų kainos net šiek tiek smuko“, - nurodoma FAO pranešime.

FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas liepą sudarė vidutiniškai 179,1 punkto ir buvo 3,9 punkto, arba 2,3 proc., didesnis negu birželį. Pasak FAO ekspertų, indekso pakilimą lėmė „visų pirma kviečių ir taip pat iš dalies ryžių pabrangimas“.

Ta pati FAO kartu su Tarptautiniu žemės ūkio plėtros fondu (IFAD) ir Pasaulio maisto programos (WFP) atstovais metų pradžioje skelbė, kad nors kovoje su chronišku badmiriavimu pasiekta didesnė pažanga, nei manyta, badaujančiųjų skaičius vis dar yra nepriimtinai didelis. Skaičiuojama, kad maždaug 795 mln. žmonių pasaulyje kenčia badą, kas šeštas žmogus neturi pakankamai valgyti. Badmiriaujančių žmonių skaičius nuolat didėja nuo 1995-ųjų.

Blogiausia padėtis esą yra Konge, kur badą kenčia trys ketvirtadaliai gyventojų. Toliau eina Burundis, Eritrėja, Siera Leonė, Čadas ir Etiopija, praneša agentūra AP. Iš viso nuo pagalbos maisto produktais priklausomos yra 30 šalių, 20 jų - Afrikoje.

FAO skelbtais duomenimis, maždaug trečdalis viso pasaulyje pagaminto ir užauginto maisto atsiduria šiukšliadėžėse, o vėliau sąvartynuose. Pasaulyje išmetama apie 1,3 mlrd. tonų maisto per metus. Vidutinė JAV keturių asmenų šeima per metus išmeta maisto, kurio vertė - 500-2000 JAV dolerių. Britų šeima per savaitę į šiukšlinę išmeta maisto už 8 svarus.

Tiesa, palyginti su kitomis Vakarų Europos ar Šiaurės Amerikos šalimis, Lietuvoje išmetamo maisto kiekis yra mažesnis. Svetur maisto atliekos siekia 95-115 kg žmogui per metus, o vienas lietuvis išmeta apie 50 kg maisto atliekų per metus.


Jonas TALMANTAS, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas:

Maistas parduotuvėse brangsta, o ūkininkų pagaminama produkcija, bent jau Lietuvoje, pinga. Kodėl taip yra? Kas pasiima didžiausius pinigus tose „žirklėse“ nuo pirminės ūkininkų produkcijos kainos iki parduotuvių kainos? Manau, kad perdirbėjai ir prekybininkai, o labiausiai dėl to kenčia vartotojai. Mano įsitikinimu, būtiniausių maisto produktų kainos turi būti reguliuojamos - kito kelio nėra. Juk jau dabar daugelio maisto produktų Lietuvos vartotojai pagal savo pajamas negali nusipirkti - tai kas iš to, kad tų produktų yra.

Žaliavinio pieno iš ūkininkų supirkimo kainos, palyginti su penkių pastarųjų metų vidurkiu, yra nukritusios apie 30 proc., mėsos - apie 25 proc., grūdų supirkimo kainos - 37 proc. O maisto produktai parduotuvėse pabrangę 10-15 proc., kai kurie net 100 proc. Kitaip sakant, tiesioginio žemės ūkio produkcijos gamintojo - ūkininkų - gaunamos pajamos mažėja, jie vos gali išgyventi, vartotojams kainos didėja, jie vos gali įpirkti. Manau, rinka Lietuvoje nėra sutvarkyta - jei krinta supirkimo kainos, turėtų mažėti ir kainos parduotuvėje. Kai vartotojai negali produktų įpirkti, suvartojimas mažėja, ir perdirbėjai tada sako, kad jiems nereikia tiek žaliavos, todėl ūkininkams vėl mažina supirkimo kainas. Rezultatas - kažkas skursta, o kažkas lobsta.

Lietuvos ūkininkams sudėtinga konkuruoti pasaulio rinkoje, nes konkurencinės sąlygos iškreiptos. Mūsų tiesioginės išmokos mažiausios visoje ES. Kainas reguliuoja rinka ir ten mums tenka dalyvauti kaip lygiems su lygiais. Tik išmokas už hektarą vieni gauna didesnes, Lietuva - mažesnes. Kas gauna didesnes, gali taikyti mažesnes kainas ir gauti pelną, o mes negalime, nes patirsime didelius nuostolius. Naujoji valdžia atėjusi žadėjo siekti, kad Lietuvai mokamos tiesioginės išmokos būtų prilygintos bent jau Europos vidurkiui, tačiau nieko nedaro. Jei ir toliau taip bus, mūsų ūkininkus galutinai „pasmaugs“, bet manau, kad Europai to ir reikia, - jie turės dar vieną rinką, kur be konkurencijos galės parduoti savo prekes.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (4)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Kaip manote, ar lietuviai yra pilietiški?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1   +8 C

   +3  +5 C

 

   +4 +8 C

   +10  +12 C

  +10 +12 C

 

   +7 +11 C

    1-4 m/s

     1-3 m/s

 

      1-4 m/s

 

USD - 1.1749 PLN - 4.2277
RUB - 67.4559 CHF - 1.1551
GBP - 0.8928 NOK - 9.3575
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12