Lenkai išsiveža ir karves, ir pienąnuotraukos (6)

2018 liepos mėn. 28 d. 11:57:01 Perskaitė 890

Nuo šių metų sausio iki liepos pieninių karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 1200 (nuo 272 101 iki 270 914). Pienines karves iš mūsų ūkininkų noriai perka lenkai, jiems auginti margąsias apsimoka. Tuo tarpu mums belieka palydėti gyvulių pilnus vilkikus. Lietuvoje išsilaikyti dar geba tik stambieji pieno gamintojai, kuriems perdirbėjai moka gerokai brangiau.

 

Pieno ūkių daugiausia atsisako smulkieji ūkininkai. Lazdijų rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Balčius „Vakaro žinioms“ pasakojo, jog jų krašte, kas turėjo po 5 karves, jau pardavė, o stambieji dar laikosi. Mūsų pienines karves noriai perka lenkai, jiems, pasak A.Balčiaus, karvė atsiperka per metus. „Atvažiuoja lenkų ūkininkai iš pasienio, iš Punsko, iš Seinų. Girdėjau, kad žmonės yra pardavę taip karvių. Lenkai susikooperavę, gauna už pieną didesnę kainą, teko neseniai kalbėtis su vienu lenkų ūkininku, jis turi 30 karvių ir gauna 41 euro centą už litrą pieno, sakė, pragyvena. O mūsų ūkininkai tik 21 euro centą gauna, būtų bent 30 centų už litrą, mūsų ūkininkai išsilaikytų“, - teigė A.Balčius. Tačiau perdirbėjai akcentuoja, kad mokėti daugiau smulkiems negali, nes kainuoja transporto kaštai susirenkant mažus kiekius pieno. A.Balčius juokiasi, sako, o kur nebus transporto kaštų, kai vien jo kaime Veisėjų seniūnijoje pieno supirkti važiuoja trijų skirtingų įmonių mašinos. „Važiuoja dėl bidonėlio pieno. Tai baisi utopija, tai nesąmonių nesąmonės. Vadinasi, supirkėjams apsimoka, bet tam žemdirbiui tikrai neapsimoka, jis nori kainos ir gyventi nori - šiandien ir rytoj. O žmonės gyvulius lenkams parduoda, Vyriausybė turi galvoti, ką daryti“, - įsitikinęs pašnekovas.

Ūkininkų sąjungos Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė teigė, jog jai išsilaikyti padeda tik mišrus ekologinis ūkis ir tarpininkų atsisakymas. „Turiu 10 galvijų: ir pieninių, ir mėsinių. Pieno neparduodu supirkėjams, pasiūlė brangiau 1 centu... Nusprendžiau savo pagamintą produkciją tiekti žmonėms, darau sūrius ir pragyventi įmanoma. O anksčiau būdavo, kad ir pieno tyrimų atsakymai netikslūs ateidavo, juk darau sūrį ir matau, kad baltymų daug. Džiaugiuosi savo pasirinkimu pati produktą gaminti. Ir mėsos, kai yra, produkciją pati realizuoju“, - teigė M.Lukaševičienė. Moters patirtimi, pieno supirkėjai žiūri tik savęs, ir ūkininko patiriamų kaštų neskaičiuoja. Už mėsą taip pat supirkėjai neką siūlo. „Mano kaimynė pardavė paskutinę karvę mėsai, tai gavo po 70 centų už kilogramą. Lenkai karvių auginimui perka daug, akivaizdu, kad jiems tai naudinga. O paskui važiuojame maisto į Lenkiją... Čia labai svarbu paminėti žmonių užimtumo problemą. Nes nelieka gyvulių, nelieka darbo“, - sakė ji.

Situaciją komentuoja asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus SIMONIS:

- Dar 2015 metais Lietuvos pieno gamintojai natūralaus pieno užsienio supirkėjams neparduodavo, 2018 metais sausį-birželį parduota daugiau nei 2 tūkst. tonų tokio pieno. Kas lėmė tokį reiškinį?

- Lenkai ir latviai perka. Žmonės ieško geresnės supirkimo kainos, pavyzdžiui, lenkai pasidaro kontraktą, kur reikalingas didesnis pieno kiekis - jie savo šalyje kainos nekelia - prireikus papildomo pieno, atvažiuoja į Lietuvą. Pasiūlo šiek tiek didesnę supirkimo kainą mūsų ūkininkams ar kooperatyvams.

- Kaip tokia situacija paveikia vietinius supirkėjus, jie irgi lekia užsienin pieno ieškoti?

- Taip, stabiliai 20-25 proc. pieno perkama iš Latvijos, Estijos.

- Nejau Latvijos vietiniai supirkėjai latvių ūkininkams pasiūlo mažiau, nei Lietuvos perdirbėjai jiems moka?

- Pas mus apie 15 metų su įvairiais Latvijos kooperatyvais, gaminančiais pieną, yra kontraktai, partnerystės sutartys - ir normali kaina. Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai, apie 64 proc. ūkininkų laiko 1-10 karvių, bet jie parduoda 10-12 proc. pieno kiekio. Iš jų sudėtinga pieną surinkti, yra pieno surinkimo sąnaudos, be to, mažų ūkių pieno kokybė yra šiek tiek prastesnė, todėl ir kaina mažesnė. Be to, Lietuvoje yra tarpininkai, kurie tik nuperka iš ūkininkų ir parduoda, pernai tarpininkų marža sudarė apie 81 eurą nuo tonos pieno. Tai statistiškai mažina kainą. Stambiems ūkiams, atitinkantiems Europos lygį, mokama europinė kaina. 2017 metais Lietuvoje stambiems ūkiams, parduodantiems daugiau nei 40 tonų per mėnesį, vidutiniškai sumokėta 356 eurai už toną, o Europos vidurkis 348 eurai už toną.

- Ūkininkai savo karvių bandas parduoda į Lenkiją. Tai normalu?

- Tai neišvengiamas procesas. Pavyzdžiui, Anglijoje buvo 20 tūkst. ūkių, per 10 metų liko 10 tūkst. ūkių. Pasaulio pienininkų organizacijos duomenimis, iki 2030 metų ūkių skaičius sumažės 20-30 proc., mažės karvių skaičius, bet didės primilžis, ir pieno kiekis išliks tas pats.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net