respublika.lt

2017 lapkričio 23, ketvirtadienis

akordeon festiv kaire

Kredito unijos: Neišmoktos bankrotų pamokosnuotraukos (7)

2017 rugsėjo mėn. 10 d. 08:00:12
Jaunius POCIUS, zinios@vakarozinios.lt

Protingi mokosi iš svetimų klaidų, kvailiai - iš savo. Ne kitaip galima būtų traktuoti prieš penketą metų prasidėjusį kredito unijų bankrotų procesą. Atrodo, pamokų turėjome tiek ir tiek, kai skandalingai paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį bankrutavo komerciniai bankai. Bet, pasirodo, tai buvo seniai ir jau pasimiršo. Šalies prezidentės favorito vadovaujamas Lietuvos bankas, kurio priedermė kontroliuoti finansų įstaigų veiklą, viena akimi unijas tarsi stebi, bet aferos jose nesiliauja, o už tai mokame mes visi.

 

Pastaraisiais metais FNTT baigė ir teismams perdavė 4 ikiteisminius tyrimus dėl piktnaudžiavimo kredito unijose, svetimų lėšų iššvaistymo ar pasisavinimo, o 6 baudžiamosios bylos tebetiriamos. Turint galvoje, kad Lietuvoje veikia apie 70 tokių kredito įstaigų, pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius rodo, kad kredito unijų kontrolei skiriama galbūt per mažai dėmesio. Matyt, tuo pasinaudodami jų darbuotojai, prieinantys prie indėlininkų pinigų, rezga finansines aferas.

Neseniai FNTT paskelbė tirianti devynioliktos pagal dydį šalyje kredito unijos „Baltija“ įtartinas finansines operacijas klastojant indėlių grąžinimo dokumentus ir pervedant lėšas tretiesiems asmenims. Byloje dviem asmenims pareikšti įtarimai dėl daugiau kaip 1 mln. eurų iššvaistymo, unijos veikla sustabdyta. Analogiška nusikalstama veikla galėjo vykti ir kitoje, Namų kredito unijoje, kur įstaigos darbuotojai iš unijos narių sąskaitų į savąsias įtariami pervedę apie 300 tūkst. eurų. Žinoma, įvardinamos sumos nėra tokios, kokios keliaudavo į sukčiavusių bankininkų kišenes, kai praėjusio amžiaus pabaigoje, nuo 1994-ųjų iki 1999-ųjų, bankrutavo 14 komercinių bankų. Tačiau akivaizdu, kad FNTT šiame sektoriuje yra ką veikti.

Nerimo ženklų kredito unijų veikloje būdavo ir anksčiau, tačiau rimčiau į juos pasižiūrėta 2013 metais. Tada buvo sustabdyta dviejų tokių „bankelių“ - Nacionalinės kredito unijos ir „Švyturio taupomosios kasos“ - veikla. Tokių veiksmų imtasi dėl to, kad išdalintų paskolų portfelis dešimtimis ir daugiau kartų viršijo įkeisto turto vertę.

Nuo tol Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento akiratyje būdavo viena ar kita unija, o jų vadovų darbelius ėmė narplioti FNTT.

Dėl to, kad suteiktos paskolos viršijo turimo turto vertę, šiemet sustabdyta ir Pajūrio kredito unijos veikla. O štai „Žemaitijos iždo“ kredito unijai bankroto byla paskelbta jos seife pasigedus 100 tūkst. eurų.

Kodėl drįsta rizikuoti unijų vadovai, prielaidų apstu. Tokie „bankeliai“ veikia teritoriniu principu, o jų klientai yra unijų nariai. Tad gali būti, kad pernelyg pasitikima vadovų sąžiningumu, o šie ilgainiui pradeda nebejausti žemės po kojomis. Antraip kaip galima būtų paaiškinti, kad 2014 metais bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo kontorėlę įsikūrusi Dubajaus dangoraižyje?

