Kol Lietuvos ekonomika laikosi ant kranto, mūsų kaimynai latviai skęsta. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos ūkis susitraukė 18 proc., mūsų - trečdaliu mažiau. Šalis kaimynė gali pasigirti tiktai vienu rezultatu: pasirodo, pagal augimo tempus sausį-kovą Rygos oro uostas buvo antras Europos Sąjungoje (ES) - po Prancūzijos Lježo miesto oro vartų. Net patys latviai neslepia, kad toks rezultatas buvo pasiektas daugiausia dėl pašlijusio oro vežimų verslo Lietuvoje.

Lietuvos futbolininkas, Italijos Genujos “Sampdoria” žaidėjas Marius Stankevičius tvirtina, kad anksčiau į užsienį skraidydavo iš Vilniaus oro uosto. “Buvo tiesioginis reisas į Milaną, nuo kurio Genuja ranka pasiekiama. Tačiau pastarąjį pusmetį į Italiją skraidau iš Rygos. Žinoma, mieliau būdavo pakilti nuo žemės iš gimtosios Lietuvos oro uosto”, - dienraščiui “Respublika” pasakojo futbolininkas.

Priversti skraidyti per Rygą

M.Stankevičius tvirtino parvykęs į Lietuvą gyvenąs Panevėžyje, pas motiną. “Nuo ten ir iki Vilniaus, ir iki Rygos - vienodas atstumas. Blogiau, kai reikia į Latvijos sostinės oro uostą vykti iš Marijampolės, kur yra treniruočių bazė. Tuomet, aišku, erzina tai, kad kažkodėl esi priverstas sukarti daug ilgesnį kelią, nei tektų iš tikrųjų”, - teigė pašnekovas. Matyt, M.Stankevičiui pritartų dauguma lietuvių, kuriems sulėtėjęs Vilniaus tarptautinio oro uosto (TVOU) darbas jau tapo rakštimi. Jo salės apytuštės tapo tuomet, kai keleivius nustojo skraidinti liūdnai pagarsėjęs lietuviško kapitalo oro vežėjas “flyLAL”.

Nėra abejonių, kad M.Stankevičiui turėtų pritarti ir tūkstančiai kitų lietuvių, priverstų skristi ar važinėti į Rygos oro uostą, kad galėtų pasiekti daugumą kitų valstybių. Tuo tarpu šalies kaimynės svarbiausių oro vartų pasiekimai įspūdingi. Per pirmąjį pusmetį keleivių srautas net sunkmečiu čia išaugo 4,9 proc. - didesnis minėtu laikotarpiu jis buvo tiktai Lježe (7,7 proc.). Tyrimą atlikusios Tarptautinės oro uostų asociacijos ACI duomenimis, labiausiai Europoje keleivių srautas krito TVOU - net 37,9 proc. Antroje gėdingo sąrašo vietoje liko Estijos Talino oro uostas, čia per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su 2008 m. sausiu-kovu, buvo aptarnauta 24,5 proc. mažiau klientų.

Kaimynų klestėjimas - “airBaltic” nuopelnas?

Janis Vanags, Latvijos oro pervežimų bendrovės “airBaltic” korporatyvinės komunikacijos viceprezidentas, “Respubliką” patikino, kad dėl savo svaiginančio augimo Rygos oro uostas turėtų būti dėkingas būtent jo atstovaujamai aviakompanijai. “Kitų uosto aptarnaujamų oro vežėjų rezultatai prastėjo, ūgtelėjo tik vienos “airBaltic” statistika. Vien per balandį mūsų kompanijos aptarnaujamų keleivių skaičius išaugo 56 proc. Mano duomenimis, toks aviakompanijos augimo rezultatas Europoje - unikalus. Žinoma, kad jį atspindi ir Rygos oro uosto rezultatai”, - tvirtino J.Vanags.

Anot jo, Lietuva šalies kaimynės aviakompanijai - ypač svarbi rinka. “Iš Lietuvos išskrendantiems ir į jūsų šalį atskrendantiems keleiviams mes siūlome vis daugiau paslaugų. Tarkim, praėjusiais metais iš Rygos į Vilnių ir atgal buvo tiktai trys “airBaltic” reisai. Dabar jų jau - net septyni”, - džiaugėsi atstovaujamos aviakompanijos pasiekimais J.Vanags.

Kai kurių “Respublikos” kalbintų oro pervežimų ekspertų tvirtinimu, Latvijos Vyriausybei ir “airBaltic” vadovams priklausanti kompanija mūsų šalyje vykdo protingą rinkodaros kompaniją. Yra nuomonė, kad mažinant skrydžių iš Lietuvos skaičių į kitas valstybes ir didinant jų skaičių į Rygą, kurios oro uostas jau dabar tampa tarptautinio masto tranzito centru, mūsų šalies nacionalinis oro pervežimų verslas bus sunaikintas visiems laikams.

Tomas VAIŠVILA - Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius:

Dauguma žmonių ne visai teisingai įsivaizduoja oro uosto funkcijas. Tiesą sakant, oro uostas yra tokia pat stotis kaip autobusų ar geležinkelio. Neteisinga manyti, kad nuo mūsų gali priklausyti keleivių srautų dydis. Mes neparduodame bilietų ir neskraidiname keleivių. Mūsų pagrindinis darbas - juos kokybiškai aptarnauti. Taip pat į mūsų funkcijas įeina ir lėktuvų priežiūra.

Parengta pagal dienraštį "Respublika".