respublika.lt

Kelių verslininkų poreikiams tenkinti - planas branginti elektros energiją

2014 kovo mėn. 27 d. 18:20:04
Aida VALINSKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Valdžios institucijose jau kurį laiką klaidžioja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, kurie, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos įsitikinimu, prieštarauja viešai deklaruojamiems planams visais įmanomais būdais piginti elektros energiją ir premjero pažadams, kad buitiniams vartotojams elektros kaina nedidės, o verslui ji galbūt net sumažės.


Mokėti tektų vartotojams

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) žiniomis, Energetikos ministerija Vyriausybei planuoja pristatyti siūlymą pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir numatyti prievolę supirkti iš biokuro gaminamą elektros energiją, net jei jos galia ir viršija valstybės anksčiau nustatytą per supirkimo tarifus remtiną ribą - 105 MW instaliuotos galios. LŠTA vakar išplatino pranešimą, kad prieštarauja tokiems Energetikos ministerijos siūlymams.

Anot LŠTA prezidento Vytauto Stasiūno, jei bus pritarta siūlomiems pakeitimams, atsiras papildomas kiekis elektros energijos, kuri taps remiama. Tai reiškia, kad iš biokuro jėgainių, kurios gamina elektrą, bus superkama elektra ne už rinkos, bet už VIAP kainą, t.y. už 33,5 centus, kai rinkos kaina - 15 centų. Skirtumą teks sumokėti elektros energijos vartotojams. Natūralu, kad elektros energija jiems pabrangs.

„Energetikos ministerijos iniciatyva didinti VIAP išlaidas, o kartu ir branginti elektrą tiesiogiai kertasi su anksčiau Vyriausybės skelbtais planais šias išlaidas ir elektros kainas mažinti. Apmaudu, kad brangstanti elektra darytų neigiamą poveikį ir šilumos kainoms“, - sako šilumos gamintojų atstovas.

LŠTA specialistų skaičiavimais, papildomai supirkti numatytą elektrą vartotojams kainuotų daugiau nei 35 mln. litų per metus, o per skatinamąjį laikotarpį - ateinančius 12 metų - ši suma viršytų 420 mln. litų.

Dar viena „smulkmena“ - didžioji šių lėšų dalis atitektų su žinomais verslininkais Augustinu Rakausku, Alvydu Žaboliu bei Rimandu Stoniu siejamoms įmonėms: UAB „SSPC-Taika“, UAB „SSPC-Vilnius“, UAB „GECO-Taika“, UAB „Foksita“, UAB „Eurovistos servisas“.

„Sunku suprasti, kodėl VIAP lėšomis ne konkurso tvarka norima remti privačių įmonių veiklą. Esame įsitikinę, kad tokie pasiūlymai yra neskaidrūs ir neturėtų būti priimti“, - teigė V.Stasiūnas.

Mėgino apeiti Vyriausybę

Praėjusių metų pabaigoje premjeras Algirdas Butkevičius ne kartą viešai žadėjo, kad, nepaisant elektros brangimo biržoje, buitiniams vartotojams jos kaina nedidės, o verslui ji galbūt sumažės, jei bus racionaliau paskirstytos elektros gamybos kvotos. A.Butkevičius teigė nematantis jokių priežasčių, dėl kurių elektra šiemet turėtų brangti.

Tačiau taip pat kaip premjeras situaciją, matyt, mato ne visi, keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą bandoma jau ne pirmą kartą.

Panašius Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus buvo planuojama teikti svarstyti Seimui sausio pabaigoje. Įdomiausia, kad tai buvo daroma apeinant Vyriausybę.

Grupė Seimo narių buvo pateikę Seimui Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais buvo siūloma biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, kurioms taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, įrengtąją suminę galią padidinti iki 200 MW.

Jei Seimas siūlomiems pakeitimams būtų pritaręs, papildomai atsirastų 95 MW elektros energijos, kuri taptų remiama. Per metus susidarytų maždaug 160 mln. litų suma, kurią tektų sumokėti elektros energijos vartotojams, tad elektros energija pabrangtų.

Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis dėl siūlytų įstatymo pakeitimų buvo pateikęs pastabą, kad teikiamu projektu reikšmingai keičiamas galiojantis teisinis reguliavimas atsinaujinančių energetikos išteklių srityje, o pagal Energetikos įstatymo nuostatas energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvoje pagal kompetenciją atlieka Vyriausybė. Tad dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.

