Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Algimantas Norvilas bei Zigmas Vaišvila kreipėsi į STT bei VSD, prašydami ištirti, kokiu pagrindu valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ bus skaidoma į tris bendroves. Pasak jų, susisiekimo ministras Rokas Masiulis argumentuoja, kad tokie buvo ES reikalavimai, nors, pasak signatarų, tai neatitinka tiesos. Jie įtaria, kad pelningiausias „Lietuvos geležinkelių“ veiklas norima perduoti į privačias rankas.
„Puikiai dirbančią, atnaujintu parku, modernią įmonę, išsiskiriančią pelningumu ir regiono kontekste (lyginant su Latvijos, Estijos geležinkelių bendrovėmis) nutarta reorganizuoti. Nieko naujo. Skanus kąsnis - reikia pasitvarkyti. Šitą idėją bandoma realizuoti beveik tris dešimtmečius. Mažoje valstybėje monopolis yra monopolis. Jei blogai dirba - reikia keisti jos vadovus, tačiau tai nesuteikia teisės su valstybės įmone daryti, ką nori“, - akcentavo Z.Vaišvila.
Signataras priminė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ bus skaidomi į pelningą krovinių pervežimo įmonę, nuostolingą, vešiančią keleivius, bei dar neaišku, ar nuostolingą, ar pelningą - prižiūrėsiančią infrastruktūrą.
„Noriu pasakyti, kad Lietuva ir Liuksemburgas yra išskirtinės ES šalys, kurios turi specialųjį statusą, įtvirtintą ES ketvirtojoje geležinkelių direktyvoje. Ji šioms dviem valstybėms suteikia išskirtinę tranzito teisę bei teisę spręsti pačioms. Tačiau susisiekimo ministras R.Masiulis bei „Lietuvos geležinkelių“ naujasis vadovas Mantas Bartuška nežinančiai Tautai meluoja, kad vykdo minėtos direktyvos reikalavimus: išskaidyti įmonę. „Lietuvos geležinkeliai“ veiklas padalino į tris direktoratus ir to ES užteko. Tačiau stumiama afera, norint įmonę išskaidyti“, - piktinosi Z.Vaišvila.
Signatarai specialiųjų tarnybų prašo išsiaiškinti, ar neketinama privatizavimui parengti pelningiausią išskaidytų „Lietuvos geležinkelių“ dalį - įmonę, teiksiančią krovinių vežimo paslaugas. Jie įtaria, kad nuostolingiausia, vešianti keleivius, bus palikta kaip našta valstybei, nes mokesčių mokėtojų pinigais reikės subsidijuoti šią socialinę funkciją.
„Sako, neprivatizuos. O kam tada meluojama, kad ES išskaidyti reikalavo? Specialiai praėjusieji metai padaryti nuostolingais, nes išmokėti trylikti atlyginimai, nors su kolektyvu buvo sutarta, kad jie nebus išmokėti. Be to, prisiminkime urėdijų reformą. Ten per keturiasdešimt urėdijų sujungtos į vieną. Be to, Susisiekimo ministerija ką tik į vieną sujungė vienuoliką regioninių kelių įmonių. Nediskutuosiu, ar gerai tai, ar blogai. Tačiau vyksta atvirkščias procesas. Vienos įmonės sujungiamos, kitos skaidomos. Kai kažkam reikia vienaip, darau vienaip, kai kažkam reikia kitaip, darau kitaip“, - akcentavo Z.Vaišvila.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“