Lietuvą užklupę maždaug trisdešimties laipsnių šalčiai viešojo transporto sistemą pavertė nervų kamuoliu. Už lango spaudžiant speigui didžiausia įtampa buvo juntama didžiųjų miestų autobusų ir troleibusų parkuose, taip pat - tose įmonėse, kurios keleivius veža priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais. Kiek mažiau problemų tvirtino turėję šalies oro uostai ir visiškai jų neturi keleivius traukiniais gabenanti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Pašėlęs šaltukas džiugino tiktai taksi verslo atstovus - piko valandomis jie sunkiai spėjo aptarnauti klientus.
Variklių neišjungia ištisą parą
„Kas parą papildomai sudeginame po 2 tonas dyzelino. Tai didelis kiekis, dideli pinigai. Tačiau kitos išeities neturime. Jei to dyzelino nekūrentume, kauniečiams į darbą ir iš darbo reikėtų vaikščioti pėsčiomis“, - kalbėdamas su „Respublikos“ žurnalistu guodėsi laikinojoje sostinėje keleivius vežiojančios bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.
Jo tvirtinimu, iš visų transporto rūšių šalies miestų transportas kenčia labiausiai. Pirmiausia dėl to, kad miestiečius vežiojantys troleibusai ir autobusai beveik neturi garažų, kur technika galėtų per naktį šiltai stovėti.
„Jei turėtume galimybę techniką laikyti angaruose, tas dvi tonas kuro, aišku, sutaupytume. O dabar grįžę iš reisų vairuotojai net negesina autobusų variklių. Jeigu esant daugiau kaip 20 laipsnių šalčiui juos užgesinsi, ryte autobusų jau neužvesi. Tada Kaunas liks be transporto“, - sakė M.Grigelis.
Kolegai antrino ir sostinę aptarnaujančios įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ vadovas Gintaras Nakutis. „Kai šaltis nukrinta žemiau 20 laipsnių, transportininkams prasideda problemos. Kai oro temperatūra lauke svyruoja apie -30 laipsnių, ateina tikras pragaras“, - sakė dienraščio pašnekovas.
G.Nakučio tvirtinimu, baigę darbą autobusai po atviru dangumi vėliau „ilsisi“ po 11-12 valandų. „Jei tiek laiko trisdešimties laipsnių šaltyje paliktum techniką su nedirbančiais varikliais, ryte jų nebeužvestum. Ir netgi ne dėl to, kad sustingtų dyzelinas. Autobusas yra gyvas organizmas, kuriame sumontuota daugybė jo „gyvybei“ palaikyti būtinų sistemų. Tarkim, jei pabuvę dideliame šaltyje išsikrauna akumuliatoriai, turime atsarginių. Tačiau užšalus, pavyzdžiui, kitoms sistemoms atsarginiai akumuliatoriai irgi ne visuomet padeda“, - sakė „Vilniaus viešojo transporto“ generalinis direktorius.
Stresas tolimojo susisiekimo kompanijose
Įtampą patiria ir tarpmiestiniais bei priemiestiniais maršrutais keleivius vežančios kompanijos. „Šaltis toks, kad išties sunku. Tačiau stengiamės nepasiduoti. Kol kas, atrodo, mums tai pavyko“, - „Respublikai“ sakė Kauno tolimojo susisiekimo kompanijos „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Skirtingai nei miesto transporto bendrovės, tarpmiestiniais ir priemiestiniais maršrutais keleivius vežančių įmonių atstovai teigė visą parą autobusų variklių nedeginantys. „Užvedame tiktai tų transporto priemonių, kurios neturi garažų, variklius. Beveik visi mūsų autobusai nauji, todėl užkurti jų variklius porą kartų, kad būtum tikras, jog jie užsikurs ir ryte, per naktį užtenka“, - sakė „Kautros“ vadovas.
Kartu L.Skardžiukas džiaugėsi, kad net per didžiausius šalčius iki šiol pavyko nenuvilti keleivių. „Įsivaizduokite žmogų, kuris 26 laipsnių šaltyje vidur laukų laukia autobuso ir nesulaukia. Žmogui tai didžiausia tragedija. Todėl stengiamės tokių situacijų išvengti iš paskutiniųjų. Iki šiol to padaryti nepavyko tik vienąkart - dėl šalčio sužlugo reisas iš Ignalinos į Kauną. Bet, sakyčiau, vienas vienintelis reisas per tokius šalčius yra labai mažai“, - sakė L.Skardžiukas.
Sumažėjo keleivių
Ir „Kautros“ atstovas, ir dienraščio kalbintas Vilniaus tolimojo susisiekimo kompanijos „Toks“ generalinis direktorius Arūnas Indrašius tvirtino, kad priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais keleivius vežančių įmonių sąnaudos dėl papildomų naktinių budėjimų ir papildomo degalų poreikių sušalusiems varikliams šildyti išaugo, tačiau iš keleivių pervežimo pajamų ne tik nepadidėjo, bet dargi sumažėjo.