Konstatavus, kad trūksta Vyriausybės išvadų, koks turi būti finansavimo modelis - per infrastruktūrą ar per VIAP, paskutinę minutę iš Seimo darbotvarkės siūlymas buvo išbrauktas. Įstatymo projektas buvo atidėtas pavasario sesijai tikintis, kad iki to laiko Vyriausybė pateiks savo išvadas.

Tas pats, tik kitame „apvalkale“

Jau tada Seimui pateiktiems Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimams nepritarė ir juos kritikavo LŠTA. Kaip „Respublikai“ tada teigė V.Stasiūnas, pataisos diskredituotų biokurą, nes jį kūrenant gaminama elektra brangtų.

Pasak V.Stasiūno, Vyriausybė dar 2013 m. yra priėmusi sprendimą, kad biokogeneracinių įrengimų statyba bus skatinama ne per VIAP, o investicijomis iš ES struktūrinės paramos. Kai įmonėms nereikia skolintis pinigų iš bankų, jie gamina elektros energiją rinkos kaina, jos nereikia remti. Tačiau Seimui buvo siūloma padidinti VIAP dalį. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) 2013 m. birželio 20 d. patvirtino skatinimo kainas biomasės elektrinėms - po 33,5 ct/kWh. Jei Vyriausybė patvirtintų Energetikos ministerijos siūlomą pataisą padidinti galią daugiau kaip 105 MW, VKEKK sąraše esančios bendrovės įgytų teisę gauti leidimus pajėgumų plėtrai ir pastačius elektrines 12 metų parduoti elektrą už nustatytą kainą.

„Šilumos tiekėjų asociacija palaiko Vyriausybės jau patvirtintą programą, kad biokogeneracinių įrenginių statyba turi būti remiama iš ES investicijų, o ne elektros energijos vartotojų sąskaita, - sakė V.Stasiūnas. - Apie tai esame informavę valdžios institucijas, tačiau kažkieno iniciatyva šis klausimas keliamas vėl ir vėl, tik kitu pavidalu“.

Ministerija mato savaip

Energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė „Respubliką“ informavo, kad Vyriausybė dar 2013 m. vasarą Seimui pateikė Energetikos ministerijos parengtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siūloma kvotą biokuro kogeneracinėms elektrinėms sumažinti nuo 355 MW iki 200 MW. Tačiau Seimas, neįvertinęs, kad jau tuo metu buvo pasibaigusios VKEKK rengto aukciono procedūros, kvotą sumažino iki 105 MW.

Tokiu būdu liepos 20 d. įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos pakeitimo įstatymui ir pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymui, paliktas neišspręstas klausimas dėl dalies iki minėtos datos skatinimo kvotų aukcionus laimėjusių potencialių projektų vykdytojų - su žinomais verslininkais siejamų įmonių, kurios, įgyvendinant Vyriausybės nutarimą, liktų be papildomų pajamų iš VIAP.

Anot ministro patarėjos, Energetikos ministerija, vykdydama teisės aktų reikalavimus, pasisakydama už racionalų VIAP lėšų naudojimą ir atsižvelgdama į 2013 m. vasarą pateiktą Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektą, šiuo metu rengia išvados projektą, todėl galutinio sprendimo nėra priimta.

„Noriu pažymėti, kad Energetikos ministerija, vadovaudamasi prioritetiniu Vyriausybės tikslu mažinti VIAP tarifą ir didinti atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimą šilumos gamybai, parengė Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos projektą, kurį artimiausiu metu numatoma tvirtinti Vyriausybėje. Programoje numatyta, kad papildomi biokuro kogeneracinių elektrinių pajėgumai turės būti vystomi iš ES struktūrinės paramos lėšų, o visi projektai privalės atitikti programos nuostatas“, - sakė D.Rimašauskaitė.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AUKOS: šeštadienį Indijoje mažiausiai šeši turistai žuvo, o dar keliolika buvo sunkiai sužeisti, kai jų autobusas kaktomuša susidūrė su sunkvežimiu.
  • MIRĖ: šeštadienį po ilgos ligos Pekine mirė žinomas branduolinės fizikas specialistas, Kinijos Mokslų akademijos narys Cheng Kaijia.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    -1   +2 C

 

   0 +1 C

  0  +61 C

   +1  +3 C

 

   +1  +2 C

 1m/s

 3m/s

 

   2-3 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis