respublika.lt
 

Kalafiorai yra smulkmena palyginti su statyba (20)

2016 gegužės mėn. 04 d. 08:00:01
Justina KABAKAITĖ, zinios@vakarozinios.lt

Vis madingiau darosi aptarinėti prekių ir paslaugų kainas. Kai lietuviškos muzikos žvaigždės muzikos albumas parduodamas už 10 eurų, sakome, normalu. Bilietas už 30 eurų į koncertą - irgi normalu. O kalafioras už pusketvirto euro - jau nenormalu. Šiandien toliau domimės, kas pigu ir kas brangu.

×
nuotr. 1 nuotr.
Kalafiorai yra smulkmena palyginti su statyba. Stasio Žumbio nuotr.

 

Šešėlinė ekonomika

Tai, kad Lietuvos valstybėje netenkama tiek daug perkamosios galios, nėra itin džiuginanti naujiena. Pernai lietuviai Lenkijos parduotuvėse išleido 25,9 proc. daugiau nei 2014 metais. Tačiau nors dažnai į Lenkiją važiuojantys tautiečiai vertinami gana skeptiškai, „Vakaro žinių“ kalbinto Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko manymu, ne tik kainų politikos iš Lenkijos Lietuvai neprošal būtų pasimokyti. „Mes dabar labai daug kalbame apie šešėlį ir jis dažniausiai yra statybų sektoriuje. Būtent čia labai lengva piktnaudžiauti, tad dažnai ieškoma visokiausių būdų, kaip sumažinti šešėlinę ekonomiką. Lenkija šią problemą sprendžia labai lengvai. Ne statybinėms bendrovėms, o pirmiausia privatiems asmenims, kurie stato pirmą savo būstą, valstybė grąžina pirktų statybos prekių ir medžiagų PVM. Gal kažkas panašaus, kai pas mus draudimo bendrovės apdraudžia įmonės darbuotojus, vėliau jie, kitur pasinaudoję paslaugomis, surenka čekius, o draudimas grąžina sumokėtus pinigus“, - pasakoja D.Arlauskas.

Pasak jo, toks būdas yra galimybė ne tik sumažinti šešėlinę ekonomiką, bet ir išspręsti socialines problemas: „Manau, kad tai yra socialiai orientuota ekonomika, kuri mažina šešėlinę ekonomiką ir kartu išsprendžia socialines būsto problemas. Pasinaudojęs tokia sistema gali drąsiai pateikti mokesčių inspekcijai, kiek už ką sumokėjai, ir atgauti dalį pinigų. Įsigyti būstą žmonėms tampa kur kas lengviau.“

Yra ko pasimokyti


Pastaruoju metu ypač besistebintys didėjančiomis kainomis lietuviai taip pat drąsiai keliauja į netolimą kaimynę ir, norėdami sutaupyti, drąsiai leidžia pinigus lenkiškose parduotuvėse. Tačiau, pasak D.Arlausko, turint daugiau politinės valios ir norint iš tiesų spręsti Lietuvoje susidariusią prastą situaciją, panašią sistemą būtų galima taikyti ir mūsų šalyje. „Žinoma, kad tai suveiktų ir pas mus. Kas gi nori samdyti nelegalias, nors ir pigesnes įmones, su kuriomis neįmanoma sudaryti sutarties ir gauti bent kokių nors garantijų. Kiek tokių atvejų, kai darbai padaryti, o po kiek laiko viskas subyra. Ir kur paskui tuos darbininkus pagauti? Jei viskas buvo be sutarties, nieko niekuomet neįrodysi. Tokių atvejų aibės. Nekalbu apie tai, kaip dažnai užsakomi ir sumontuojami nekokybiški langai ar durys. Vėliau žmonės kenčia, nes neturi galimybės užsitikrinti kokio nors apsaugos mechanizmo“, - svarsto D.Arlauskas.

Jo nuomone, tokia sistema Lietuvoje galėtų lengvai prigyti. Kaip sako pats D.Arlauskas, moralizavimas veikia iki tam tikro lygio. Žmonės yra tokie Dievo kūriniai, kurie ieško naudos ir prasmingumo. Tad visas nuodėmes, kurios yra įskiepytos žmonėms, geriausia gydyti ekonominiais vaistais. Tai galėtų būti vienas iš tokių vaistų.

Paklaustas, ar tai, kad mūsų politikams tokios idėjos nešauna į galvą, reiškia, jog jie kvailesni už lenkus, verslo darbdavių atstovas teigia, kad geriausiai šią situaciją paaiškintų tiesiog nenoras spręsti esamų problemų. „Ryžtingumo trūkumas ir viešojo sektoriaus neveiklumas. Valstybinė mokesčių inspekcija ar Finansų ministerija turėtų tokius dalykus nagrinėti, domėtis gerąja praktika ir ja naudotis. Bet štai gyvename kažkaip ir tiek. Dabar esama komforto zona labai patogi, leidžia pailsėti. O jei reikia daugiau pinigų biudžetui, dažniausias sprendimas - mokesčių didinimas. Taip ir gyvename“, - kritiškai esamą situaciją vertina D.Arlauskas.