Reikalavimai unijų steigėjams ir vadovams kur kas mažesni nei bankų sistemoje. Tokių įstaigų vadai gali turėti ir žemesnį išsilavinimą, ir mažiau patirties. Pretendentui į unijos vadovus neatitinkant minimalių reikalavimų, leidžiama „pasitaisyti“ - jis papildomai egzaminuojamas. Aukštojo mokslo diplomą ir ne mažesnę nei 2 metų vadovavimo patirtį juridiniam asmeniui privalo turėti tik valdybos pirmininkas ir dar bent vienas valdybos narys. Panašios kvalifikacijos ir patirties kadrais leidžiama komplektuoti ir stebėtojų tarybas.

Steigti kredito uniją taip pat nėra sudėtinga. Kaip numato Kredito unijų įstatymas, tam užtenka 15 tūkst. litų (4,3 tūkst. eurų) įstatinio kapitalo. Pakanka susitarti 5 fiziniams asmenims, surinkti pajinius įnašus iš 50 asmenų ir uniją galima registruoti.

Nesąžiningą veiklą, tikėtina, skatina ir tai, kad pagautas sukčius už tokius nusikaltimus gali tikėtis gana simbolinės bausmės.

Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme teisiamas bankrutuojančios kredito unijos „Amber“ buvęs vadovas, o vėliau iždininkas Adomas Kanopka. Pernai Lietuvos bankas šią uniją pripažino nemokia ir atšaukė jos veiklos licenciją. Buvęs iždininkas kaltinamas 3 milijonų eurų pasisavinimu.

Nors už svetimo turto iššvaistymą Baudžiamasis kodeksas numato nelaisvę iki 10 metų, jam siūloma skirti dvejus metus lygtinai ir 7600 eurų baudą. Prokurorus įtikino iždininko atgaila ir pažadas, kad unijai padarytą žalą jis atlygins pinigais arba įkeistu savo turtu.

Kas tokiu atveju gali atsilaikyti prieš pagundą pasišildyti indėlininkų pinigais?

Gana pamokanti istorija nuskambėjo šį pavasarį, Plungės rajono apylinkės teismui baigus nagrinėti bankrutavusios Palangos kredito unijos veikėjų bylą. Teismas nepaglostė Palangos unijos įkūrėjo ir vieno vadovų - administracijos direktoriaus pavaduotojo Evaldo Petrausko. Jis turės ne tik atlyginti 1,8 mln. eurų žalą unijai, bet ir dar 7 metus kalėti. Taip įvertinta jo veikla 2010-2012 m. Pavaduotojas pavaldiniams duodavo nurodymus kitų asmenų vardu suteikti būsto paskolas, o pinigus, 1,3 mln. eurų, pasisavino. Šimtus tūkstančių eurų siekiančios paskolos buvo teikiamos benamiams, o įkeičiamas turtas pasirodė esąs bevertis. Dar 6 asmenims, vykdžiusiems E.Petrausko nurodymus, skirtos baudos arba lygtinės laisvės atėmimo bausmės.

Kaip paaiškėjo, E.Petrauskas pasuko sukčiavimo keliu ketindamas Palangoje statyti daugiabutį namą, tačiau nebegalėdamas savo vardu gauti paskolų.

Kas vyksta kredito unijų sektoriuje, „Vakaro žinios“ aiškinosi su asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomuoju direktoriumi Kęstučiu KUPŠIU.

- Kas vyksta, yra akivaizdu. Vyksta kova dėl išlikimo, stipriosios unijos išliks, silpnosios turės užsidaryti. Lietuvos bankas seniai žadėjo, kad dalis unijų turės išeiti iš rinkos, nes yra negyvybingos. Todėl jos bus priverstos arba vienytis, arba tapti mažais bankais. Tas procesas yra labai natūralus. Tai natūrali finansinė kova už išlikimą, natūrali atranka finansų sektoriuje.

