Kaunas atsigauna, tačiau darbai nesimėto

2012 spalio mėn. 03 d. 16:15:40 Perskaitė 2237

„Respublika“ tęsia rašinių ciklą apie Lietuvos pramonės likimą. Aplankysime visas apskritis ir didmiesčius. Šiandien žvalgomės po laikinąją sostinę. Nors Kauno verslininkai net per krizę išliko išradingi ir mokantys prisitaikyti prie rinkos pokyčių, tačiau ne visos miesto įmonės šiuos išbandymus atlaikė.

Ūkio ministerijos Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, Kaune šiuo metu bankrutuoja 613 įmonių. Tai gana smulkios įmonėlės, sužlugusios per ekonominę krizę, o anksčiau teikusios transporto, statybos, saugos, sveikatingumo ar prekybos paslaugas.

Pagrindinis laikinosios sostinės įmonių 20-ukas ir per krizę išlaikė savo pozicijas. Nors Kaune dauguma įmonių nesiruošia skelbti bankrotų, darbo jėgos sektoriuje situacija apgailėtina. Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis, liepos 1-ąją darbo ieškojo 20 014 vyrų ir 18 537 moterų. Tiesa, beveik tūkstančiu mažiau nei pernai vasarą. Darbo ieškančio jaunimo Kaune taip pat sumažėjo. Pernai vasarą buvo 5220 bedarbių jaunuolių, o šiemet 4730. Tiesa, neaišku, kas dėl šio sumažėjimo kaltas. Ar lankstesnė jaunų žmonių įdarbinimo strategija, ar aktyvesnė emigracija.

Pasižvalgęs po Kauno tradicinius pramoninius rajonus - Petrašiūnus ir Vilijampolę, iškart pajunti, kad sumažėjusi oro tarša bei mažiau triukšmo. Priežastis paprasta - kadaise garsių įmonių „Bangos“ (radijo aparatūros ir televizorių gamykla), „Inkaro“ (guminės avalynės fabrikas), „Drobės“ (verpimo ir audimo įmonių susivienijimas), „Dobilo“ (siuvimo fabrikas „Spalis“), „Šilko“ (P.Ziberto šilko pliuso kombinatas), „Koordinatės“ (F.Dzeržinskio staklių gamykla), „Centrolito“ (ketaus liejykla), „Albito“ (betono gamykla), „Kauno duonos“ teritorijos paverstos sandėliais, smulkiomis parduotuvėlėmis, aerobikos klubais ar kepyklėlėmis. Bankrutavusios „Drobės“, veikusios Jonavos gatvėje daugiau nei pusšimtį metų, pastatai iš viso nugriauti. Buldozerių išlygintame plote jau statomas prekybos centras.

V.Šileikis - per daug prisirišame prie stereotipų

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius dr. Vytautas Šileikis sakė, kad galvodami apie Kauną dar esame prisirišę prie stereotipų, jog Kaunas yra sunkiosios pramonės miestas. Anot V.Šileikio, jei nepaisysime šio įsisenėjusio stereotipo, pastebėsime, kad verslas ir pramonė Kaune atsigauna. Tiesiog verslas ir pramonė transformavosi į greitą ir lanksčią pramonę. Pastaruoju metu vėl auga eksportas. Iš naujo atrandamos Rytų rinkos, kurias Vakarai ne taip lanksčiai išnaudoja kaip lietuviai. Kauniečių sugebėjimą prisitaikyti prie kintančių rinkų išduoda faktas, kad „Vičiūnų“ įmonių grupė eksportuoja į 44 valstybes. Yra įmonių, kurios eksportuoja į 35 šalis. Ir ekonominės krizės metu eksportas tik augo.

Kauniečiai verslininkai imasi inovatyvių verslo sričių. Kaune net per krizę neužsidarė nė viena įmonė, kurianti pažangias informacines technologijas.

„Technopolyje“ jau veikia 13 įmonių, - pasakojo V.Šileikis, - ir dar bus antra įmonių eilė, plėtojanti eksperimentinę gamybą. Sovietiniais laikais Kaune veikė penktadalis visos Lietuvos pramonės. Mieste sąlygos plėtoti gamybą yra geros. Netrūksta nei vandens, nei energijos. Be to, ir universitetai dirba visu pajėgumu, rengia daug aukšto lygio specialistų. Darbinio parengimo lygis taip pat gerėja. Tad Kaune yra visos sąlygos atkurti ankstesnį pramonės lygį“.

Bet kodėl tas lygis neatsikuria? Jei tikrai tokios geros sąlygos?

Trūksta politinės valios įmones „pašildyti“

V.Šileikis įvardija problemą: „Įsivaizduokite, jūs įsukate į greitkelį. Iš pradžių greitkelyje būna greitėjimo ruožas, kad automobilis galėtų įsibėgėti ir susilyginti su kitais eismo dalyviais. Taip turėtų būti ir versle. Mes prieš kelerius metus inicijavome verslo įsibėgėjimo, tai yra „pašildymo“ programą. Kad kaip tame greitkelyje iš pradžių verslui būtų leidžiama įsibėgėti, dvejus metus „pašildyti“ raumenis. Jei taip būtų, emigrantai, siunčiantys į Lietuvą pinigus, gal patys imtų investuoti į Lietuvos verslo plėtrą. Ateitų čia su nauja verslo ir darbo kultūra. Ir taip sumažintų emigracijos mastus“.

