Pirmadienį vykusį konkursą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko pareigoms eiti laimėjo Edita Janušienė. Konkurse dalyvavo 6 pretendentai iš 11 oficialiai užsiregistravusių kandidatų.
E. Janušienė yra baigusi Vilniaus universitetą, įgijusi ekonomisto išsilavinimą. Nuo 2013 m. dirba Lietuvos banko Vidaus audito skyriaus viršininke. Taip pat yra dirbusi Valstybės kontrolėje bei įvairiose pareigose VMI.
Atlikus visas procedūras, kurios numatytos konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, finansų ministras pasirašys įsakymą dėl E. Janušienės paskyrimo VMI viršininke.
Ankstesnis VMI vadovas Dainoras Bradauskas buvo atleistas dėl galimo verslo grupių protegavimo, neviešos informacijos teikimo ir prekybos poveikiu. Paviešintoje Finansų ministerijos tyrimo ataskaitoje teigiama, kad D. Bradauskas susitikinėjo su „MG Baltic“ koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, su kuriuo buvo derinamos galimos mokesčių vengimo schemos, konfidencialūs VMI veiksmai „Vilniaus prekybos“ atžvilgiu. Mainais už bendradarbiavimą D. Bradauskui buvo siūlomas atlygis, primena ELTA.
Pats D. Bradauskas neigia piktnaudžiavęs tarnyba ar neteisėtai atstovavęs verslo interesams.
Finansų ministerijai STT pateikė duomenų apie galimus D. Bradausko tarnybinius nusižengimus, kuriais remiantis ministerija atliko tarnybinį patikrinimą ir sausio pabaigoje ministras Vilius Šapoka nusprendė VMI vadovą atleisti iš pareigų. Šį sprendimą D. Bradauskas apskundė teismui.
D. Bradausko skundą Finansų ministerijai nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl šiam ginčui taikytinų teisės aktų konstitucingumo. Kol bus gautas atsakymas sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas.
D. Bradauskas prašo teismo panaikinti finansų ministro įsakymą, kuriuo buvo atleistas IŠ pareigų, grąžinti jį į pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos, tai yra sausio 23-iosios.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, suabejojęs šiam ginčui taikytino teisės akto konstitucingumu, birželio 7 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu nuspręsti, ar Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos tiek, kiek jose nenustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo, sprendžiant tarnybinės atsakomybės pagal Valstybės tarnybos įstatymą klausimą, procedūra, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis neskundžiama.