Banko „Snoras“ žlugimas buvusiems jo konkurentams yra naudingas ne tik dėl perimtų klientų. Lietuvos banko pateikiami duomenys rodo, kad po „Snoro“ bankroto sumažėjus konkurencijai kiti bankai, ypač - skandinavų, akimirksniu tuo pasinaudojo ir sumažino palūkanas už pinigų likučius, šalies gyventojų ir įmonių laikomus tiek einamosiose, tiek terminuotose sąskaitose.

Praėjusių metų pradžioje pasiskolinusi tarptautinėse rinkose 3,98 mlrd. litų bankrutavusio „Snoro“ indėliams grąžinti, mūsų valstybė savo piliečiams jau užkrovė papildomą - skaičiuojant su visomis palūkanomis daugiau nei po 200 litų - skolą kiekvienam piliečiui.

Tačiau ši suma - tik ledkalnio viršūnė. Galimas dalykas, dar daugiau išloš buvę „Snoro“ konkurentai kiti bankai, žlugus vienam iš jų varžovų drastiškai sumažinę palūkanas ne tik terminuotiesiems indėliams, bet ir sąskaitose laikomiems pinigų likučiams.

Šiandien tik labai retas Lietuvos gyventojas kuriame nors šalies banke arba netgi keliuose iš jų neturi atidaręs einamosios sąskaitos, kuri specialistų kitaip dar vadinama depozitine, arba vienadiene. Į jas pervedamas darbo užmokestis, pensijos ir pašalpos, kitos pajamos. Tokias sąskaitas turi ir įmonės.

Palūkanas apkarpė drastiškai

Už sąskaitose esantį lėšų likutį bankai yra įsipareigoję mokėti tam tikras palūkanas. Jos mažos, tačiau ilgėliau ir didesnę sumą einamosiose sąskaitose laikantiems gyventojams ar įmonėms jos vis tiek yra šiokia tokia paspirtis, bent jau neleidžia pinigams visiškai nuvertėti.

Lietuvos bankas skelbia, kad už likutines lėšas litais sąskaitose šalies komerciniai bankai įmonėms nuo 2010 m. gruodžio iki pernai to paties mėnesio vidutiniškai mokėjo 0,26-0,28 proc., gyventojams - 0,16-0,20 proc. palūkanų.

Tačiau paskutinį praėjusių metų mėnesį palūkanos staigiai nusirito į prarają. Ypač drastiškai, net apie tris kartus - iki 0,06 proc., jos sumažėjo gyventojams. Bendrovėms už jų laikomą lėšų sąskaitų likutį palūkanos apkarpytos santūriau - iki vidutinių 0,18 proc.

Metus iki pernai gruodžio už vienadienėse sąskaitose laikomas sumas eurais gyventojams ir įmonėms buvo priskaičiuojamos nuo 0,22 iki 0,30 proc., tačiau praėjusio mėnesio pabaigoje jos šviesos greičiu nukrito iki 0,12 proc.

Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šie skaičiai nėra dideli. Tačiau einamosiose sąskaitose, to paties Lietuvos banko duomenimis, pernai gruodį gulėjo 19,4 mlrd. litų vertės likutinių pinigų. Nuo tokios sumos skaičiuojamas palūkanas sumažinus kad ir viena dešimtąja procento, bankai sutaupys dešimtis milijonų.

Kirtis terminuotiesiems indėliams

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, terminuotųjų indėlių Lietuvos piliečiai ir įmonės bankuose laikė šiek tiek mažiau. 2011 m. lapkričio mėn. duomenimis - 17,5 mlrd. litų.

Po „Snoro“ bankroto komerciniai bankai sugebėjo apkramtyti ir jų palūkanas, tiesa, ne taip drastiškai. Pavyzdžiui, už terminuotuosius indėlius litais, laikomus iki 2 metų, iki 2011-ųjų gruodžio komerciniai bankai, pasak mūsų centrinio banko statistikos, siūlė 1,98-2,78 proc. vidutines metines palūkanas, o praėjusių metų mėnesį šis rodiklis buvo sumažintas iki 1,79 proc.

Apkaltino matematiką

„Respublikos“ paprašytas paaiškinti tokį keistą palūkanų nuopuolį, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas pirmiausia aiškino paprasta matematika.

„Viena iš palūkanų tiek už vienadienius, tiek už terminuotuosius indėlius sumažėjimo 2011 m. gruodžio mėn. priežasčių buvo tai, kad bankas „Snoras“ nebuvo įtrauktas į bendrą statistiką. Reikia pabrėžti, kad dėl savo veiklos specifikos šis bankas reikšmingą dalį savo veiklos finansavo pritraukdamas indėlius ir dėl jų konkuruodamas aukštesnėmis palūkanų normomis“, - tvirtino Lietuvos banko atstovas.

Sumenko konkurencija

Tačiau finansų analitikas Žygimantas Mauricas nurodė ir kitą drastiško palūkanų sumažinimo priežastį, kuri atsirado dėl sumažėjusios konkurencijos tarp bankų po „Snoro“ žlugimo.

Anot Ž.Maurico, komerciniai bankai palūkanas pradėjo mažinti, kai valdžia indėlininkams pradėjo atiduoti tarptautinėse rinkose pasiskolintus pinigus. „Juos dalijo SEB bankas ir apdraustųjų indėlių suma siekė 3,2 milijardo. Taigi rinkoje atsirado labai daug litų. Tai matyti iš to, kiek komerciniai bankai nuo praėjusio gruodžio padėjo indėlių litais centriniame banke. Dabar ten yra apie 900 mln. litų. Prireiks nemažai laiko, kol jie bus investuoti arba į investicinius produktus, arba bus išdalyti gyventojams ir verslui kaip paskolos“, - dėstė finansų analitikas.

O kol to nevyksta, indėlininkams grąžintos ir vėl bankuose nusėdusios milžiniško sumos, Ž.Maurico teigimu, „nedirba“. „Palūkanas reguliuoja pasiūlos ir paklausos santykis. Dabar litų paklausos nebėra. Todėl sumažėjo ir jų kaina“, - sakė pašnekovas.

„Suprantate, „Snoras“ buvo tuos pinigus „įdarbinęs“. O dabar „Snoro“ nebėra, liko tik litų perteklius. Čia ir slypi visa esmė“, - teigė Ž.Mauricas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"