respublika.lt

Kiek Matijošaitis nukentėjo nuo Putino

(0)
Publikuota: 2014 spalio 18 08:00:19, Danutė ŠEPETYTĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Visvaldas Matijošaitis: Mažėjant gyventojų Lietuvoje, valdininkų skaičius bent jau proporcingai turėtų tirpti, tačiau pastebima priešinga tendencija. Redakcijos archyvo nuotr.

Ką tik „Vičiūnų grupės“ vadovas Visvaldas Matijošaitis praturtėjo dar vienu titulu - jis įtrauktas į įtakingiausių pasaulio vadovų, plėtojančių tarptautinį žuvies ir jūros gėrybių verslą, šimtuką. Ir ne paskutiniame dešimtuke, o 36 pozicijoje. Vienu turtingiausių Lietuvos verslininkų laikomas V.Matijošaitis, su savo komanda išlipęs sausas iš daugelį bankrotan variusios ekonominės krizės, ir šiandien iliustruoja priežodį, kad kelią įveikia tik einantis. Ir bet kokiu oru.

 

- Kaip manote, ko skaitytojas galėtų jums pavydėti?

- Nieko man nereikia pavydėti. Visada sakau: aš pavydus, jei pats galiu tą padaryti, bet jei negaliu, džiaugiuosi, kad kažkas kitas padarė.

- Na, sakysim, kad ir to, kad jūs galite poilsiauti kaip Putinas - Sibiro taigoje.

- Gera mintis mudu sugretinti, bet aš tik du kartus buvojau Sibire: pernai, po žmonos žūties, - Magadane, ir šiemet Kamčiatkoje... Na, o Putinas ilsisi turbūt didesnio komforto sąlygomis. (Juokiasi.) Man su draugais gyventi teko buvusioje ir labai apleistoje karinėje rusų povandeninių laivų bazėje, tiesa, buvo lova, „buržujka“, ir langas su stiklu. Be abejo, didelis komfortas praleisti dieną be mobiliojo ryšio, o vienintelis minusas tik tas, kad gegužės vidury buvo per šilta ir negalėjom pasinaudoti sniego motociklu - į kalnus teko eiti pėstute...

- ...ir?

- Pavyko sumedžioti, ir ne vieną, dvi meškas. Žalieji vėl sakys, kad tai žvėrelių žudymas, bet pagal ten galiojančias selektyvios medžioklės taisykles gali taikytis ne į kiekvieną žvėrį, užtat, kaip tvirtina rusų miškininkai, meškų populiacija pastaruoju metu tik didėja.

- O jūsų verslas bent kiek susitraukė dėl Rusijos embargo Lietuvos maisto pramonei?

- Susitraukt nesusitraukė, bet persitvarkyt šiek tiek buvom priversti.

- Ko gero, net pešt iš to naudos? Man regis, jūs esate iš tų verslininkų, kurie net iš negatyvo geba išspausti šį tą pozityvaus.

- To mane išmokė mama - ji buvo lietuvių kalbos mokytoja. Ji visada sakydavo: vyras turi gerbti moterį, vyras privalo išlaikyt šeimą, vyrui grožio nereikia, vyrui reikia proto, kurio pakaktų net kritiniu momentu... Politinės įtampos, ypač pereinančios į karo veiksmus, be abejo, veikia rinkas, ir verslas nukenčia visada, klausimas - tiktai kiek. Na, dėl karo situacijos Ukrainoje pirmiausia teko žaliavų tiekimą į Rusijos fabriką perorientuot, pakeičiant jų judėjimo kryptį, - vežt daugiau iš Pietų Amerikos ir iš Azijos. Kita vertus, anksčiau siųsdavom daug prekių iš fabriko Rusijoje į Ukrainą (jos rinka didžiulė - 40 milijonų gyventojų), o šiandien čia jau kitaip sutinka rusiškas etiketes, vadinasi, tenka keisti taktiką.

Perkėlę produktų gamybą į Lietuvą, dėl muitų patyrėm šiokių tokių nuostolių, bet, apskritai žiūrint, jie išsibalansuoja per visas mūsų rinkas. Manome, kad ir šiemet tiek mūsų gamybos, tiek prekybos apimtys augs kaip ir kasmet - 10-15 procentų.

- O rusai neignoruoja lietuviškų žuvies produktų?