- O FNTT irgi dalyvauja šioje atrankoje?

- Tenka tik apgailestauti, kad dalis unijų veikė nelabai tvariais pagrindais. Jeigu išnešami pinigai arba tiesiog pasisavinamos lėšos, nėra kalbos, tuos sukčius reikia pagauti. Bet dėl to nereikėtų mesti šešėlio visam sektoriui. Siūlyčiau atskirti. Sukčiavimo, nesąžiningo pinigų pasisavinimo yra visuose ekonomikos sektoriuose. Ir bankuose pasitaiko panašių dalykų, nors jie turi kur kas griežtesnes vidines taisykles. Žiūrėk, tai vienas, tai kitas banko darbuotojas yra pagaunamas kazino pralošiantis grynuosius pinigus.

Taigi, konkrečių institucijų bėdas siūlyčiau atskirti nuo viso sektoriaus bėdų. Ten, kur sukčiavimas, grobimas ir vagystės, tuos dalykus turi tikrinti atitinkami organai, o visa kita yra natūralūs procesai, kai valstybė stumia kredito unijas stambėti ir stiprėti, o šios gana skausmingai tą procesą pasitinka ir linkusios pakovoti už savo išlikimą.

- Nuo 2012 metų bankrutavo apie 10 unijų, dalis - dėl lėšų grobimo. Ką tai sako?

- Tas skaičius unijų, kurios uždarytos ar kurių veikla sustabdyta, turint galvoje, kad unijų yra apie 70, nėra tiek gąsdinantis. Jeigu pažiūrėtume, kiek bankų per tą laiką išnyko...

- ...išnyko 16 bankų...

- ...todėl galima klausti ir taip: kuris sektorius yra stipresnis? Kuriame sėdi daugiau žmonių, kurie švaisto kitų žmonių pinigus? Todėl kredito unijoms be reikalo metama kažkokio neskaidrumo etiketė. Tiesa atsiranda turbūt palyginimuose.

- Kai daugiau nei prieš dvidešimt metų žlugo „Ateities“, „Sekundės“, „Nidos“ ir kiti bankai, galima suprasti - buvo daug sumaišties, buvo visko pradžia, tada nebuvo tokių elektroninių priemonių, kokios yra dabar. Kai girdime apie sukčiavimus unijose, kyla natūralus klausimas - galbūt per silpna jų kontrolė?

- Kontrolės mechanizmas nėra per silpnas ar per griežtas. Manyčiau, jis atitinka sveiką protą. O kodėl tai vyksta? Tai yra paprasti žmogiški dalykai. Žmonės turi godumo jausmą, todėl jie suras būdą, kaip apgauti savo banką, savo darbdavį, valstybę ir išpešti naudos sau. Nematau čia kito paaiškinimo - tai natūralūs žmogiški poreikiai. Jeigu jie mato lengvą būdą, kaip pasipelnyti iš sistemos, jie pasinaudos. Aš čia nematau jokių gilesnių prasmių.

Žmonės gyvena kapitalistiniame pasaulyje, kuris turi tokias taisykles: pinigai lemia viską, vadinasi, visos pastangos yra sukoncentruotos į gavimą kuo daugiau pinigų. Kažkam svarbu per dieną sugudrauti ir „susiveikti“ 70 eurų pasisavinant PVM, o kitas mato galimybę per nesąžiningas operacijas į kišenę įsidėti 50 milijonų. Čia tik mastelio klausimas, o godumo jausmas slypi visur.

- O gal į nesąžiningumą veda tai, kad kredito unijas steigti gali bet kas, o iš jų vadovų nereikalaujama ypatingos kvalifikacijos, išsilavinimo?

- Pažiūrėkime statistiškai: jeigu turime 50 žmonių finansų sektoriuje, tai yra tikimybė, kad bent vienas iš jų, praėjus metams nuo savo darbo pradžios, turės piktų kėslų. Ai, vartau didelius savo klientų pinigus, kodėl nepasisavinti vieno kito milijono ar vieno kito šimto tūkstančių?

Tai yra užprogramuota. Todėl manau, kad ir bankuose to yra, ir kredito unijose, tik mes visko nesužinome. Kartais yra didesnis noras išviešinti negeroves kredito unijose, o bankai dalį savo problemų užtušuoja, užslaptina ir mes išgirstame tik apie teismus.

Taip jau yra, kad viešoji nuomonė mažiau žino apie bankus, nes jie viduje tuos dalykus užgniaužia, o tuo metu kredito unijų problemas ištrimituoja visi, ir Lietuvos bankas, ir kiekvienas, kas netingi.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (7)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAGERBS: Lietuva pagerbs Suomijos, Estijos, Lenkijos ir Latvijos nepriklausomybės šimtmetį; Vyriausybė ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyva nusprendė tomis progomis iškelti Lietuvos valstybės vėliavą šalims minint nepriklausomybės jubiliejų.
  • ATAŠĖ: siekdama paskatinti Lietuvos eksportą į Nyderlandus bei Nyderlandų investicijas, Ūkio ministerija siūlo steigti komercijos atašė pareigybę Nyderlanduose vietoj komercijos atašė pareigybės Sankt Peterburge; trečiadienį posėdyje šiam siūlymui pritarė Vyriausybė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Rolandas Paksas. Kitų metų biudžetas - duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui“
2. Tautos išlikimas - jos pačios savigarbos reikalas
3. Jam tik metai. Kartais prireikia sauskelnių
4. Seimūnai darbo bijo kaip velnio
5. Valstybės pagalba jaunoms šeimoms - sukišti visus į plačią bankų kišenę
6. Seimas metus dirbo ar pridirbo?
7. Nemylintis Dzūkijos dzūkas - nemyli ir Lietuvos
8. Nežabota valdžia. Galią ir įtaką pajutę seimūnai gali sunaikinti bet ką
9. Naujas tolerancijos vardas - liberalizmas
10. Lietuvos gyventojų laimės indeksas - išvykusiųjų skaičius
11. Būti kultūringam R.Karbauskiui nepavyko, labiau jį traukia prie žemės
12. Pirmieji Seimo metai - prisvilę
13. Seimo narys P.Urbšys: Jaučiuosi, kad esu kaip svetimas
14. Yra knyga, skirta ir tautinę nesantaiką kurstančiai R.Vanagaitei. Baudžiamasis kodeksas
15. „Lidlui“ - nauda, žmonėms - kančia
16. Užsienio investicijos, kurios kenkia
17. Premjere, žmonės ir nuo jūsų bėga
18. I.N.Lingienės Lietuvoje visada tvyro meilė ir pagarba
19. Alumi ir milteliais aprūpins R.Karbauskis
20. Signataras Z.Vaišvila į teismą padavė ir Rusiją, ir Lietuvą
21. Ar „Rokiškio sūrio“ vadovas D.Trumpa ir JAV prezidentas D.Trampas yra tikri giminės?
22. D.Grybauskaitė įtakingiausia taptų, jei teroristu išvadintų D.Trampą
23. Prašymai čigonų tabore: baikite sėti mirtį
24. Nereikia nukloti kapų žvakėmis
25. Prabanga. S.Skvernelis skrido į Suomiją pasikalbėti apie orą
reklama
guitar trio

Kas turėtų nuspręsti dėl lietuviškos abėcėlės papildymo?

balsuoti rezultatai

Ar pritartumėte savo daugiabučio namo renovacijai?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -4  0 C

   -2  +1 C

 

   +2  +6 C

   -1  +5 C

  +3  +7 C

 

   +6  +8 C

    4-9 m/s

    1-8 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.1749 PLN - 4.2155
RUB - 68.9476 CHF - 1.1609
GBP - 0.8881 NOK - 9.6723
reklama
Velyke2017