O kaip į tokį „pašildymą“ reagavo Vyriausybė? Kažkoks „pašildymas“ per „Sodrą“ ar Valstybinę mokesčių inspekciją, kai atidedami mokesčiai, tarsi yra. Bet visa tai išskaidyta, dubliuojama, neefektyvu. Bendros nacionalinės programos, kaip padėti pradedančiam verslui, nėra. Nors Kauno prekybos, verslo ir amatų rūmai tokią programą siūlė jau prieš 4 metus. „Kai nėra nacionalinės programos, žmonės saugumo jausmo neturi. Ir tai juos atgraso nuo verslo“, - pripažino V.Šileikis.

Vilčių teikia ir Kauno Laisvoji ekonominė zona (LEZ), įsikūrusi 524 ha teritorijoje. LEZ administracija jau yra pasirašiusi sutartis su 13 investuotojų, kurių investicijos sieks 1,185 mlrd. litų. LEZ teritorijoje jau sėkmingai dirba įmonių grupė „Elinta“, gaminanti elektromobilius, jų pakrovimo stoteles, prekiaujanti automatikos elementais, matavimo prietaisais. „Elintos“ darbuotojų amžiaus vidurkis - tik 34 metai.

Tačiau įtakingiausių Kauno įmonių 20-uke dar nevyrauja aukštųjų technologijų gamyba. Dvidešimtuke vyrauja tradicinė mažmeninė bei didmeninė prekyba, maisto pramonė, trys statybos įmonės bei vaistinių grupės. O šiaip Kaune labiau dominuoja automobilių remonto bei plovyklų servisai ir degalinės. Tradiciškai nebankrutuoja įmonės, teikiančios laidotuvių paslaugas. Krizę atlaikė ir Kauno urmo bazėje, Vilijampolės, automobilių bei kituose miesto turguose prekiaujantys smulkieji verslininkai. Nors mieste daug bedarbių, miestiečiai, matyt, gaudami pinigų iš emigravusių giminaičių, vis vien išliko mokūs. Turguose išperka ne tik bulves, bet ir brangius mėsos produktus.

Smulkiajame laikinosios sostinės versle jaučiama tendencija, kad vos koks nors versliukas susigalvoja sau nišą, iškart tą nišą ima kopijuoti kiti. Pavyzdžiui, prieš 5 metus Laisvės alėja tiesiog „lūžo“ nuo batų, laikrodžių ir juvelyrikos parduotuvių. Vėliau reprezentacinė miesto gatvė ėmė „lūžti“ nuo dėvėtų drabužių parduotuvėlių. Matyt, kauniečiai jau visi tapo batuoti, „čebatuoti“ ir ėmė žvalgytis į kitokias atvežtines „gėrybes“. O dabar Kauno centrą užkariauja kepyklėlės ir picerijos.

Savivaldybė remia, bet neparemia?

Kauno savivaldybė, pasišovusi paremti smulkųjį ir vidutinį verslą, nutarė suteikti negrąžinamą, iki 10 tūkst. litų siekiančią paramą verslininkams, turintiems originalių, inovatyvių verslo projektų. Į subsidijas gali pretenduoti miesto įmonės, turinčios ne didesnį nei 50 darbuotojų skaičių. Savo balanse privalo turėti ne daugiau nei 17 mln. litų, o metinė apyvarta nesiekti daugiau nei 24 mln. litų.

Verslo rėmimo projektą miesto taryba palaimino liepos viduryje. Komisijai, turinčiai atrinkti smulkiųjų verslininkų paraiškas, vertas 10 tūkst. litų, turėjo vadovauti vicemeras Kęstutis Kriščiūnas. Tačiau K.Kriščiūnu susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba. Vasarą Kaunui dar vadovavęs meras Rimantas Mikaitis rudeniop taip pat buvo politinių oponentų išverstas iš posto. Tad kas liko iš kaunietiškos verslo rėmimo idėjos? Komisijai vadovaujantis naujasis pirmininkas Vytas Bancevičius, pasiteiravus, kaip sekasi finansiškai skatinti smulkųjį verslą, telefonu atsakė: „Dabar kaip tik tai ir darau savivaldybės komitetuose. Tačiau galutinai pritarti šį mėnesį turės savivaldybės taryba“.

Vaclovas Vytautas Pečatauskas - Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos viceprezidentas:

Pramonė Kaune nebuvo visiškai sužlugdyta. Tie, kas išliko prieš 20 metų, tai ir išliko. Ir dirba sėkmingai. Tik kvalifikuotų darbininkų jau trūksta. Santechnikų, šaltkalvių, suvirintojų, ypač siuvėjų. Bendradarbiaujame su profesinio mokymo mokyklomis, kurios deficitinių specialybių jau moko padidintas moksleivių grupes. Bet darbas, ypač siuvėjų, sunkus. Ne visi nori tokius sunkius darbus dirbti. Už minimalų atlyginimą? Oi, ne. Stambiose Kauno įmonėse atlyginimai nėra minimalūs. Tik priklauso, kaip darbininkas dirba. Ar įmonės randa rinkų savo produkcijai? Aišku, randa. Kauniečiai bankrutuoti nesiruošia.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net