„Pastebėjome, kad keleivių srautai sumažėjo. Užėjus dideliam speigui žmonės į kelią išsiruošia tik tokiu atveju, jei spaudžia reikalas. Tarkim, būtina važiuoti į darbą - ir niekur tu nesidėsi. Tačiau nebūtinos kelionės, pavyzdžiui, aplankyti giminių ar draugų, stojus šalčiams, atidedamos vėlesniam laikui. Žinoma, kad tolimojo susisiekimo kompanijoms tai yra nuostolis“, - sakė A.Indrašius.
Sumenkusius keleivių srautus pajuto ir miesto transportas. „Keleivių skaičius nepasikeitė tiktai piko metu - tarp 7 ir 9 val. bei 17 ir 19 val., kai žmonės važiuoja į darbą ir iš darbo. O dieną, kai kelionės nėra labai būtinos, žmonės į jas ir nesileidžia. Todėl pastebime, kad dienomis keleivių sumažėjo. Gali būti, jog jų mažiau iš dalies ir todėl, kad praėjusią savaitę aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų moksleiviams buvo žiemos atostogos“, - dėstė bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vadovas G.Nakutis.
Keista, bet keleivių sumažėjimo tikino nepastebėjusi didžiausia tolimojo susisiekimo kompanijų konkurentė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. „Tikrai šalčiai keleivių pervežimams traukiniais įtakos nepadarė. O jeigu pažiūrėsime statistiką, tai per šalčius keleivių netgi buvo padaugėję nei įprastomis dienomis. Keleiviai traukinius galbūt mieliau renkasi todėl, kad juose šilčiau nei važiuojant kitu transportu, be to, pas mus ir bilietų kainos juntamai mažesnės“, - „Respublikai“ atskleidė „Lietuvos geležinkelių“ Rinkodaros skyriaus viršininkas Andrius Petrušis.
Kartu A.Petrušis tvirtino, kad, skirtingai nei šalies autobusų ir troleibusų parkai, per didžiuosius speigus „Lietuvos geležinkeliai“ didelio streso nepatyrė. „Mūsų traukiniai nuolat juda - atvykę iš vieno reiso iškart važiuoja į kitą. Todėl variklių beveik neužgesiname. O jeigu tai ir padarome, tuomet lokomotyvai jau stovi garažuose“, - sakė A.Petrušis.
Taksistams šaltis - geriausias metas
Speigu nesiskundė oro vežėjai, o taksi kompanijos - netgi juo džiaugėsi.
„Šaltis šiek tiek sutrikdė skrydžius. Kai kurie jų vėlavo ir tebevėluoja pusvalandį, keturiasdešimt ar netgi penkiasdešimt minučių. Tai dėl to, kad prieš lėktuvams pakylant būtina jų korpusų paviršių apdoroti specialiu skysčiu, kurį lakūnai vadina ledatirpiu. Tačiau dėl šalčio pas mus incidentų ir atidėtų skrydžių kol kas nebuvo“, - dienraščiui sakė bendrovės Vilniaus tarptautinio oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila.
Kita vertus, jis pasiskundė, kad dėl speigo patiria didelių nuostolių apšildant patį oro uostą. „Per parą išnaudojame tiek elektros, kiek anksčiau išnaudodavome per dvi savaites“, - skaičiavo pašnekovas.
Vis dėlto vienai viešojo transporto rūšiai pasiutiškai didelis šaltis išėjo į naudą. Per speigą rankas trina taksi firmos. „Pastarosiomis dienomis dirbame kaip per Naujuosius metus“, - vakar džiaugėsi savo vardo nepanorusi viešinti Vilniaus bendrovės „Eurotaksi“ dispečerė.
Jos tvirtinimu, taksistai per šalčius buvo masiškai kviečiami į įvairias sostinės vietas. Daugiausiai juos kvietė savo automobilių nesugebėję užvesti ir todėl į darbą vėlavę vilniečiai. „Mes klientus ir į darbą vežėme, ir jų automobilius užvedinėjome, ir į namus tempėme su visais automobiliais, kurie dėl šalčių negalėjo važiuoti“, - dėstė „Eurotaksi“ atstovė.
Vakar Vilniuje iškvietus taksi automobilio tekdavo laukti pusvalandį ir daugiau. Tačiau dar sunkiau buvo prisiskambinti į taksi firmas - jų telefonai nuolat buvo užimti.
Kituose miestuose tarp taksistų įtampa nebuvo tokia didelė kaip sostinėje, tačiau tenai taksi firmos irgi džiaugėsi padidėjusiu uždarbiu.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