- Nejaučiame jokio nusistatymo. Mūsų produktų grupė Rusijoje neuždrausta gal dėl to, kad kiekis iš Lietuvos įvežamų žuvies produktų yra itin mažas. Liūto dalį siunčiame iš Sovietsko fabriko, kur, beje, visus vadovaujančius postus užima lietuviai; apskritai labai daug žmonių iš Tauragės kiekvieną rytą persikelia tiltu į Sovietską ir eina į darbą...

Žinot, kuo mes nuo kitų Lietuvos verslininkų skiriamės?..

- Įdomu...

- „Vičiūnai“ yra didžiausia maisto pramonės grupė Lietuvoje pagal gamybą, pardavimus, pagal eksportą, pagal eksporto geografiją, kitus rodiklius. Joje iš viso darbuojasi 7500 žmonių, Lietuvoje - 4500. „Vičiūnų grupė“, galima sakyti, radosi iš nieko, tuščioje vietoje: nei gamybinės bazės, nei „Vičiūnų“ prekinio ženklo atgavus Nepriklausomybę nebuvo. Mes neprivatizavom gamyklų, mūsų visi fabrikai pastatyti plyname, kaip mes juokaujame, bulvių lauke, mes visas idėjas, ką gaminsim, kaip pakuosim, ir kaip pardavinėsim, rankiojome važinėdami per pasaulį ir esu laimingas, kad parvežėm ne gatavus produktus, bet sumanymus, technologijas, jas tobulinom ir plėtojom. Tai mus grūdino ir augino. Mes ne tik dirbom, bet savo verslą kūrėm iš pamatų.

- Turbūt joks verslas neapsieina be kūrybos.

- Be abejo, bet žymiai lengviau, sakykim, pieno ar mėsos produktų pramonei, kuri buvo gan gerai išvystyta Lietuvoje ir kurių produktų suvartojimas kilogramais palyginti su žuvimi yra gana didelis. Tęsti, plėtoti, kas sukurta iki tavęs, žymiai lengviau, negu įtikinti bankus, jog esi patikimas, jog iš tikrųjų padarysi ką užsimojęs: pastatysi gamyklą, parduosi savo prekę, nes pagal tai, kiek mes gaminam, Lietuvoj jokiu būdu neparduotume. Užtat mes buvome priversti ieškoti rinkų ir užtat šiandien tokia plati mūsų verslo geografija.

- Nesusiviliojote sudalyvauti varžytuvėse dėl „Alitos“?

- Tai ne mūsų sritis, nes neužsiimam nei alkoholio prekyba, nei gamyba. Kiekvienas turi daryti tai, ką išmano geriausiai, o šiandien „Vičiūnuose“ tokių žmonių yra gana daug. Beveik visi tie, su kuriais prieš kiek metų pradėjome šį verslą, tebedirba ir šiandien ir yra puikūs specialistai. Jei prieš keliolika metų mūsų technologai, gamybininkai, prekybininkai važiuodavo į kursus JAV, Japonijoje, Ispanijoje ar Prancūzijoje, tai šiandien jie važiuoja į tuos pačius kursus ne tik mokytis, bet ir mokyti, dalintis patirtimi. Dažniausiai tenka aiškint Vakarams apie Rytų rinkas (Kazachstanas, Ukraina, Rusija, Moldova, Azerbaidžanas, Pabaltijys...), nes mes šitas rinkas geriausiai pažįstam ir šiuo atžvilgiu vienareikšmiškai galim vadintis lyderiais. Iš viso mūsų produktai tiekiami į 56 pasaulio šalis.

- Vadinasi, kaip niekas kitas žinote, ką reiškia prasimušt į naują rinką...

- Mums tai ne naujiena. Šiandien lietuvių verslininkai taiko į Libano rinką, o mums tai jau vakarykštė diena, mes ten seniai prekiaujame... Žinoma, per dieną ar dvejus metus neprasimuši, tai utopiška; norint įsisavint naujas rinkas, tenka dažnai jose lankytis, ieškant potencialių pirkėjų, didmenininkų, prekybos tinklų, kviestis jų atstovus į pasaulines parodas. Šiandien mums jau nebereikia kaip verslo pradžioje važiuot kone į visas svarbesnes parodas, kad būtume pastebėti, šiandien mums gana nuvykti tik į pačias didžiausias, sakysim, Briuselio ir Bostono žuvies produktų ir į kelias maisto, tarp jų neaplenkiant ir garsiausių Paryžiaus bei Diuseldorfo parodų. Kasmet mūsų stendai plečiasi, kad turėtume ne tik kur pristatyti savo produktus, bet ir susitikti su esamais ir potencialiais partneriais, tarp jų ir žaliavų pardavėjais, pabendrauti su jais.

- Keičiasi bent kiek Lietuvoje politinis fonas verslo atžvilgiu?

- Kai į verslo reikalus ima kištis politikai, kurie neturi deramo supratimo nei apie statybą, nei apie aplinkosaugą, nei apie gamybą, nei apie taršą, be abejo, jie ima trukdyti. Galiu sakyti, kad situacija verslo atžvilgiu tik blogėja: plėtodami savo agroverslą, t.y., paukštininkystę, mes susidūrėme su dideliu pasipriešinimu Telšiuose. Nebenoriu kalbėt apie šią istoriją, ji man tapo nebeįdomi, gaila tik žmogiškų resursų, įdėtų į šį projektą. Tiek ir tiek daryta ekspertizių, ir mes žinom, kad dviem šimtais procentų esam teisūs, bet politikai paprasčiausiai rengiasi rinkimams ir nuteikinėja prieš mus gyventojus. Mano nuomone, verslo dilemas turėtų spręsti atitinkamos institucijos: galima negalima, teisingai darai, neteisingai... Tiesą sakant, užsienyje gamyklą statyt mums būtų kur kas pigiau, negu namie; čia ketinom per daug investuoti į oro valymo sistemą, parodydami tiek Lietuvai, tiek Pabaltijui, tiek tai pačiai Lenkijai, kad galima ir reikia Lietuvoje statyti kas geriausia, - kaip Vakaruose. Nereikia, tai nereikia, dairysimės į kitas šalis.

- Kaip manot, kokio valdininkų palaikymo gali tikėtis tas, kuris, kaip jūs, yra užsimojęs prieš šventą jų teisę veistis ir valdyti?

- Mažėjant gyventojų Lietuvoje, valdininkų skaičius bent jau proporcingai turėtų tirpti, tačiau pastebima priešinga tendencija. Jų daugėja kone geometrinės progresijos būdu. Įdomu, kad jeigu jie prarastų savo postus savivaldybėje, bent jau Kauno, pradedant meru, vicemerais, vargu ar susirastų darbą privačiose struktūrose, tiek didelėse, tiek mažose kompanijose. Vienintelė išeitis būtų ieškoti užuovėjos pas savo bendrapartiečius valstybinėse įmonėse ar valstybinėse įstaigose, kur jiems kaipmat suieškomas ar sukuriamas etatas. Toks yra jų dauginimosi mechanizmas.

- O verslininkai neklysta, manydami galį verslo modelius pritaikyti sakysime, valstybės valdyme?

- Savivaldos kaip ir privačios kompanijos veiklos principai turėtų būti bent jau panašūs - atsakomybė, padorumas, aukojimas savo intereso bendriems tikslams. Sakysim, mūsų valdyboje daug jaunų žmonių, kurie pilni ambicijų ir bet kuris reikalui esant galėtų pavaduot mane: pas mus nėra autoritarinio valdymo, kai vienas pasakė ir visi sutinka ir visi tarnauja, - mes tariamės su specialistais, kiekvieną klausimą išdiskutuojam, išsiskaičiuojam. Taip ir mieste: jeigu nori, kad jis klestėtų, turi kūrybingai, pasitardamas su profesionalais, išleisti miestiečių mokesčius ir kultūrai, ir švietimui, ir sportui ir panašiai. Turi galvoti, kaip palengvinti, pagražinti gyventojų buitį, o ne taip, kaip šiandien, pavyzdžiui, Kauno šildymą ketinama perleisti į privačias rankas. Nevalia atiduoti į privačias rankas to, kas nėra eksportuojama. Iš kažkur kitur žmogus šilumos nenusipirks, o privatus verslas vis tiek stengsis uždirbti.

- Štai ir išlenda dilema: kaip efektyvinti valstybės įmonių veiklą, nelupant paskutinio skatiko nuo vartotojų?

- Skandinavijoje, sakykim, tiek valstybinė, tiek privati įmonė tvarkosi ūkiškai, atlyginimų ir personalo srityje konkuruoja viena su kita; privačios kartais net nepajėgia perpirkti profesionalų iš valstybinių. Ten taip sutvarkyta valstybinių įmonių vadyba ir kadrų atranka, kad būtų tikras stebuklas, jei įmonės vadovu taptų pagal partinę liniją lojalus asmuo. Šiuo atveju kvalifikacija yra esminis žymuo. Lietuvoje, kaip matome, yra kitaip, ir, kaip matome, dėl to valstybė mūšį po mūšio pralaimi kompetencijos srityje.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s