Valdžia girdėti nenori

Pasak jo, mūsų politikoje trūksta perspektyvos numatymo ir strateginio mąstymo, kuris būtų nukreiptas į rytdieną. Kol jo neatsiras, galima kasdien po langais politikams stovėti - vis tiek niekas nepasikeis: „Jeigu apie tokią praktiką girdime mes, girdite jūs, tai logiška būtų manyti, kad ir už tą sferą atsakingi žmonės turėjo girdėti. Bet jeigu ausys užsikimšusios, tai ką padarysi. Juk negalime nuolat su plakatais stovėti ir aiškinti, ką politikai turi daryti. Nuolat susitinkame su valdžia, esame užsakę per Seimo Informacijos skyrių kitų šalių gerosios praktikos analizę. Bet dabar visi viską žino, tik nieko daryti nenori. Turbūt tai yra brandos klausimas.“

Žemos kainos nežavi

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas siūlo per daug nesižavėti pigesnėmis statybinėmis medžiagomis Lenkijoje, mat neretai žema kaina slepia prastą kokybę.

„Taip, kai kurie gaminiai tikrai Lenkijoje yra pigesni, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad dažnai būna problemų dėl kokybės. Neseniai Statybininkų asociacija su Valstybine teritorijų planavimo inspekcija bei Statybos produkcijos ratifikavimo centru ir kitomis institucijomis surengėme bendrą pasitarimą, jame nusprendėme kartu atlikti tam tikrus prevencinius patikrinimus, nes padaugėjo skundų, kad statybvietėse naudojamos nekokybiškos medžiagos. Kad ir kaip keista, labai daug signalų ateina dėl langų, polietileno, putplasčio gaminių, kurie įvežami nekokybiški susigundžius žemesne kaina. Žinoma, yra gaminių, kurie tikrai kokybiški ir jie pigesni, pavyzdžiui, apdailos medžiagos, šildymo įranga, metalo katilai, nes gaminami vietoje. Tad reikia atminti, kad šioje situacijoje yra dvi medalio pusės“, - svarsto D.Gedvilas.

D.Gedvilas neslepia, kad lietuvius apsipirkti statybinių medžiagų į kaimynę Lenkiją veja ne tik kainos, tačiau ir statybų versle įsikerojęs šešėlis. „Gali būti, kad čia ir yra priežastis. Nuolat stebime situaciją, gauname informaciją ir matome labai aiškų sisteminį pokytį lietuviškoje rinkoje. Kadangi statybinių medžiagų gamyba yra labai tvirtai susijusi su naftos kainomis, pastaruosius metus pateikiamoje statistikoje galime stebėti, jog statybinių medžiagų kainos nedidėjo. O jeigu didėjo, tai tik ten, kur reikia daug rankų darbo, o darbo jėga brango.

Meistrai pagal verslo liudijimą

Šiandien statybininkai gali pasiimti verslo liudijimą ir dirbti neturėdami bendrovės. Per praėjusius metus asmenų, dirbančių statybose su verslo liudijimais, padaugėjo daugiau kaip dviem tūkstančiais ir dabar tokių asmenų jau yra apie 14 000. Ši tradicija akivaizdžiai rodo, kad bandoma konkuruoti tokiais būdais, o mano manymu, pagal verslo liudijimus dirbantys žmonės susiję su tų pigesnių medžiagų naudojimu statybų sektoriuje“, - svarsto statybininkų atstovas.

Pasak jo, kai sukuriama situacija, kad net stambiuose objektuose samdomi meistrai, dirbantys pagal verslo liudijimus, iškreipiama rinka ir atsiranda vietos nekokybiškiems darbams.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (20)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PROTRŪKIS: dėl listeriozės protrūkio Pietų Ispanijoje į ligoninę paguldyti 53 asmenys, tarp jų – 18 nėščiųjų ir du naujagimiai.
  • „DYZELGEITAS“: Pietų Korėja skirs baudas bei kels baudžiamąsias bylas prieš „Volkswagen“ ir „Porsche“ dėl jų vaidmens „dyzelgeito“ skandale, kuomet daugybėje dyzelinių automobilių buvo įdiegta programinė įranga, padedanti sukčiauti dėl taršos emisijų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar alkoholio draudimas Rugsėjo 1-ąją - prasmingas?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +18 C

 +11 +12 C

 

 +10 +12 C

+16 +18 C

 +19 +21 C

 

 +21 +23 C

0-4 m/s

 0-3 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1076 PLN - 4.3552
RUB - 73.8360 CHF - 1.0860
GBP - 0.9162 NOK - 9.9638
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis